Seniausi lietuvių vardai

Geras vardas žmogų dabina, blogas -  skaudina. (liaudies išmintis).

„Rinkis vardą lietuvišką" leidinys, kurio autorės skatina vaikus vadinti lietuviškais vardais.

Jų nerasime savo giminės genealoginiame medyje, jų nėra bažnytinio paveldo archyvinėse knygose... jie iš tolimos praeities, jie iš didvyrių ir kunigaikščių pasaulio. Kažkokie nerealūs, mitais ir pasakomis apipinti. Bet...

Sklaidydami istorinių knygų puslapius perskaitome ir atpažįstame asmenvardžius su senųjų vardų ženklais. Kartais visas žodis, kartais tik jo šaknis ar buvusio vardo fragmentas suspindi tarp eilučių. Tarp svetimžodžių ir kitomis kalbomis paliktų rankraščių teksto dūlėja: Būtautas, Daumantas, Arminas, Tautginas, Vaidotas...Išliko, neištirpo slavinamų ir iškraipomų, pavardėmis tapusių lietuviškų vardų paveldas.

Lietuvos kunigaikščių vardų lietuviškos formos gana plačiai tyrinėjamos, dauguma žinome Jogailą, AlgirdąKęstutį ir Vytautą. Kaip jie ir dauguma kitų buvo vadinami ir kaip užrašomi retai kas domisi. Kiek versijų randame šaltiniuose: Jogailis, Jagėla, Jėgaila, Jogėlis, Algerdas, Algertas, Algirtas, Algirtis, Keistutis, Keistutas, Kinstutis...

Kaip ilgai vyravo indoeuropiečių vardynai iki kada dominavo senoji vienvardystė? Suprantama, kad pamažu juos keitė krikščioniški vardai. Vėliau, kai XV amžiaus pradžioje lietuviai vis dažniau buvo įvardijami pagal rusėnišką tradiciją, kai prie tėvo vardo buvo pridedama galūnė -vič, (lietuviška versija -aitis), vos galima įžiūrėti pirminę formą. Taip Gediminaitis (Gediminovič), Algirdaitis (Olgerdovič) - nukeliavo į pavardžių vietą, o vardais tapo krikščioniškieji (Juozapas, Kazimieras).

Galima pasižvalgyti naujoje Valdovų Rūmų ekspozicijoje, ten sudaryta visų kunigaikščių genealogija. Galima rasti įvairius,  istorikų tyrinėjamus ir skelbiamus seniausius lietuviškus vardus, žodynuose aiškinama jų daryba. Suradau Lietuvos kunigaikštyčių vardus: Kęstučio žmona Birutė, duktė Marija. Vytauto pirmoji žmona Ona, su Ona Sudimantaite turėjo dukterį Sofiją. Sofijos Vytautaitės duktė - Anastazija. Kiti vardai: Gaudemunda, Danutė Elžbieta, Aldona. Kena Joana, Vilheida Kotryna, gražuolė Ringailė. Jogailos sesers dukra nepaprasto grožio ir vardo - Cymbarka Julijona. Karalienė Morta. Kurie moterų vardai lietuviški?

Moterų XVI a. vardai

  • Danutė Ona - Kęstučio duktė (Vytauto Didžiojo sesuo)

  • Ringailė - Kęstučio duktė (Vytauto Didžiojo sesuo) apsikrikštijusi Elzbietos vardu

  • Jaunė - Gedimino žmonos vardas

  • Kena - Algirdo duktė

  • Aldona Ona - Gedimino duktė

  • Daumilė/Elzbieta - Gedimino duktė

  • Aigustė Anastazija - Gedimino duktė

  • Kitos dvi Marija, Eutemija Marija - Gedimino dukterys, kurių pagoniški vardai nežinomi.

  • Birutė - Kęstučio žmona


 

Iliustracija: Aleksandras ir Elena (Decius L. J. “De Jegellonum familia”, Krokuva, 1521; Vilniaus universiteto biblioteka).

