...Buvo laikai, kai vienam asmeniui užteko vieno vardo.
Bet vyko dėsningi pokyčiai, kada reikėjo atskirti kelis bendravardžius, pradėta taikyti pravardes, ar kitokius asmenį pavadinančius žodžius pagal gyvenamą vietą, užsiėmimus, charakterį ir įpročius.
Pavyzdžiui, Mikalojus Radvila Rudasis (1512 – 1584 m). Ivanas Vasiljevičius (Иоа́нн Васи́льевич, pramintas Ivanu Rūsčiuoju. (1530 – 1584 m). Buvo laikotarpis, kada kilmingųjų pavardės buvo sudaromos papildant epitetu Didysis. Gerai žinomas Aleksandras Didysis, arba su kitų savybių išraiškingais žodžiais, kaip Haroldas Kiškis, arba Prancūzija turėjo monarchus: Karolis II Plikagalvis, Liudvikas II Mikčius.
XVII-XVIII a. Lietuvos archyviniuose dokumentuose randama daugiausia pravardinės kilmės pavardžių, pavyzdžiui: Degutis, Duonvagis, Kailinis, Dančius, Pelenis, Kukarėnas, Cypikas, Trumpa, Benamis, Totoris (nors beveik kiekviena jų galėjo kilti iš amato ar užsiėmimo įvardijimo).
Iliustracija. Įrašo fragmentas. Žemalės parapijoje Sudintų bajorkaimis sutampa su vietovardine pavarde, įrašyta 1795 m Telšių parapijojos gimimų-krikštų knygoje.
Reikia priminti, kad vietovardinės pavardės buvo pirminės - ankstesnės už kitas. Vietovardinė pavardė nebūtinai sutapo su vieta, kurioje bendravardžiai asmenys gyveno. Kai kurie vietovardžiai kartojasi įvairiose Lietuvos (ir ne tik) vietose ir kas žino kaip jos įtakojo pavardžių kilmę. Pavyzdžiui, Žalgirių pavardė nebūtinai kilusi iš garsiosios vietovės, kurioje pergalę iškovojo Vytauto Didžiojo pulkai. Žalgirių vietovardis yra Mosėdžio apylinkėse, ten nuo seniausių laikų archyvinėse knygose įrašyta daug šios pavardės atstovų. Nustatyta labai reikšminga tendencija: tada, kai vieta ir šeimos išlaikė tą patį pavadinimą - ta vieta suformavo seniausias vietovardines pavardes. Vietovė, kurios pagrindu suteikiamas asmenų vietovardinis įvardijimas viena iš seniausių teorijų ir atvirkščiai - pagal pavardę pavadinta gyvenamoji vieta yra vėlyvas reiškinys. Daug amžių buvo manyta, kad pavardės buvo pirminės, bet vėlesni atradimai sugriovė šią teoriją. Pavyzdžiui, buvo surasti įrašai apie buvusias labai senas teritorijas Douglas, Forbes, Dalyell ir Guthrie. Gerokai vėliau šie pavadinimai buvo pradėti naudoti šeimų pavardėms.
Apie pavardes ir jų kilmę galima rasti įvairios informacijos, tinkamos giminių genealogijai pagrįsti. Analizuojant kas, kaip, iš kur gavo vieną ar kitą pavardę, buriame kaip "iš kavos tirščių". Sudaryti pavardžių žodynai, kur galima pasitikrinti savo asmenvardžio kilmę ir paplitimą. Didesnė dalis pavardžių kilo iš tam tikrų, bendrų visame senąjame Žemyne, tendencijų. Genties ar asmenų, kuriems vyras priklausė, pavadinimas galėjo tapti pavarde, bet tokių senų asmenvardžių formavimosi periodų tradicinė genealogija nesiekia. Giminių istorijoje stebime, kad asmenys įvairiais savo gyvenimo laikotarpiais buvo įrašomi nevienodais įvardijimais arba iš skirtingų raidžių sudarytais asmenvardžiais.
