Kalbėdami apie protėvių tradicinius senoviškai skambančius vardus, prisimename kaip vadino močiutę, kaimynę, prosenelį. Kartais išlikęs neįprastas variantas, net nežinomas tikrasis vardas, visi prisimena kaip asmenį vadino, to ir užtenka. Agafonas ar Agatonas? Motiejus ar Mataušas? Remis, Cilė, Mutis, Vladzė ar Ganafija - koks tikrasis jų vardas? Ar renkant vardą buvo atsižvelgiama į tam tikrą žmogaus savybę, vardo reikšmę, datą? Žmonių vardai saugo atsitiktinius praeities ženklus ar jie yra tam tikri žmonių įvardijimo kodai? Gal visada buvo ieškoma vardo reikšmės, sekama mada, renkami neįprasti, reti vardai, kad nustebinti, pabrėžti išskirtinumą. Kurie iš jų priklauso giminės tradicijai, o kurie vardai "nukrito iš dangaus"?.
Įvairi rašyba
Onomastai, tyrinėję bažnytinėse knygose randamus vardus, mano, kad jie varijavo nestipriai, nes vardų rinkinys buvo apibrėžtas, jie buvo lotynizuoti. Mes, sklaidydami senuosius rankraščius su gentainių krikšto vardais, galime suabejoti tokiu teiginiu. Realiame gyvenime ir išlikusiuose dokumentuose galime surasti daugybę vieno vardo užrašymo variantų. Kapinėse ant senųjų paminklų iškalti asmenvardžių įrašai liudija buvusių vardų įvairovę, randame klaidingų, tarmiškų arba senovinių vardų, kurių atitikmens standartiniame vardyne tenka ilgokai ieškoti.
Apie vardus knygose ir gyvenime.
Sudarydama giminės medžius, turiu suprasti, kad ne visada ir ne visi nori įamžinti artimų žmonių vardus, kuriais jie buvo krikštyti. Pasirodo, svarbiau, kaip jis gyvenime buvo vadinamas, net jei tai netaisyklingas ar kitą rekšmę turintis trumpinys. Algis ar Algimantas, Bronė ar Bronislava - negadina nei vieno giminės medžio. O būna įdomesnių variantų.
Parinkau sutrumpintų vardų iš savo giminių ir draugų aplinkos, kitus radau internetiniuose forumuose, gavau laiškų su klausimais ir patikslinimais. Pasidomėjau tų vardų kilme ir istorija.
————————————————————————————————–
…”o kokie įdomūs trumpiniai? beje, Bašelės variantas man naujas, nors domiuosi Žemaitijos regionu“………
“Mano bočiaus kaime Barborą vadindavo - Barbe. Kitiems žinoma Bošė. Uršulė buvo Oršė, Kotryna - Kuotryna, Kuotrė, Anelė - Anė, Marijona - Marė, Veronika - Verė".
"Esu pastebėjęs, kad senojoje Žemaitijoje visi vardų trumpiniai gruboki, statūs, jokių malonybinių ar pagražintų”. ……….
“reikia sutikti, kad to statiškumo yra, bet čia manau tik dėl paprastumo, kad greičiau prisikviest ar pan. o kai norėdavo, ir gražiai kreipdavosi".
"O Oną manieji vadindavo Vuonele, Marijoną - ir Mare ir Maryte” Hiliarijų vadino Lerkumi".
Aukštaitijos kaime prisimenu, kad Veroniką - Vuoronele vadino, Pertę - Petruonele, tokią Teresę - Teresiute praminė, Eleną - Aliute. Adomo žmonos niekas vardu nevadino, tik Adomiene. Apoloniją - vadindavo Apalionija, trumpino - Apalia, Efemiją - Apemija. Teofiliją - Tapilija, Ksaveriją - Seva, Liucijoną - Liuse, Elvyrą - Alvyra. Vyrus: Leoną - Levonu, Levuku, Boleslovą - Bolium, o Aloizijų - Alyzu, Juozapą - Juzuku, Vladą - Ladzium, kiekviena vis kitaip vadino.