Lietuvos didikų vardai

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Algirdo pirmoji žmona Marija./wikipedia.org“
Iliustracija: Algirdo pirmoji žmona Marija./wikipedia.org

  • Algirdas/Algard/Olgerdus/Olgerth - Gedimino sūnus (~1296–-1377), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1345).

  • Aigustė - Gedimino duktė, pakrikštyta Anastazija. Ištekėjo už būsimo Maskvos didžiojo kunigaikščio Simeono.

  • Aldona Gediminaitė Jogailienë -  Gedimino duktė, 1325 m pakrikštyta Onos vardu. Aldona Ona buvo Lenkijos karaliaus Kazimiero III Didžiojo žmona.

  • Bilgenis/Bilgieny - (min. 1382), Prokšos, Jogailos taurininko, brolis.

  • Brutenis - žynys.

  • Boruta - (?–-1248?), galimai sūduvių kunigaikštis.

  • Buska/Busko - (min. po 1366), lietuvių būrio vadas mūšyje su kryžiuočiais Maišiagaloje.

  • Butautas Henrikas - Kęstučio sūnus, (krikšto vardas Henrikas; m. 1380 m. gegužės 7 d. Praha) – Lietuvos kunigaikštis, Šventosios Romos imperijos karinis veikėjas.

  • Butigeidis/Butegeidis (vok. Butegeyde), (rusėn. Budikid) - Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1285 ar 1286 m. iki mirties).

  • Butvydas/Butivydas - Putavyras/Pukuveras (balt.: Будзівід) - Lietuvos didysis kunigaikštis (1291-1295).

  • Dangerutis/Daugėrutis/Daugerutis/Daugirutis - antrasis Lietuvos kunigaikštis (po Žvelgaičio).

  • Danutė - Kęstučio duktė. 1316 tapo Mozūrijos kunigaikščio Vaclovo žmona.

  • Dargis/Dorge; min. prieš 1261), Sembos prūsas.

  • Daumantas/Domantas (?–-1299), Nalšios, nuo 1266 Pskovo kunigaikštis.

  • Daumilė/Danmilė-Elzbieta - Gedimino duktė (~1302 -1364), ištekėjo už Plocko kunigaikščio.

  • Draika/Drayko; min. 1301), lietuvis, Aukaimio pilėnas.

  • Daujotas - vienas iš 5 vyresniųjų lietuvių kunigaikščių.

  • Gaudimantė/Gaudemunda/Гаудемунда (Гаудиманте) Lietuvos valdovo Traidenio duktė, ištekėjusi už Mazovijos kunigaikščio Boleslovo II gavo krikščionišką Sofijos (lenk. Zofia) vardą.

    Iliustracija. Giedminas 1777 m Šakyna.

  • Gediminas - Butvydo sūnus (~ 1275) Lietuvos didysis kunigaikštis.

  • Jaunutis -  Gedimino sūnus (~1300 − m. po 1366). Lietuvos didysis kunigaikštis (1341–-1345), iki mirties 1366 Zaslaulio kunigaikštis.

  • Jaunutę Agnietę Bielskaitę kunigaikštytę, Algirdo provaikaitę vedė Kijevo vaivada Jonas Chodkevičius.

  • Jazbutas/Jesbuto Lethowinus; min. po 1290), lietuvis.

  • Jonušas, Mozūrų kunigaikštis (1329-–1429).

  • Jogaila Vladislovas II/Iagello/Jagiełło/Wladislaus - Algirdo sūnus (~1351, –1434), Lietuvos didysis kunigaikštis  (1377–-1381, 1382-1392) ir  Lenkijos karalius (nuo 1386).

  • Kaributas/Korybuth - Algirdo sūnus (~1380 stačiatikiškai pakrikštytas Dmitrijumi po 1404).

  • Karigaila/Kazimieras - Algirdo sūnus (1350-1390), Mstislavlio kunigaikštis.

  • Karijotas Michailas - Gedimino sūnus, Naugarduko valdytojas.