Apie savo radinius ir tendencijas rašiau ne vieną temą, pavadindama "Pavardžių keliones". Ši dalis apie mūsų paveldėtą lobyną ir kitų šalių pavardžių formavimosi panašumus.
Man pasisekė, mūsų giminių gyvenamos vietovės nusidriekė nuo Kuršių ir Žiemgalių žemių iki Sėlių rytinių ribų. Šių vietovių archyvinis paveldas išlikęs nuo XVII a., todėl galėjau stebėti pavardžių virsmus, transformacijas ir užrašymų skirtumus. Šiame aprašyme pateikiu pavardes lietuvių kalba, kituose tekstuose galima rasti įrašus su originliomis įvardijimų versijomis.
¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤
Kurie išradingesni?
XVII amžiaus archyviniuose įrašuose randamų pavardžių skirtumai pagal regionus tikrai nežymūs. Skiriasi jų galūnės, pavardės ilgis, semantinė reikšmė.
Aukštaitijos parapijose galima perskaityti daug puikių lietuviškų pavardžių, sudarytų iš žodžių apie asmenines žmogaus savybes, pasitaiko šiai dienai jau nebesuprantamų apibūdinimų. Pavyzdžiui, Onuškio (Rokiškio raj.) apylinkėse būta daugybės išraiškingų asmenvardžių: Puslys, Kirmeliūnas, Sauselis, Ejeriūnas, Minkštimas, Gardelis, Kryklinskas, Spragis, Sturelis, Narsionis, Maineva, Kebėnas, Gributėnas, Jonkuras, Pukelis, Ciurskėnas, Žakielis, Gniusis, Veverėnas, Seltis, Švumpa, Kieblūnas, Truksnis, Barksa, Jakas, Sniukutėnas, Švankša, Sauginis, Kundurėnas, Ramutėnas, Kanapeta. Tuo pačiu metu Kamajų knygose rastiems asmenvardžiams parinkti pastebimai trumpi žodžiai: Klabis, Kiškis, Koselė, Krivas, Kotelis, Čypas, Kličys, Indykus, Stuka, Peledžius, Gaunius, Tovenis, Stuka, Aruna, Balkis, Virbalonis, Žakas, Kuklis, Čyrlis, Nabagas, Puzas, Bimba, Kirulis, Žlubas, Skedernis, Kiela, Vimpla, Šriegius, Tabalas.
Iliustracija. Tirkšlių 1792 m archyvinio gimimo įrašo fragmentas/epaveldas.lt
Žemaitijos pavardės tuo pačiu laikotarpiu - kiek grubesnės, greičiausiai kilę iš tarmės, atspindi tautiečių šmaikštumą, pritaikant nemažiau išradingus žodžius ir išsireiškimus: Kibė, Maštaris, Dunda, Gibas, Impalis, Plodis, Bunga, Dykša, Drygotas, Stabokas, Kulbonas, Knapė, Grabokštas, Jora, Lipšas, Žvinakis, Truksa, Gargus, Alsis, Šarnelė, Šopaga, Alpas, Lekstutis, Žvinklis, Niuniava (Nuniaws), Poškis (Poszkis), Strokšus, Šakinis, Švopa, Spreikiu, Burbeklis, Skersis, Čiuika, Ažundė, Kuinaitis, Luotė, Šluba, Šverebas, Oskirka, Vinča, Gložis, Purtikas (Purtik), Styrblis, Prebergis, Kiesgila, Lizdeikis, Žvaginis, Danta, Zubis, Aklis, Girtas, Odinas (Odyns), Panumis, Laukis, Usis, Rapakis, Lemšus, Numgaudas (Nungowdz), Puce, Plaušinis (Plawszynis), Šleinius, Skaudvid, Švopa, Trynka, Ledžius, Šluba, Mučnikis, Smutkis, Šniukšta, Medgalis, Vyzgaudis, Malonaitis, Perkun, Rudė, Kuisis, Puškorius (Puszkorius) ir kt. (parinkta iš Mosėdžio, Kelmės, Pievėnų, Viekšnių, Salantų parapijų).