Antaną - Untanu, Antaniną - Untose, o Antnuką - Untoku, dar Untuliu, Untaniuku šaukdavo.
Iš nepaminėtų: Melisą trumpino Melė, Emiliją - Mile, Anastazija buvo Nastė, Steponas - Stapė, Elžbieta - Alžbieta (Alžbutė), Eufrozina - Frosė arba Frasia ir net Prosė, Petronėlė - ir Petrė ir Petriukė (pagal nuotaiką), Sofija - Zosė, Pranciška - Franė, Felicijona - Felė, (kitaip Pelcijona), Felicijonas - Felius ir Feliukas, Eleonora - Leonora, Leva (ne Nora), Marija - Maria, Mariutė, supykę Marepalaike apšaukdavo.
Aptariant Barborą, radau komentarą: “na šitas vardas tai tikrai ne mažam vaikui vadinti, jis tinka tik senelėm”.
————————————————————————————————–
Protėvių vardyne šalia baltiškos ir krikščioniškos kilmės vardų plito ir nauji svetimvardžiai, bei kitų kraštų tradicijose paplitę vardai. Iš kur atkeliavo vardai, kurie su lietuvių kalbos galūnėmis užrašyti įvairiomis formomis tapo tradiciniais arba neprigijo ir išnyko. Kai kurie vardai turi jau nuo seno nusistovėjusias formas, kiti be įprastų lietuvių kalbos galūnių ir neturi atitinkamų vardų formų šių dienų vardynuose. O kiek dar rasime vardų kurių ta pati asmenvardžio kamieno forma būdinga kelioms kalboms. Kuo remiantis galėtume adaptuoti, norint surasto asmens krikšto vardą įrašyti lietuviškai. Kiekvienam svetimvardžiui taikomos adaptavimo taisyklės, bet be specialistų pagalbos tai padaryti gali būti nelengva. Galima pasitikrinti VLKK interneto svetainėje www.vardai.vlkk.lt.
Asmenvardžių formų įvairavimo priežastys
Skirtingose kalbose - skirtingas vardynas
Elena (lietuvių), rusų kalba užrašomas - Элянa, bet rusiška šio vardo versija yra Гелена, trumpiniai: Лена, Олёна, Алёна, Леночка, Еленя, Еля. Helene (Ἑλένη) graikų vardas tikriausiai kilęs iš žodžio, reiškiančio “fakelas”. Helena (lenkų, vokiečių, olandų). Helen (anglų) mažybiniai - Ellie, net Nell, Nelle, olandai turi Helen mažybinių vardų versijas - Heleentje, Lenneke ir Len. Elene (gruzinų); Eliane (Italų, ispanų ir portugalų); Helena ir variantas Eliina (suomių) trumpiniai - Ellu, Elli, Heljä, Hellu, Lena. Serbų Jelena trumpinama - Jeka ir Lela.
Henrikas (lietuvių). Germanų kilmės vardas Heinrich, kuris sudarytas iš: haim “namo” ir ric “taisyklė”, taigi “namų valdovas”. Vardo variantai: Hendrik, Henrik (Danijos, Vokietijos, Estijos); Hendry (škotų); Lietuvoje sutinkami variantai Henrikas, Herkus ir Enrikas - įrašyti 1914 metų lietuviškų vardų kalendoriuje. Vardas artimas italų kalboje Enriko; Américo, Henrique (portugalų); Harri (Velse); Henrikki (suomių). Kuris vardo užrašas yra taisyklingas? Tradiciškai h varduose yra vadinamas skoliniu, (taip kaip Helena - Elena; Hiliarius - Giliarijus), bet Lietuvoje nusistovėjo Henrikas versija, nors tarmiškai buvo tariamas ir Genrikas.