  • Kena - Algirdaitė Algirdo duktė (Joana 1350-1368 m. balandžio 27 d.), Kazimiero iš Slupsko žmona.

  • Kęstutis - Gedimino sūnus. (~1297 − 1382 m. rugpjūčio 15 d.) – LDK submonarchas (nuo 1337(?) ar 1345 iki 1381 m.) ir Lietuvos didysis kunigaikštis (1381–1382 m.).

      Iliustracija. Kensgaila (Kensgayllo lenk.) Šiluva 1827 m

  • Kęsgaila − lietuviška vyriškos giminės pavardė. Rumbaudas Kęsgaila Valimantaitis (1371 -1432). Mykolas Kęsgaila Valimantaitis (1380 m. Deltuva–-1450) - pirmasis Lietuvos kancleris, Vilniaus vaivada. Žemaitijos seniūnas, 1443–1448 m.

  • Kęstutis/Keystuth/Kestutus/Kynstud/Kynstut/Kynstuten - Gedimino sūnus (apie 1300–-1382), Trakų kunigaikštis, Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1381).

  • Lengvenis/Langwinus/Lengewin - 1. ist. šaltiniuose min. 1242–-1260, Mindaugo seserėnas, Lietuvos kariuomenės vadas. 2. Algirdo sūnus (palaidotas kaip Simonas; 1355-1431 m. birželio 19 d.), Mstislavlio kunigaikštis, Naugardo kunigaikštis.

  • Linkus (min. 1271), Pagudės sukilėlių kariuomenės vadas.

  • Liubartas (dar Liubko, Lubardus - Gedimino sūnus (1300 m. – 1383 m. rugpjūčio 4 d.) – Lucko (1323–1324, 1340–1383), Liubarsko (1323–1340) ir Voluinės (1340–1383) kunigaikštis.

  • Mansveldas/de Mansveld/von Mansfelt - (min. 1368–, 1370), Ragainës komtūras.

  • Mantvydas - Gedimino sūnus, Kernavės ir Slanimo valdytojas.

  • Manvydas-Albertas († 1423) savo padėtį sustiprino vedybomis su tikėtinai Vytauto žmonos Onos seserimi.

  • Margiris/Marger (min. 1336) - Butvydo sūnus, karalius, lietuvių vyriausiasis vadas.

  • Maudelis/Maudelo -  (min. 1274), Tirsko, Vėluvos pilininko, sūnus.

  • Mindaugas/Mendogus, Myndowe; (?-–1263), Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1236), karalius (nuo 1253).

  • Nameisis - (min. 1279), Žiemgalių vadas.

  • Narimantas -  Gedimino sūnus (1300-1348), Pinsko, Polocko, Naugardo kunigaikštis.

  • Ringailė - Kęstučio duktė, tapo Mazovijos kunigaikščio Henriko žmona. Antrą kartą ji ištekėjo už Moldavijos kunigaikščio Aleksandro Gerojo.

  • Skalmantas (tikriausiai Traidenio brolis),

        Iliustracija Skirgailų (Skirgaillow lenk. 1845).

  • Skirgaila - Algirdo sūnus (~1354-1397 m. sausio 11 d. Kijeve), Trakų kunigaikštis 1382-1395 m., Kijevo kunigaikštis (1395-1397 ), Lietuvos regentas.

  • Skomantas - Pirmasis žinomas visos Sūduvos /Jotvos/vardas, kovotojo su lenkų karaliumi Boleslovu Droviuoju.

  • Stekšys/Steksė/Stakys/Stejkint/Stekintas/Stegikintas/Stegutas (m. 1214) - galimai Daujoto tėvas, vienas iš lietuvių kunigaikščių.

  • Švarnas (krikšto vardas Jonas).

  • Švitrigaila - Algirdo sūnus (~1370-1452 m. vasario 10 d. Lucke), Vitebsko kunigaikštis (1392-1393, 1430-1436 ), Podolės kunigaikštis (1400-1402 ), Naugardo Severskio kunigaikštis (1404-1408 m, 1420-1438 m), Černigovo kunigaikštis (1419-1430), Lietuvos didysis kunigaikštis (1430-1432 ), Voluinės vietininkas (1437-1452 );

  • Tautvilas-Konradas - Kęstučio sūnus, Naugarduko valdytojas.