1726 metų įrašo citata: Spalio 4 dieną krikštijamas Kazimieras sūnus Stanislovo Dregulio ir Sofijos Soraitės iš Jaugėliškių. Šaltinis epaveldas.lt
Kiek daug žodžių žodelių sugalvota, kiek vedinių ir vingrybių parinkta mūsų protėviams apibūdinti, greičiausiai tam, kad išskirti iš daugelio panašių kaimynų ir giminių. Tai Glodenis, tai Lizdenis, tai Šilainis, tai Dagelis - taisyklingai užrašytos XVIII amžiaus pradžios pavardės. Neblogiau ir Deimantavičius su Sidabravičiumi tarsi deimanto ir sidabro vyčiai rikiuojasi 1818 metų knygų puslapiuose. O Pandėlio parapijoje panašiai kaip lietuviškoje pasakoje - Karaliūnas vedė Baronaitę. Žemaičiai Ažundenis ir Niuneiva buvo kaimynai, kaip ir Apželtis su Pakula. Buvo Prišgintas su Žvinkliumi, Šlaušinis su Styrblevičiumi, kurių pavardes klerkai rašydami lenkų kalba turėjo pasukti galvą.
Neblogai atrodė santuokos, derančios pagal asmenvardžių prasmę: Blauzdaitės su Zube, Gedminaitės su Gedrimu, Burbeklaičio su Raukelyte, Mažunaitės su Tėveliu, Rudaičio su Kairaite, Skersio su Litvinaite, Kaupo su Kubilaite, Baužio su Malonaite. Aukštaitijoje XVII amžiuje susijungia Biskupaičia su Trymbeloku, Staleraičia su Kepalu, o jų kaimynai Vingelėnas, Didžgalvis, Bepirštis, Skiedrius, Nosėdis, Burokas, Svogūnas, Buza, Dainelis ir Klausutis. Tai tik žodžių žaismas, jų reikšmių sutapimai, sinonimų netikėti deriniai, barbarizmai ir visokie kiti - izmai. Kaip pavadinsi - taip nepagadinsi, nes pravardė prilipo ir liko, gal kas nubyrėjo, uodega priaugo, balsės trumpėjo arba ilgėjo ir atkeliavo į šių dienų pavardžių žodynus. Dabar sukame galvas kaip jos sudarytos ir kokios kilmės, prie daugelio jų randamas prierašas - kilmė neaiški, prisegti tik galimi vediniai.
Įvairiose šalyse susidarė skirtingos pavardžių atsiradimo sąlygos, rašoma, kad jų kilmės įvairovė susiformavo skirtingai sudarytas dabartines pavardes. Nesiskiriame ir mes savo šalies vardyno kilme, tik žodynas iš kurių sudarytos pavardės, nulemtas mūsų ir gretimų kaimynų kalbų.
¤ vardai virto pavardėmis
Senieji vardai virto pavardėmis. Pavyzdžiui iš dažniausiai pasitaikančių Jorkšyro mergaičių vardų Matilda ir Emma, atsirado daug angliškų pavardžių, pvz. pridedant -ot, et. šiandien yra Emmott ir Tillot pavardės. Maža to, atsirado ir tokių adaptuotų darinių: Emmett ir Tillett, Emmotson ir Tillotson. Įdomus vardo - Mabel kelias į pavardę, kuris tapo neatpažįstama Mabbott pavarde, o Douce - tapo Doucett ir Dowsett pavardėmis. Iš tautinio Gedimino vardo sudaryta daugybė baltų asmenvardžių, tarp kurių ir pavardės: Gedminas, Gedeminskis, Giedmanas, Gedminčius, Gedmontas, Gedmintas ir t.t.