Vardo Tadas lotyniškas užrašas Thaddeus atitinka - Tad, Thad (Anglijos) sutrumpintus vardus; arba Taddeo (Italijos), Tadeusz (Lenkijos); T pakitusi į F - Фаддей (Rusijos). Lietuviškų vardų sąrašuose Tadaušas nerastas, nebent šnektose.
Tam pačiam asmeniui užrašomi skirtingų vardų variantai (trumpinti, tarminiai, klaidingi)
Nežinau ar moteriškas vardas Genoveta, įrašytas 1914 metų kalendoriuje atitinka panašų - Genovaitė? Juk yra Genovefa. Kodėl Henrika dažnai vadinama Gene, Genute, Genovaite?
Maria - Marijona? Vardai Marija ir Marijona: abu yra dažni senuose vardynuose, abu panašios kilmės, bet archyviniuose dokumentuose retesnis - Marija, kuris kildinamas iš hebrajų vardo Maria. Rašomas: Mariya/Мария/Маръя, Мария - Rusijoje, Ukrainoje, Bulgarijoje); Maria, Marika, Maryla (Lenkijoje). Kitas vardas - Marijona, sudarytas iš dvigubo vardo Maria - Anna. Marianna (Lenkijoje), Марианна (Rusijoje), Mariamne (Portugalijoje).
Rita - Margarita? 1914 metų kalendoriuje - Margarieta. Vardas Margarita (iš graikų “Perlas”) - Ispanijoje, Lietuvoje trumpinamas į Rita. Маргарита (Bulgarijoje); dar labiau varijuoja Danijoje - Margareta, Margit, Margrethe, Grete, Grethe, Margarethe, Merete, Meta, Mette, Rita. Lenkiško vardo versijoje r raidė keičia savo vietą Malgoržata, panašiai rusų Маргарита gali būti užrašyta Малгорета/Малкгорета.
Vardai užrašomi skirtingais raidynais, arba su klaidomis
Lietuviška raidė a rusų, lenkų kalbose kinta į o ir priešingai o į a.
Pavyzdžiui: miesto užrašas Panevėžys - Поневеж. Vardai Algirdas - Ольгердъ, Jogaila - Jagełło. Rusų kunigaikščio vardas Олег prūsų kalboje - Olgis, atitinka lietuvišką Algis, Ona - Anna, bet rusų kalboje - Ганна.
Woldemar - Valdemaras? Lietuvių kalbos raidyne nėra raidės w ir ją atitinka raidė v, pvz. Vardo Valdemaras, Voldemaras variantas Valdemar (Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje) tai skandinaviška vardo forma kilo iš vokiečių Waldemar, reiškiančio “taikos valdovas”, lenkiškas turi Włodzimierz versiją, kuri panaši į Vladimir, arba Владимир/ь (Serbijoje, Bulgarijoje, Makedonijoje, Rusijoje). Sutrumpintas - Valdas, panašiausias į Valdis (Latvijoje), bet kartu į lenkų Walduś, ar Valto (Suomijoje).
Iagnieška - Agnieška? Lietuviškas Agnietė. Vardo Iagnieška užrašas panašus į klaidingai užrašytą Agnieška vardo versiją, bet lenkiški Jagienka, Jagna, Jagusia variantai, sudaro galimybę atsirast prielaidai, kad galėjo būti mažybinio vardo užrašo versija. Dar vardo trumpinys Ines yra italų, ispanų prancūzų kalbose. Rusijoje yra Ягнешъка/Агнесса versijos, Agnetha (Švedijoje) visi kilę iš graikų vardo Hagne (Άγνη) žodžio hagnos, reiškiančio “skaistus; šventas.”Kitas panašus užrašo variantas Egnatius (romėnų) vėliau pakitęs į (lotynų) Ignis, davė pradžią vardui Ignatius, (Vokietijoje) Ignatz, Ignazijo (Italijoje) panašos moteriškam - Ignacja (Lenkijoje).
Bazilijus - Vasilijus? Basilius (Graikijoje), reikšmė - “karalius”, kito į Basilio (Italijoje, Ispanijoje); Vasili, Vasiliy, Vasily, Vassily, Васили (Rusijoje), Василь (Ukrainoje).