  • Traidenis - Lietuvos didysis kunigaikštis (1268 - 1282?)

  • Traidenis - Gaudimantės sūnus: Mazovijos kunigaikštis, motina pavadino pagonišku senelio Traidenio vardu, kito sūnaus vardas buvo Zemovitas (Ziemowit).

  • Treniota - Lengvenio ir Mindaugo sesers sūnus. Lietuvos didysis kunigaikštis.

        Iliustracija. Woydatt (lenk.)1813. Čekiškės par.

  • Vaidotas - Kęstučio sūnus (g. XIV a. – m. po 1401 m.), žuvęs Kauno pilies gynime.

  • Vainius (brus. Воін) – Butvydo sūnus. Polocko kunigaikštis (pirmasis paminėjimas 1324 m., manoma, kad mirė tarp 1338 ir 1342).

  • Vaišelga /Vaišvilkas, krikšto vardas Laurušas - Mindaugo sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis.

     Iliustracija Vaišvilų 1866 m Varniai

  • Vaišvilas - Kęstučio sūnus.

  • Viligaila - vienas iš lietuvių kunigaikščių.

  • Vilgeidė - Algirdo duktė (1350-1422), kunigaikščio Jono II iš Stargardo žmona.

  • Vygantas - Algirdo sūnus (Aleksandras 1350-1392 m birželio 28 d.) Kernavės kunigaikštis.

  • Vingaudas - Algirdo sūnus, Polocko kunigaikštis.

  • Vytautas - Gedimino sūnus (~1350 – 1430 m. spalio 27 d. Trakai) Lietuvos didysis kunigaikštis (nuo 1392 m., formaliai Lenkijos pripažintas 1401 m.; 1421–1423 m. – kartu ir Čekijos (Bohemijos) karalius).

  • Vytenis - Butvydo sūnus (~ 1260 m – 1316 m, pasak legendos – nutrenktas žaibo) Lietuvos didysis kunigaikštis.

  • Živinbudas/Gimbutas - vienas iš lietuvių kunigaikščių.

  • Žvelgaitis (Žvelgutis)/Svelgates - Vytenio sūnus (mirė 1205 m) - pirmasis žinomas lietuvių kunigaikštis.

  • Žygimantas (~1365 – 1440 m. kovo 20 d.) – Lietuvos didysis kunigaikštis (1432–1440 m), LDK submonarcho Kęstučio ir jo žmonos Birutės jauniausias sūnus.

“Lietuvos didžiųjų kunigaikščių karūnavimo iškilmėse giedamomis vardą šlovinančiomis giesmėmis gamtadievystės žyniai ir vaidilutės pakylėdavo didžiuosius kunigaikščius į kosmogeninę hierarchiją. Didžiųjų kunigaikščių vardų galybė buvo įtvirtinama per ypatingas ceremonijas, apeigas ir ritualus. Mes, baltai, senovėje buvome vadinami ugnies garbintojų arba kerėtojų tauta. Lietuvos didieji kunigaikščiai ir karalius Mindaugas savo vardo magiškųjų galių įgijo per apeigas šventųjų ąžuolų, šaltinių apsupty, prie degančios amžinosios laisvės ugnies, kurstytos skaisčiosios vaidilutės ir vyriausiojo žynio. Vytautas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Švitrigaila, Skirgaila ir kiti kunigaikščiai užėmė aukštesnę vietą – kažkur tarp žemės karalių ir dangaus valdovų. Žynys Lizdeika klūpojo prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Gediminą, o krivis Vaidila prieš Vitebsko didįjį kunigaikštį Algirdą, o vėliau Romos popiežius klūpos prieš Karolį Didijį. Senieji ir naujieji didieji Lietuvos kunigaikščiai, kurių žemės nuo Rusijos iki Ukrainos ir dar toliau, įsivaizdavo esą Perkūno įpėdiniai. Atlikdami jiems deramus vardo ir pareigų pašventinimo ritualus, žyniai ir vaidilos prisimindavo garsių jų pirmtakų – milžinų vardus, kurių dosnumas leido puoselėti Lietuvos valstybės didybę. Prigimtinio lietuvių tikėjimo dainiai – žyniai ir vaidilos norėjo ir tikėjo, kad jų valia dievams ir deivėms aukojamuose daiktuose būtų išreikšta tam tikra apeigoje dalyvaujančio asmens vardo kilmės ir galios (magijos) estetika. Vardas kaip užkeikimas, kaip mitinė legenda”. Rašo dr. E. Mažintas (nuoroda žemiau).

