Lietuviškai užrašomi vardai ir pavardės

Asmenvardžių perrašymo lietuvių kalba principai

Iliustracija. Archyvinio įrašo fragmentas.

Matėme, kad dabartinės mūsų pavardės yra ilgos nutautinamosios raidos rezultatas: buvo įvairiai perdirbinėjamos, slavinamos (neretai ir vėl lietuvinamos). Dėl tokios transformacijos daugelis jų neatpažįstamai pakito, dažnai nedaug tesiskiria nuo atitinkamo tipo lenkiškų ar gudiškų pavardžių. Savi ir svetimi elementai jose neatskiriamai susiję. Griežtai skirstyti jas į „lietuviškas“ ir „nelietuviškas“ beveik neįmanoma: kiekviena, kad ir pati „nelietuviškiausia“, mūsų pavardė paprastai turi lietuviškų elementų, bent jau jos galūnė būna lietuviška. Todėl vietoj termino nelietuviška pavardė istoriškai tikslesnis būtų suslavinta, ar tik apslavinta, pavardė. Suprantama, ir iki šiol vartoti terminai lietuviška pavardė ir nelietuviška pavardė yra reikalingi ir gali būti vartojami, tik nereikia jų reikšmės suabsoliutinti. Vartokime šiuos terminus apdairiai, nekurkime jų pagrindu klaidinančios ir istoriškai netikslios pavardžių klasifikacijos, kuri negali būti moksliškai pagrįsta”.

Šaltinis „Gimtoji kalba“, 2010, nr. 9, p. 7–11.

Iliustracija. Archyvinio įrašo fragmentas.1796 m. /epaveldas.lt

Kaip jau minėjau ankstesniuose įrašuose, archyvinėse knygose dauguma mūsų asmenvardžių buvo užrašyti ne lietuvių kalba. Kiekvienoje parapijoje gyvenusių žmonių surasti vardai ir pavardės privačioje genealogijoje galėtų būti perrašomos lietuvių kalba. Žinome, kad kiekvienas mėgėjas negali tobulai žinoti vertimo taisyklių, bet galima pabandyti sekti Lietuvių kalbos instituto skelbiamus principus, pavyzdžiui, aprašytų joniškiečių asmenvardžiais.

Perrašant krikštavardžius lietuviškai, pateikiamos lietuviškos krikščioniškų vardų formos, pvz.:

Jerzy Banaytis - [Jurgis Banaitis],

Kaz Janulowicz - [Kazys Janulavičius],

Stephan Jonaytis - [Steponas Jonaitis],

Stanisław Martynaytys - [Stanislovas Martynaitis],

Jakub Urbonaytis - [Jokūbas Urbonaitis] ir pan.

Perrašant joniškiečių pavardes lietuviškai, stengiamasi jų nekeisti, bet išsaugoti jų fonetiką ir kitus ypatumus. Bene svarbiausias aptartinas pavardžių lietuviškų lyčių rašybos aspektas − tai balsių, dvibalsių ir priebalsių rašyba, kai kuriais atvejais gerokai besiskirianti nuo dabartinės.

 

IIiustracija. Archyvinio įrašo fragmentas. Francisci Zuywoda lot. (Pranciškus Žuivada)

Balsių rašyba:

o keičiama į a, pvz.: Bałtuszko (1) − [Baltuška].

Dvibalsių rašyba:

IIiustracija. Archyvinio įrašo fragmentas.  Ewa Kalpokaytie (Ieva Kalpokaitė) Kelmė 1771 m.

ay keičiama į ai, pvz.: Jonaytis (2) − [Jonaitis], Walentynaytis (1) − [Valentinaitis]; aw keičiama į au, pvz.: Dawkszaytis (6) − [Daukšaitis], Ławkaytis (6) − [Laukaitis]; oy keičiama į ai, pvz.: Goyłaytis (7) − [Gailaitis], Woyczaytis (2) − [Vaičaitis]; uy keičiama į ui, pvz.: Braziułuytis (2) − [Braziuluitis], Petruytis (2) − [Petruitis].

Priebalsių rašyba: 

cz keičiama į afrikatą č, pvz.: Czepaytis (2) − [Čepaitis], Wayczaytis (3) − [Vaičaitis]; ł keičiama į l, pvz.: Andrułaytis (2) − [Andrulaitis], Grygałaytis (2) − [Grigalaitis]; sz keičiama į š, pvz.: Beniuszuytis (3) − [Beniušuitis], Szymaytis (2) − [Šimaitis]; w keičiama į v, pvz.: Wanagaytis (2) − [Vanagaitis] ir pan.

Be šių aptartų, galėtų pasitaikyti ir kitokių fonetinės substitucijos atvejų, kuriuos būtų galima vertinti kaip nedėsningus.

Galūnių rašymas

IIiustracija. Archyvinio įrašo fragmentas. Catharina Baiarena lot. (Kotryna Bajorienė).