¤ iš amatų pavadinimų
Pasaulinėse apžvalgose vienos dažniausių - sudarytos iš amatų pavadinimų arba pagalprofesiją ( pvz. Potters ir Paynters, panašiai lietuvių - Kalvaitis, Girnius, Kailius pavardes). Yra asmenvardžių titulų ar pareigybių pavadinimams įvardinti: imperatorius, karalius, princas, kunigaikštis, popiežius, vyskupas, kardinolas: Duke, Earle, Pope, Bishop, Cardinal ir t. t. Lietuviški variantai: Vyskupaitis, Tijunaitis, Krivaitis, Karalaitis, Karalius.
Iliustracija. Archyvinio įrašo fragmentas. Kotryna Bajorienė (Catarina Boiarena lot. 1790 m).
¤ iš asmeninių savybių
Išvestinės iš asmeninių savybių pavardės, asmenį apibūdinantys žodžiai tapo vienu iš labiausiai visame pasaulyje paplitusių pavardžių šaltinių. Pirmauja tamsiaveidžiam asmeniui įvardinti populiariausias angliškas juodos spalvos įvardijimas - Blackman, gelsvai rudos - Browne ir baltojo arba Whiteman pavardės. Ką Lietuvoje pavdino tokių asmenvardžiu - būtų įdomu sužinoti...
Iliustracija. Braunių (Brauniow lenk.) 1846 m Vilkmergės gimimo įrašo fragmentas.
Gausus lietuviškų pavardžių žodynas sudarytų iš žodžio juodas: Juodukas, Juodakis, Juodžius, Juodinis, Juodagalvis, Juodkūnas, Juodgudis, Juodkazis, Juodjurgis, Juodlaukis, Juodsnukis, Juodvilkis, Juodviršis. Daugelis pavardžių atspindi išraiškingas kūno deformacijas: Kuprius, Dručkus, Kreivys, Mažutis, Šluba, asmenines žmogaus savybes Greičius, Gražulis, Puikaitis, Smagurevičius. Manoma, kad amoralesni turėjo nusileisti tiems, kurie galbūt pelnytai karta iš kartos buvo padoresni ir tie moraliniai svertai priaugdavo su įvardijančiais žodžiais tarsi antroji oda, todėl šimtmečiais jų savininkai negalėjo nuo tų asmenvardžių pabėgti. Archyviniuose įrašuose labai skiriasi keturių ar penkių šimtmečių pavardės nuo dabartinių, nes buvo “tobulinamos” arba nubyrėdavo kokia neigiamą reikšmę turinti galūnė. Žinoma, ir seniausių įrašų pavardės buvo keičiamos pagal savininkų užgaidas. Šios rūšies pavardžių yra labai daug, pavyzdžiui, reiškiančių neigiamas savybes: blogas, kvailas, purvinas, šiukšlė, kiaulė, vagis. Teigiamais įvardijančiais žodžiais: teisingumas, dorybė, apdairumas, išmintis, viltis, taika ar džiaugsmas pavadinti asmenys nerado priežasties jų keisti (pvz. pavardė Pranašas 1818). Esu radusi įdomių variantų, kurių žodynuose neliko, tai Šingruba, Suskis, Mėšlius, Paišdagis, Bizdelis, Šveplis, Trilupis.