Kada sakoma, kad moterų senųjų vardų paveldas nelabai įdomus, mažai gražių vardų tinkančių moderniai gyvensenai, noriu prieštarauti. Vilgeidė, Gaudimantė, Daumilė, Aigustė, Ringailė - tikrai puikūs, nes stiprūs, originalūs ir surinkti iš kunigaikštyčių paveldo. Teko girdėti, kad lietuviai vaikams pradeda rinkti vardus pagal gyvenamą regioną, arba pagal protėvių kilmės vietą. Ieškoma Skalvijos, Žemaitijos tradicinių vardų, Dainavos jotvingių, Kuršių vikingų žinomų vardų. Pagaliau, pavardės: Narvidas, Butvilas, Mineika, Josmantas, Milvydas, Vaišnoras, Skauvidas, Mingaudas - grąžinkime jas į vardus. Pradėjau rinkti seniausias pavardes, sudarytas iš baltų asmenvardžių, stebiu jų paplitimo vietas, bandau surasti galimas ribas.

 Iliustracija. Butvilas (Butwillas lot.).Šakyna 1776 m.

Pastebėjau, kad Žemaitijos regiono gyventojų asmenvardžiai sudaryti iš įdomių, nieko man nesakančių žodžių, sunkiai nuspėjamos prasmės, neįprastų sandų junginių ir įvairios darybos. Domėjausi kai kurių baltų tikrinių vardų (toponimų, hidronimų, antroponimų, oikonimų, mitologinių vardų, asmenvardžių) daryba. Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose sutinkami įvairiai sudaryti vardai ir pavadinimai. Labai dažni žodžiai iš priešdėlių, priesagų, galūnių vedinių, pirmo arba antro jų sando, arba sudurtiniai iš kelių sandų. Skaitydama prūsų kalbos žodyną, pastebėjau, kad kai kurios XVI-XVII a. pavardės, surastos vakarinėje Lietuvos dalyje, gali būti sudarytos iš prūsų kuršių, latvių tikrinių žodžių.

…apie paveldėtą leksiką

Pavardė Alsys/Alsis (Viekšniai); Alseika/Olseiko (Mosėdis) pavardžių žodyne aiškinama plg. lietuviški žodžiai: alsas, ilsimas, nuovargis, alsuoti, tikriniai: Alsa, Alsė, Alsėta, Alsinta, Alsupis. Prūsų kalboje panašūs Alsante, Alsebut, Alsune, Alsut, Alsys, latvių Alst, Alsava, Alsupes.

  Iliustracija. Pranas Olseika (FranS Olseyko lot.) Šakyna 1776 m.

Pavardė Apulskis/Opulskis (Seda, Mosėdis ) Tikriniai žodžiai - lietuviški: Apuolė, Opulė, kuršių: Apole, Apele, Appule, latvių: Apulitis, Apuli, prūsų: Appol, Appolz. Yra abejonių, kad oikonimas gali ir nebūti baltiškas. ”Vietovardis lietuvių, žemaičių ar kuršių kalboms nebūdingas”, teigia istorikas Rimantas Matulis. “Ši vietovė yra netoli jūros, kur dažnai lankydavosi romėnai. Išlikę duomenys iš devintojo amžiaus vikingų žygių rodo, kad tada Apuolę jie vadino Apulia, o kaip tik Apulija ir dabar vadinasi provincija Pietų Italijoje”.

