Pavardžių kelionės (asmenvardžių kaita)

Ar gali pavardės keliauti? Kiek variantų turi viena pavardė? Kodėl kinta asmenvardžių užrašai?

Lietuvių pavardės yra natūralios asmenvardžių raidos rezultatas. Teigiama, kad pradžioje lietuviai buvo vienvardžiai, su krikštu jie gavo krikščioniškus vardus, kurie kalboje negreitai prigijo, bet žmonės į dokumentus buvo užrašomi 2 asmenvardžiais; pvz., Petrus Daugird, Josepho Jaugel. Galutinės datos, kada pasibaigė lietuviškų pavardžių formavimasis, nėra. Be to, dar XVIII amžiuje užrašuose vyrauja įvairios žmonių asmenvardžių užrašymo formos. Manoma, kad pavardžių neapibrėžtumas sudarė palankias sąlygas jų kaitai, dėl to susidarė patogi situacija lietuviškų pavardžių slavinimui. Eidamos iš kartos į kartą pavardės keitėsi, įgavo svetimų kalbų požymių. Jos atėjo nevienodu laiku, jų antplūdis prasidėjo pavardžių susidarymo metais ir nėra pasibaigęs iki mūsų dienų.

Esu skaičiusi, kad …įvairiais laikais ir daugelio kalbų ar iš tų kalbų skirtingų dialektų atėjusios pavardės, gavo dar ir lietuvių tarmėms būdingų bruožų.

Įdomioji statistika:

Šiuolaikinės vidutinės lietuviškos pavardės ilgis 3,18 skiemens. Vietovardžiai irgi daugiaskiemeniai žodžiai. Vidutinis pavadinimo ilgis – 3,128 skiemens. Vietovardžių tyrimuose dominuoja balsiniai skiemenys - 78,2%. Šiuo metu daugiausia triskiemenių pavardžių - iki 50 %, keturskiemenių - apie 21%, dviskiemenių ~ 19 % , penkiaskiemenių ~ 7 %. Triskiemeniai vietovardžiai irgi dažniausi - net 56 %.

Baltų žodžiai turi daug balsių, pvz. vietovardis Auneja turi tik vieną priebalsį. Išlikusiose pavardėse pastebėta daug tokių, kurios turi minimalų priebalsių skaičių (pvz. Tornau tik 2 priebalsės greta). Yra tokių kuriose trys priebalsės greta (pvz. Paukštė, Silvestravičius), keturios - retos (pvz. Skržinskis). Radusi vietovardį Žvirgždžiai su penkiomis iš eilės einančiomis priebalsėmis, nenustebau esant Žvirgždino pavardei. Joje tarp 7 skardžiųjų priebalsių junginių tik trys balsės. Kaimynų lenkų pavardėse jų daug daugiau ( iki 5 priebalsių ) ir tokios pavardės dažnesnės pvz. pavardė Jastržemski (Jastrzemski) turi dvi grupes po 4 ir 3 “sulipusių” priebalsių. Baltų upėvardis Žizdra, vietovardis Skaistgirys turi po tris greta esančias priebalses, Beržtvos, Ventspilis - keturias. Atitinkamai pavardėse kelių “sulipusių” priebalsių atsiradimas dėsningas ir neatsitiktinis.  Pavardžių statistika nusako priebalsių buvimo skiemenyse skaičius; daugiausia - 49 % su vienu priebalsiu skiemenyje, su dviem - 41 %, su trimis - 8 %, su keturiais - 0,2 %, su penkiais - 0,006 % pavardžių. Vietovardžiuose irgi dominuoja skiemenys su vienu priebalsiu. Jie sudaro beveik 65%. Dvigubai mažiau skiemenų, kuriuose yra po du priebalsius. Skiemenys, į kurių sudėtį įeina vienas arba du priebalsiai sudaro 93 % visų ištirtų vietovardžių.