¤ iš krikščioniškų vardų, dangaus kūnų, socialinių santykių
Daug pavardžių, susijusių su krikščioniškų vardų atsiradimu: Jurgėnas, Petrėnas, Jonaitis. Randamos dangaus kūnų, gyvulių, paukščių, žuvų, vabzdžių, augalų, vaisių, gėlių, metalų, ir kitokių gamtinių pavardžių: Star, Bear, Buck, Chicken, Raven, Crab. Neblogesnės pavardės mūsų šalyje: Medis, Lokis, Ažals, Pastarnokaitis. Yra ir giminystę reiškiančių pavardžių, tai Giminaitis, gražus pavardžių derinys: Bernavičius vedė Tėveliatę. Iš socialinių santykių susiformavusių įvardijimų, kurių kilmė nulemta dviejų ar daugiau asmenų, turinčių tokį patį krikščionišką vardą toje pačioje kaimynystėje. Juos identifikuoti surasti giminystės žodžiai: tėvai, broliai, pusbroliai: Dėdelė, Dėdelaitis, Dėdys, Dedonis, Sesulėnas, Sesevičius, Anukevičius, Vyrelis. Asmenys pavadinti pagal amžiaus grupes: jaunas, jaunesnis, jaunėlis, jaunutis, vyresnysis, vyriausias, senas: Jaunius, Jaunininkaitis. Senokaitis. Lietuvoje gausu "dangiškų" pavardžių: Žvaigždis, Dangėlaitis. Daugiausia pavyzdžių su krikščioniškų vardų dariniais, vien iš Benedikto vardo kilusios pavardės: Benys, Benisevičius, Beniulaitis, Benešiūnas.
¤ iš senžodžių
Pasitaiko mūsų šalies istorinės pavardės sudarytos iš senžodžių, arba išreiškia senus pavadinimus, praėjusias gyvenimo aplinkybes, įrašytos tikriniais senais vardais. Pavyzdžiui, Gunga iš liet. gunga (vėpla, kreivas, kuprotas, nedailus žmogus LPŽ). Šiandiena mažai kas žino jo reikšmę ir neigiamų asociacijų ši pavardė nesukelia. Kauneckas, Kaunietis gali būti vietovardinės pavardės, bet gali būti kilę iš kaunus (mėgsta muštis, kautis).
Pavardžių, sudarytų iš vardų, virsmas į dabartines jų formas labai įvairus ir kiekvienai tautai skirtingas.
¤
Daug pavardžių kurių kilmė iš vardo ir lotyniško žodžio DE, reiškiančio - iš. Tai patroniminės kilmės ženklas, sutinkamas Prancūzijos, Italijos ir net Vokietijos pavardėse. Taigi, Deluc - reiškia iš Luko.
¤
Anglų patroniminės pavardės labai plačiai paplitę, paprastai yra sudarytos iš vardo kamieno, ir žodžio son (sūnus) pritvirtinant sūnaus tėvo vardą. Pavyzdžiui: Gibsonas, - Gibbs sūnus, sudarytas iš sutrumpinto vardo Gilbert. Munson - Mudd sūnus, kuris yra sutrumpinto vardo Edmund variantas.
¤
Saksonijos patrimoninės pavardės sudarytos pridedant -ing, pavyzdžiui, Alfredo sūnus - AElfreding, olandų - Van ir Von, kaip Vandersteen, o tai reiškia iš akmens, kalvos.
¤
Ispanų ir portugalų patroniminės pavardės yra sudarytos iš AZ, arba EZ priedų. Šie du ženklai yra galūnių variantai sudaryti iš Filius (sūnus); Alvarez (Alva sūnus) ir Enríquez (sūnus Henrio).
¤
Kartais italų pavardės buvo suformuotos pateikiant sūnaus vardą prieš tėvo vardą, Galileo Galilei, kuris reiškia Galilėjus, Galilėjaus sūnus.
¤
Šiuolaikinės graikų patroniminės pavardės - pridedant formas: -pulos, -soula, įvardijant Nicolopulos - sūnus Nikolajaus.
¤
Vokietijos, Švedijos ir Laplandijos patrimoninės - pridedant: sobn, zen, sen, son, zoon, dotter, pavyzdžiui, Mendelssohn - Mendel sūnus, Thorwaldsen - Thor sūnus.
¤
Kinijos patrimonines - su tse, arba se naudojami: “Kung-fut-se, o tai reiškia - Kung sūnus Fo ir Yang-tse-Kiang - upės, vandenyno sūnus.
¤
Lotynų - illus, pvz. Hostilius - Hostis sūnus.