  Iliustracija. Apulskis (Apulski lenk.) Vaiguva 1811.

Apulskių (Opalskių, Opulskių) pavardės kilmė - tiesioginė nuoroda į Apuolės vietovardį. Tą rodo seniausi Mosėdžio dokumentai, XVII a. pabaigoje surastas OpulskisApuolės, vėliau XIX a. pr. daugiau atstovų buvo Žalgirių kaime, 1845 m surašymo metu surastos 2 šeimos: Jurgio ir Juozapo. Arslos kaime - Antano šeima. iki XX a pr. ten Apulskiai išliko.
Vėliau Apulskiai taip plačiai paplito po visą Žemaitiją. Labai daug valstiečių būta kuršių žemėse, arba vakarinėje Žemaitijoje: Mosėdyje, Skuode, Salantuose, Ylakiuose, Pievėnuose.

Pavardės Tautvidas/Tautwid (1704 Skuodas); Taučius/Тaучюc (Skuodas). Tikriniai žodžiai - lietuviški Tauginas, Taurimas, Tautvidas, Tautvaišas siejami su liet. tauta. Prūsijoje yra gyvenvietė Tautvad, panašūs žodžiai: Tautegal, Tautemille, Thawte, Tautenne, Tautike, Taucze siejamus su prūs. tauto „kraštas“.

Iš algas, atitinka alga (liet.) reiškia atlyginimas, pavyzdžiui, prūsų: Algam, Algard, Algaude, Algutte, Algecz, Wan-alge, Wiss-alge.
Lietuvių: Algirdas, Algminas, Algimantas, Visalgas.
iš sandų ar-but-
Prūsų: Arbute, Eybuth
Lietuvių: Butrimas, Butginas, Eibutas
Žemaitiška pavardė Abrutis panaši į prūsiškus tikrinius žodžius.
iš ar-vaid-
Prūsų: Arwayde, Erwayde, Weyden, Waidenne, Waydico.
Lietuvių: Vaidenis, Vaidminas
Prūsiški tikriniai žodžiai artimi lietuviškam vardui Arvydas.
iš ar-vil-
Prūsų: Arwil, Wylutte, Willike
iš as-
Prūsų: Assagawe, Asgan
Lietuvių: Asinis, Asavas, Asys, Ašmantas
Kuršių: Assecken, Asen, Assiten
Asas/Asevicz pavardės kilmės LPŽ nėra, bet panašių tikrinių baltų žodžių daug.
iš au-
Prūsų: Awgons, Auleps, Augolt, Autrime,
Lietuvių: Aumantas, Aurimas, Aušilas

Sudarytas mokslininko V. N. Toporovo prūsų žodynas, jo etimomologijos darbai praverstų kiekvienam ieškančiam savo asmenvardžio kilmės, konkretaus tikrinio žodžio išaiškinimo. Jame galima palyginti asmenvardžio formų įvairovę, istorinius procesus, reikšmių kitimą, bei atitikmenis lietuvių, prūsų, latvių, rusų kalbose.

Žemaitijos diduomenės vardai

     Iliustracija. Mingaudas (Mingowd lenk.) Mosėdis 1827

Žemaičių bajorai: 

  • Argelis (Argel) – 1409; 

  • Asteika (Hosteike) Raseiniai (1390 m. dokumente); 

  • Ašleika (Hosleyke von Globaynen) 1406 m.; 

  • Bareikis (Bareyke) – 1387 m.; 

  • Bareikis (Bareyke) – 1387 m.;

  • Brustys (Bruesthe) 1409 m.; 

  • Butautas 1413 m.; 

  • Daukša (Dawchs) Kaltinėnai 1390 m. dokumente; 

  • Daukutis (Dawkutis) 1405 m.; 

  • Dramutis (Dramutte, Drowmuti) Ariogala 1390 m.; 