———————————————————————————————

Kaip atrodė XVII ar XIX a. pavardžių struktūra dar niekas netyrinėjo, stebint tik vizualiai, man atrodo, kad priebalsių statistika seniausiuose įrašuose būtų mažesnė, nes pavardės buvo trumpesnės. Vienoje parapijoje 1646 m sausio mėnesį surašytos pavardės: Zulaitis, Platukaitė, Grigulaitis, Jasaitis, Kazuks, Endrikis, Pilvinis, Jurionaitė, Rimolaitis. Po 50 metų toje pačioje bažnyčioje rašomos kiek kitaip sudarytos pavardės: Polsaitė, Karalus, Jonkauskis, Plunksnaitis, Rozgis, Micevičius, Jonelavičiūtė, Pušinskis, Pukinskaitė, Piečiulis, Šyšta, Rupeikaitė, Žalvaitė, Vielevičaitė - akivaizdžiai padaugėjo skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių. Gal šnekamojoje kalboje ištariamus garsus kitaip užrašyti išmoko, juk greta esantys priebalsiai supanašėja, asimiliuojasi. 1731 m sutuoktuvių grafoje keli tos pačios pavardės atstovai surašyti labai įvairiai: Kazimiri Kilpszk, Anna Kilpszowa, Georgij Kielpsz, Elizabeth Kielszowna. Gal klaidos, arba niekas nekreipė dėmesio į rašybą.

Kaip keitėsi kelių bajorų giminių ir jų aplinkos žmonių pavardės galima peržiūrėti mano sudarytame sąraše. Trumpos ir aiškios triskiemenės lietuviškos pavardės yra lengvai tariamos, jų rašyba  esudėtinga. Pavyzdžiui: Daugėla, Gineitis, Nutautas per šimtmečius galėtų nesikeisti, bet surasta daugybė jų užrašymų variantų. Sudėtingos, ilgos, su daugybe priebalsių Kčenavičiaus ar Blauzdavičiaus pavardės nestebina transformacijomis. Aštriai skambanti, tarsi girgždanti - Giržado pavardė nenukentėjo nuo istorinės kaitos, taip pat ir Rekošiaus, Lipskio, Vilčinsko bei Noreikos.

Seka sudaryta pagal gentystę, todėl galima tvirtinti - tai tikra PAVARDĖS KELIONĖ, šimtmečiais keliavusi per istorinius įrašus.

Žemaitija

Daugėla

 

• Dowgiallo 1767 Šakyna – tai dažniausias pavardės užrašas,

• Dowgialo 1827 Šiluva,

• Dawgiallo 1693; 1732; 1771 Šakyna, 1835 Gruzdžiai, 1836 Šiupyliai,

• Dawgialowna 1773 Šiluva, 1886 Telšiai,

• Dowgielanka 1694; 1762, 1800 Šakyna, 1799 Raudėnai,

• Dowgallo 1734; 1784 Šakyna,

• Dowgielina 1759 Šakyna,

• Dowgiall 1775 Šakyna,

• Dowgilowna 1693 Šakyna,

• Довгялло 1860 Šakyna.

Daugėla sudurtinė pavardė: sandas dau(g)- liet. daug, sandas gėl - siejamas su liet. Gėla “didelis skausmas”. (iš LPŽ, T. 1. A–K, A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, –V.: Mokslas, 1985.) Lie. daug, daugel, Pr. *daug- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Dawgayn, Dowgepywe, Daugil ir kt. Siejama su lie. daũg, la. daũdz, žyminčiais ‘pilnas, didelis’ ir pan. Gélti - leistį geluonį; labai skaudėti.

Paplitimas: Daugela Vokietija 0,11, Ispanija 0,1, JAV 0,07, Anglija 0,07, Dowgialo Lenkija 2,12, JAV 0,08

Gineitis

Židikų parapijoje yra vietovardis Gineičiai.

• Giniatt, Giniattowna 1750 Seda, 1789 Telšiai, 1769 Židikai - tai dažniausiai sutinkamas asmenvardžio užrašas.

• Gineytt 1730; 1789 Seda, 1763 Židikai, 1775 Šakyna,

• Giniait 1715 Seda,

• Giniac (iš Giniotis)1681 Židikai, (iš Giniacie) 1693 Židikai, 1809 Seda,

• Ginayc 1811 Seda,

• Ginaytowna 1747 Seda, 1756 Šakyna,

• Giniatis 1679 Židikai,

• Giniatowna (iš Gineitis) 1673 Židikai,

• Gineitt 1752 Seda,

• Gineit 1747 Šakyna,

• Gyneytt 1807 Kražiai,

• Гиняm 1860 Seda.

• Panaši pavardė - Giniotis:

• Giniotis 1678 Židikai,

• Giniotayte 1705 Seda, Giniotaytie 1748 Židikai,

• Giniot 1714 Seda,

Gineitis sudurtinė pavardė, jos pirmasis sandas gin- šaknis ginti siejama su „atremti puolimą, užstoti, šaknis eit- lietuvių pavardžių antrajame sande retai tepasitaiko, manoma eit- antrame sande turi prūsų asmenvardžiai, kita šaknis ei- bei jos plėtinys eit- greičiausiai sietina su lietuvišku „eiti“.(LPŽ). Lie. yra genù, giñti; lie. up. Gìn upis, ež. Ginaĩčiai.