¤
Lietuviškos - aitis, aitė galūnės, pavyzdžiui: Adomaitis, t. y. Adomo sūnus.
¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤¤
Daug pokyčių įvyko karų, suiručių, okupacijų periodais (1568 m. užkariautojas Philipas priėmė įstatymą... kad maurai, kurie gyveno Ispanijoje turėtų atsisakyti savo ypatingų nacionalinių vardų ir pavardžių, ir pakeisti į Ispaniškus).
Iliustracija. Mažeikių Šv. Dvasios cerkvė. /http://www.mke.lt
Lietuvoje carinės Rusijos įstatymai neleido mišrių šeimų atstovams rinktis tautybės ar pavardės, jie net melstis turėjo tik pravoslaviškose cerkvėse. “Visos mišrios vedybos turėjo būti stačiatikiškos; tie, kurie to nenorėjo daryti, vadinamieji "katalikų kunigų suvilioti", buvo siūlomi siųsti į vienuolynus Rusijoje “perauklėjimui”… Konvertitams į stačiatikybę buvo sudarytos labai geros sąlygos. Žemės tiesiogiai atimtos iš sukilėlių, kad nepatektų į kitų katalikų rankas, Muravjovas siūlė atiduoti ar parduoti šias žemes labai palankiomis sąlygomis rusams, jei jie sutiktų Lietuvoje gyventi. Visi mišrių šeimų vaikai turėjo būti pakrikštyti stačiatikiais, visi pamestinukai ir našlaičiai prieglaudose buvo auginami stačiatikiais ir saugojami nuo katalikų įtakos”. Rašoma S. A. GIRNIAUS straipsnyje Kretingos Pranciškonų svetainėje.
Kaip plito Černiakovskių, Čiernevskių, Žukovskių pavardės 1893 metų Telšių parapijos dokumentuose vargu ar atsakysime be išsamių tyrimų. Slaviškos kilmės asmenvardžiais gal buvo pervadinti iš Juodaičių ar Juodžiūnų išversti iš Vabalo ar kitų pagal prasmę panašių pavardžių variantų. Kaip Francuzuvičova atsirado, gal tokia tapo ištekėjusi už prancūzo, arba Bližnik - iš žodžio artimas atitikmens? O Litvinska gal lietuvaitė kitataučių šeimoje įvardinta? Tada Lieuvoje apsigyvenę Poliak ir Rusaitė - atitinkamai? Vosbuto, Daujoto ar Butvilos pagal bendrinius žodžius būti, butas (”gyvenamoji vieta”, “tėviškė”) sudarytus asmenvardžius išversti buvo sunku ir retai kada rašydavo sunkiai įskaitomas Butvilski, Butovskij, Butovič, Daujotovič, Vozbutovič. Kartais, knygose surasta pavardės formos kelia nuostabą, greičiausiai gyvoje kalboje jos buvo kitokios, nei užrašytos. Kitataučiams raštininkams galėjo būti sunku suprasti mūsų asmenvardžių junginius, todėl randame: Špriengielovna, Dziubalovna, Kravklovna, Deynynovna, Undrunovna, Viešniavska, Staigvilovna, Janskuntovič, Miedincevič, Praspliavski, Styrbliova, Joskavdz, Kepurinski, Zdarzinski, Žiogievič. Pabandykite atspėti kokios jos buvo realiame gyvenime?
¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤ ¤
Dėkoju už komentarą ir palaikymą
Dėkoju už komentarą ir palaikymą
Ar galėjo itališka pavardė Alemanni, Alamani, Alameni, Allemani, Alemanni, Alimani (tai ta pati pavardė įvairiose Europos šalyse rašoma skitingai) transformuotis į Limanowicz, Limanowski? Kaip tai galėjo transformuotis iš kartos į kartą?
Ačiū,buvo įdomu.Gal kartais teko matyti pavardę Šmagaris.Lietuvoje be mūsų 4 senelio vaikų,vaikaičių… daugiau nesu radusi šios pavardės.