  • Dramutis (Dramutte, Drowmuti) Ariogala 1390 m.; 

  • Eimantas (Eymund) Kaltinėnai 1390 m. dokumente; 

  • Einorius (Eynur) Kražiai 1390 m. dokumente. Brolis – Eivildas;

  • Eivydas (Eywida) 1405 m.;

  • Eivildas (Eywild, Ewild) Kražiai 1390 m.; 

  • Erimas (Erim) Ariogala 1390 m.; 

  • Gailegidas (Gaylegedde ) Viduklė 1406 m.; 

  • Galminas (Golmin) 1413 m.; 

  • Gelvonas (Gelwan) Viduklė1390 m.; 

  • Getas (Getez) Kražia1390 m.;

     

  • Getautas, Gineitis, Gintautas, Gyntsche (Gyntsche) Ariogala 1406 m. (Ordino įkaitas). Tėvas – Butvydas; Girstautas (Girstawt) (1385, 1387 m.); 

  • Goliginas ( Golykunth) liudijo 1413 m.; 

  • Gotardas (Gothardus) liudijo 1413 m. byloje dėl Žemaitijos sienų. 

  • Jasutis (Jassuden )1405 m. 

  • Jaušys (Jawsche), Javiltas, Javirtas (Jawirte) Viduklė 1406 m. Ordino įkaitas;

  • Jodeika (Jotheke) Ariogala1390 m.;

  • Jodikis (Jodike) Kražiai 1405 m. Ordino įkaitas;

  • Jotkys (Jotkys) Tendžiogala1406 m. Ordino įkaitas;

  • Kandbutas (Kandbuth) Raseiniai1406 m. Ordino įkaitas;

  • Kareiva;  Kelpša (Kelpse)1405 m.; 

  • Kybartas (Kyburt) Josvainiai 1405 m. Ordino įkaitas;

  • Kimantas (Kymunt) 1409 m.;

  • Kirklys (Kyrkly) Raseiniai 1406 m. Ordino įkaitas;

  • Kirkutis (Kyrkutte, Kircutis) – 1406 m.; 

  • Kitundas (Cytund) 1413 m. byloje dėl Žemaitijos sienų; 

  • Klausigaila (Clawssegail, Clawsigal, Clausigal) Raseiniai 1390 m.; 

  • Laikintas (Laikynte) Medininkai 1406 m.; 

  • Lauksvydas (Louxtined, Lawgtzwid) liudijo 1413 m. byloje dėl Žemaitijos sienų; 

  • Lukotė (Lukotte) Viduklė 1406 m. Ordino įkaitas; Mazbutas (Maisebuth) Medininkai1390 m. dokumente;

  • Mileika (Myleyke, Mileyke) 1404 m.; 

  • Mingaudas (Mynnegawde) Viduklė  1406 m. Ordino įkaitas; 

  • Minigaila (Mynnegail) Viduklė 1406 m. Ordino įkaitas; 

  • Navaitis žr. Sagintas; Nevelda;

  • Nigaila (Nicael, Nygail, Nigal) – vienas iš žemaičių vyresniųjų 1409 m.;  

  • Minimantas (Minimunth) liudijo 1413 m. byloje dėl Žemaitijos sienų; 

  • Ragelis (Ragel) Kaltinėnai 1390 m. dokumente; 

  • Ramontas (Ramomt Kražiai)1390 m. dokumente;

  • Rėkutis (Roeukutte, Ruckunde) Medininkai 1384 ir 1390 m.; 

  • Rosteika (Rosteyke) Viduklė 1406 m. Ordino įkaitas; 

  • Sagintas (Sagynthe) Viduklė 1406 m. Ordino įkaitas;

  • Sangawiska 1409 m. – prie Nevėžio gyvenęs žemaičių bajoras; Saugutis (Sagotte, Sowgutte);

  • Sirtautas (Sirtawt) Josvainiai1405 m. Ordino įkaitas;

  • Skaudiktas (Scawdicth) Tendžiogala1406 m. Ordino įkaitas;