Paplitimas: Gineitis (forma) JAV 0,06, Giniat JAV 0,1, Gineyt Prancūzija 0,05, Giniac Prancūzija 0,69, Giniot Prancūzija 0,44.

Jaugėla

Krakių parapijoje yra vietovardis Jaugėliai

• Jaugil (iš Jaugil) 1638 Krakiai,

• Jagiell 1755 Krakiai,

• Jawgiell (iš Jawgielle) 1776; 1802 Krakiai, 1825 Kuršėnai,

• Jąngayllowna (iš Jawgielle), 1804 Krakiai,

• Jawgielanka 1804 Kražiai, 1819 Kuršėnai,

• Jagiellowna 1783, Jagiellawiczowna 1854, Krakiai,

• Jawgielou 1832 Akmenė,

• Явгель 1866 Šakyna, 1877 Krakiai.

Jaugėla - kamieno jau-kilmė neaiški, šaknis gel-antrame sande gel- siejamas su liet. Gėla “didelis skausmas” (iš LPŽ V.: Mokslas, 1985.) lie. gélti ‘skaudėti’, ‘mausti’, ‘laužyti’, ‘gilti’, ‘žvarbti’ (plg. gėlà); gélti ‘sužeisti, durti’ ir ‘labai skaudėti’.

Paplitimas: Jawgiel (forma) Lenkija 0,12, JAV 0,1

Katerla

• Katerla 1730; 1781 Kražiai,

• Katerlla 1729 Kražiai, 1782 Šiluva,

• Katerli 1834 Šiluva,

• Katerla pavardės knygoje “LPŽ” nėra.

Galimai lie. katãlyti / katãryti ‘mušti, daužyti’

Paplitimas: Katerla (forma) Lenkijoje 1,75, Vokietijoje 0,65

Kelpša

Plungės parapijoje yra vietovardis Kelpšiškės

• Kielpsz 1756 Židikai, 1809 Kražiai,

• Kielph 1803 Kražiai,

• Kielpʒʒ 1809 Kražiai,

• Kelpšo 1915 Šiauliai,

• Келпшевь 1892 Meškuičiai,

Kelpšas, Kelpša gal būt sietina su lietuvišku kelpšas „klaidus“ (iš LPŽ V.: Mokslas, 1985.)

Paplitimas: Kelpsh (forma) JAV 0,03(iš t.p. kaip ir Javgėlis)

Nutautas

Kurtuvėnų parapijoje yra vietovardis Nutautčiai (Nutovcie) 1787, 1804 Kurtuvėnai, 1797 Šiluva,

• Nutowiczowna 1839 Tytuvėnai, 1833 Kurtuvėnai,

• Nutowcianka Kuršėnai 1807,

• Nutawiczowa 1818 Šakyna,

• Nutowiowa Angela 1825 (F 669) kitame fonde - perrašant ta pati Angela Nutowiciowa (F 1321) Šakyna,

• Nutowicia 1846 Kelmė,

• Nutowiciowa 1850 Kurtuvėnai,

• Hymaвця 1878 Kražiai,

• Hymaвцa 1875 Kurtuvėnai.

NÙTAUTAS Als 2, Btg, Gdž, Jon, Kn 2, Krš, Krtv, Pln, Rt, Šauk 2, Šl 12, Trš 2, Užv 2, Vg, Žr (31). Sudurtinė pvd.: iš nu- ir taut-. LPŽ. Lie. nutaũsti, užmiršti savo giminę; lie. tautà, la. tauta, pr. tauto 'šalis'. Ide. *teutā reikšmė buvo 'jėga, galia';

Paplitimas: Nutaut (forma) JAV 0,07

Šapka

Gruzdžių parapijoje yra vietovardis Šapkaičiai.

• Szapko 1827 Šakyna,

• Szapkowa (Szapkayciax), Gruzdžiai,

• Szapkowski 1865 Šaukėnai,

• Sapkow 1879 Gruzdžiai,

• Sapko 1890 Šakyna,

• Шaпко 1905 Kurtuvėnai,

• Шaпков 1909 Šakyna.