Tiriamame XVII−XVIII šimtmečio bažnytiniame šaltinyje pavardės yra rašomos ir su galūnėmis, ir be jų. Pavardės su lietuviškomis patroniminėmis priesagomis -aitis, -onis, -ūnas pastebimai dažniau užrašomos su galūnėmis. Kaip sąmoningo pavardžių slavinimo paliudijimą, matyt, reikėtų vertinti tokius atvejus, kai pavardės su šiomis priesagomis užfiksuotos be galūnių. Vienas iš didesnių pakeitimų yra tas, kad tokioms be galūnių užrašytoms pavardėms bus pridedamos galūnės, pvz.: Andreiun (2) − [Andrejūnas], Baniułuyc (2) − [Baniuluitis] ir pan. Tas pats bus daroma su galūnių neturinčiais bepriesaginiais antroponimais, pvz.: Jogmin (3) − [Jogminas], Norbut (2) − [Norbutas] ir kt.

Alma Ragauskaitė

Šaltinis - Lietuvių kalbos institutas 

XVIII a. pradžioje pagausėjus lenkiškai rašomų dokumentų, pasirodė bei įsitvirtino lenkiškai sudarytų asmenvardžių formų. Vėliau rusėnų raštininkams dviejų ar trijų lenkų kalba užrašomų priebalsių junginių supaprastinimas tapo įrankiu dar kartą keisti pavardės užrašą. 

Iliustracija. Archyvinio įrašo fragmentas. vardas Natalija 1863 m. 

Tyrinėjant vardyną suprantame, kad tam tikru metu į mūsų šalį pateko iš Rytų plintančių krikščioniškų vardų srautas. Slavų kilmės vardai labai ryškiai nužymėjo rytinės Lietuvos buvusį konfesinį-kalbinį paribį, kur persipynė stačiatikiškos ir katalikiškos kultūros. Dabartinės rytų Aukštaitijos vardynas kur kas gausiau buvo užpildytas Stanislovo, Vladislovo, Vasilijaus, Bogdano, Aleksandro, Andriejaus, Bronislavo ir panašias vardais, kurie rusėniškoje raštijoje įvardijami tam tikromis mums svetimomis formomis. Slaviškai: Станиславь, Владиславь, Василий, Богдань, Александрь, Андрей, Брониславь - užrašomais variantais. Vėliau dar blogiau, kai Prnciškaus sūnus pradžioje naudojo slavišką tėvavardį, pavyzdžiui - Фронцкович, kuri jam tapo pravarde arba pavarde. Tokiu būdu, minėtas asmuo įgavo slavišką, galbūt raštininko pritaikytą pavardę. Laikotarpis, kai pavardės dar intensyviai formavosi, asmenys buvo įrašomi jų patronimais, rečiau 2, 3 asmenvardžiais, kurie primindavo giminės pirmtako pavardę. Pokyčiams didelę įtaką turėjo pavardžių perteikimo kirilika fonetiniai ir grafiniai ypatumai. 

Nuolatiniai asmenvardžių keitimo iš vienos kalbos į kitą veiksniai stipriai keitė bendrą vardų kilmės atpažinimo sistemą. Skaitydami istorinius šaltinius, pastebime kaip retesnės pavardės dėl sunkiai raštininkams įveikiamos darybos buvo adaptuojamos ar net išverčiamos. 

Turime suprasti, koks svarbus vaidmuo šiuose procesuose tenka mūsų pačių giminių atminčiai bei modeniam tapatybės sąmoningumui.

Gilinkimės į visą išlikusį giminės paveldą, ieškokime ilgo ir išsamaus užrašytų vardų kelio.

Įdomybės

Vardai vokiečių - prūsų / Memelis

Adam=Adoms, Adams

Christian=Kristions

Christoph=Kristups, Kristop

David=Dowids, Dawids, Dows, Daws

Erdmann=Erdmons, Ertmon

Friedrich=Pridriks, Pricz, Priez

Georg=Jurgis, Jurge, Jurris, Jurs, Jurgutis

Hans=Ansas, Anskis, Anussis

Heinrich=Endrikis, Endriks, Endris

Jakob=Jokubs, Jakubs

Johann=Jonis, Jons, Janis

Martin=Martins, Mertins, Merczus

Max=oft = Miks ! = Mikkelis !

Michael=Mikkelis, Mikkel, Michel, Miks

Wilhelm=Willums, Willoms, Willems, Willus

Anna=Annikke, Anicke

Barbara=Barbe, Barbike

Elsa=Elze, Elsze, Elske, Elske

Hedwig=Edwikke, Adwikke

Ilse=Ilze, Ilsze, Ilße

Katharina=Katryne, Katrine, Katre

Madline=Madlyne

Maria=Marinke, Mare, Marike

Regina=Ragine

Ursula=Urte, Orte, Urtike, Urtuzze, Szule

Nuoroda


Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.