  • Skutas (Skutez) Kaltinėnai1390 m. dokumente;

  • Skvaibutis (Sqwaybuth) Kaltinėnai 1390 m. dokumente; 

  • Sungaila (Sungail) Viduklė 1390 m. dokumente; 

  • Talutis (Talutte) Medininkai 1406 m.; 

  • Tidikis (Tiddika) Raseiniai 1406 m. Ordino įkaitas;

  • Tyla (Tilen) Kaltinėnai 1390 m. dokumente;

  • Titakas (Thitaco) Karšuva, liudijo 1413 m. byloje dėl Žemaitijos sienų; 

  • Vazbutas (Wasebuth, Wazebuth) 1409 m. vienas iš Vytauto pasiųstų žemaičių vadų; 

  • Vėbra (Webra) 1405 m. Ordino įkaitas;

  • Vidas (Wide) Kražiai 1390 m. dokumente;

  • Viešė (Wesche) Ariogala 1406 m. Ordino įkaitas.

  • Vilaudis (Wilawde) Ariogala 1390 m. dokumente;

  • Vizbaras (Wezebar, Wissabor) – liudijo 1413 m. byloje dėl Žemaitijos sienų; 

  • Vizginas (Wissegen, Wyssigyn)  1409 m. pavasarį lankėsi pas magistrą). Kaip žymus žemaičių bajoras minimas 1416 m. žemaičių skunde Konstanco susirinkimui; Zundys (Sunde) Ariogala 1390 m. dokumente; 

  • Žaudys (Zawden) Raseiniai 1390 m. dokumente;

  • Žilpa (Zilpe) Knituva 1390 m. dokumente;

  • Žvalgenis (Swolken) – kaip žymus žemaičių bajoras minimas 1416 m. žemaičių skunde Konstanco susirinkimui.

Kiti istoriniai vardai:

1272 m. jotvingių vadai: Mintelė, Šiurpa, Mudeika, Pestila, Jedetas, Skurdas.

    Linksmai

    Viename forume radau pasiūlymą vaikų vardus sudaryti iš tėvo ir motinos vardų raidžių: Andrius+Tėja = Atėja; Tatjana+Vidas = Tvidas.

    • Andrius+Tėja = Atėja; Tatjana+Vidas = Tvidas.

    • Tai tada kas per darinys gautųsi Gintare + Rimgaudas = Targaudas? O Simona ir Mindaugas žadėjo dėti Simgaudas vardą…  

    • lyg gaudyti vėją laukuose: Irmtaura, Liutirma, Taurama, Mindginija, Virdmindas, Vermarius, Marnikas, Velmina, Lugaris.

    • Morta + Romas= Mormas! Momas?

    • Urtė +Tomas = Urmas!

    • …vaiko vardą išrinkom Aurmandukas. Originalu!

    Šių vardų daryba iš vardų elementų, atrodo lyg žaidimas… din, dan, don. Taip kinta naujausias vardynas, kas supras kaip juos užrašyti ir kokia naujo vardo kilmė? Gal nebebus skirtumų. Asmenvardžiai ims ir pavirs į bereikšmius ženklus.

    Parengta pagal internetinę prieigą:  ualgiman.dtiltas.lt; “1914 m Ūkininko kalendorius” Šaltinis epaveldas.lt; V. N. Toporovas /Prūsų žodynas/1975 Šaltinis inslav.ru; forum.istorija.net; “Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos” Antanas Ivinskis, 2004 m. Aidai; lndp.lt/diskusijos; donelaitis.vdu.lt; diskusijos.patriotai.lt; istorijoszurnalas.lt; LPŽ; mokslasplius.lt Mes baltai; vardai.vlkk.lt

    Panašios temos: 

    "Nelietuviškai užrašyti ir lietuviai ir svetimtaučiai," "Vardai lotynų, lenkų, rusų, lietuvių kalbomis",  "Tautiški vardai ir XXI amžiaus tendencijos", "Retesnių istorinių vardų sąrašas"


    Palikti komentarą

    Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.