Paplitimas: Shapka (forma) Kanada 13,75 Italija 0,13, Anglija 0,02, JAV 0,01, Shapkov N. Zelandija 0,71, Shapko Olandija 0,43, Norvegija 0.28, Kanada 0,23 

Aukštaitija

Blauzdavičius

• Blowzdziewich 1834 Antašava,

• Блавздзевичь 1860 Dusetos,

• Блавздевичь 1871 Aleksandravėlė,

• Blauzdaite 1873 Obeliai,

• Blawzdzewiczowna 1842 Dusetos,

• Blaudziewiczowna 1821 Breslauja,

• Blozdziewicz 1820 Breslauja.

Blauzdavičius žr. Blauzdys gal būt iš lietuviško blauzda. (iš LPŽ V.: Mokslas, 1985.)

Gerbrederis

Onuškio parapijoje yra vietovardis Gerbrederiškės

Herbrederov 1828 Obeliai, 1842 Jūžintai, 1886 Smalvos – tai dažniausiai sutinkamas asmenvardžio užrašas.

• Herbreyder 1784 Obeliai,

• Helpreyterovna Ona 1780 Obeliai,

• Halpratierowna 1782 Obeliai, t.p. Ona,

• Halpreiterowna 1801 Aleksandravėlė, t.p. Ona,

• Herpleterowna 1791 Obeliai,

• Herpreyterowna 1809 Obeliai

• Erbrederowa 1808 Antalieptė, 1828 Rokiškis,

• Arbrederow 1829 Breslauja,

• 3рбредер 1845 Obeliai,

• Гербредер 1850 Zarasai.

Gerbrederis pavardės LPŽ nėra, panaši – Erbrederas kilmė vok. ERBRÈDERAS Plg. vok. Ehrreich, Ehrenbrecht ir pan.

Paplitimas: Erbreder (forma) Lenkijoje surasti 8 šios pavardės atstovai, Herbreder – 38.

Kščenavičius

• Xчaнoвичь 1867 Aleksandravėlė,

• Xp3цeнoвичь 1853 Aleksandravėlė,

• Xpщенoвичь 1857 Aleksandravėlė

KŠČENÃVIČIUS Kur 4, Kvr, Lel 2 (at.), Pnt, Smal; -ovičius V (of. Kszczenowicz) (10). LPŽ.

Petravičius

Zarasų parapijoje yra Petro vardo vietovardis Petraučizna

Piotrowicz 1835 Dusetos - tai dažniausiai sutinkamas asmenvardžio užrašas.

• Pietrovicz 1832 Zarasai,

• Пеmpoвичь, Пеmpoвичyвнa 1859 Drūkšiai,

• Пеmpaвичeвнa 1856 Antazavė,

• Пompoвичь 1859 Aviliai,

• Пiotpoвичь tėvo pavardė (santuokos metu) dukros – Пеmpoвичeвнa 1850 Drūkšiai,

PETRÃVIČIUS Plg. lenk. Piotrowic(z), Pietrowic (SSNO IV 273), Piotrowicz : Piotr (J. Bystroń, 1936, р. 275), brus. Пятровiч.

Paplitimas: Argentina 0,24, JAV 0,13, Anglija 0,07, Prancūzija 0,05

Truklevičiūtė

Ta pati Marijona užrašoma skirtingai:

• Трyxлецевной 1855 Aleksandravėlė,

• Трyxлецoвной 1855 Aleksandravėlė,

• Трyxлицoвной 1855 Zarasai,

• Тruchliow 1850 Aleksandravėlė,

• Трyxледoвной 1850 Aleksandravėlė.

TRUCHLEUSKAS Ob. Plg. Truchlẽckas, TRUCHLẼCKAS Zr. Plg. Truchleuskas, Trùchlicas (žr.), toliau plg. lenk. Truchlin (SSNO V 472), rus. Трухлин, Трухляев (САМС IV 428). Ide. kalbų dauguma žodžių, reiškiančių ‘trukti, tęstis’ Lie. trùkti, truñka, trùko - ‘atplėšti, draskyti, daužyti’, tráukti.

Tai tik nedidelės dalies RKB archyvuose surastų mano gentainių pavardžių apžvalga.

Daugiau temų apie pavardes:

Kol kalbininkai susitars… Pavardžių kelionės. Kas nulėmė asmenvardžių pokyčius? Asmenvardžiai senuose dokumentuose

Statistika pagal: moikrewni.pl publicprofiler.org/worldnames. Parengta pagal straipsnį “Lietuvių pavardžių struktūriniai tipai“; Lietuvių pavardžių žodynas.