Laurentijus - Laurynas? Iš lotynų žodžio laurus kilo Laurentius - turi daugiau versijų Lars, Laurens, Lourens, Lau, Rens (Danijoje); panašiai (Norvegijoje: Lars, Lorens, Laurits, Lauritz), kitoks Lorenzo (Ispanijoje), Лаврентий (rusų kalboje), Lenkijoje vardo pirma l raidė transformavosi į w Wawrzyniec.
Vienodai užrašomi vardai turi skirtingą kilmę ir reikšmę, pavyzdžiui, Dalia
1) Dalia ispanų (Lotynų Amerikos) vardas, kilmė iš Dahlia nacionalinė Meksikos gėlė.
2) lietuvių (Baltų mitologijoje Dalia reiškia sėkmę, lemtį)
3) hebrajų kilmės vardas Dalia reiškia “išsišakojimas”.
Vardai, užrašomi skirtingai, bet perskaitomi panašiai, turi skirtingas reikšmes
Rūta. Vardas reiškia tyrumą, rūta - kartus vaistinis augalas, kuris Lietuvoje yra tautinis nekaltybės simbolis. Ruth - senovės hebrajų vardas, reiškia “grožis”, “draugas” (vartojamas anglų, vokiečių, švedų, norvegų, danų); Rut - (vartojamas švedų, vokiečių, italų, ispanų); Руфь (rusų kalboje).
Skirtingai užrašomi įvairių kalbų vardai turi tą pačią reikšmę
Laimis - Feliksas - Čėsna. 1914 metų kalendoriuje - Peliksas. Pavyzdžiui lotyniškas Felicianus reiškia “laimingas, sėkmingas”. Kitose kalbose vardo variantai: Félicien , Félix (prancūzų); Felice, Feliciano (italų), (lenkų) Felicijan, o (rusų kalboje) Феликс. Lietuviškame vardyne Feliksas turi kitą šio vardo versiją - Čėsna, kuris lenkiškai rašomas Szczęsny. Ta pačia reikšme yra dar vienas lietuviškas vardas - Laimis. Moteriškas vardas Laima (Latvijos ir Lietuvos) lemia “sėkmę”, mitologijoje ji yra likimo deivė, skatinanti pasirinkti teisingą išeitį susitaikant su savo likimu.
Žvorūna - Diana, Gabija - Vesta. Mitologiniai vardai prigijo ir išliko lietuviškame vardyne. Pavyzdžiui, nepopuliarus vardas Žvorūna, buvo medžioklės ir miškų deivė, artima romėnų Dianai. O Gabija – ugnies deivė, kurios vardas vienas dažniausių šiuolaikiniame mergaičių vardyne, pagal reikšmę atitinka Romėnų Vestą, židinio deivę, graikų Hestia.
Aušrinė - Venera - Afroditė. Ryto žvaigždės deivė Aušra atitinka Romėnų meilės deivę Venerą, kuri yra Saulės planeta, maksimaliai ryški prieš pat saulėtekį. Venera yra Albanijos, Azerbaidžano, Bosnijos, Bulgarijos, Kroatijos, Gruzijos, Latvijos, Lietuvos, Rusijos, Serbijos ir Ukrainos užrašymo forma. Romėnų vardas užrašomas Venus - jis atitinka graikų meilės deivę Afroditę, otynų kalboje Aphrodisios, bet graikų vardo užrašas Aphrodite (gr. Αφροδιτη) sudarytas iš afros “putos” ir dity “pasinerti, augti,” taigi reiškiantis “prisikėlė iš putų.”
Klausimai apie vardus - nuolatinis genealogijos darbo palydovas. Parinkau grupelę vardų su kuriais teko susidurti savo giminės medžių sudarymo metu. Nemažai jų užrašytų neaiškiomis formomomis ir nežinomos kilmės lieka su klaustuko ženklu.
Tikriausiai neprieštarausime onomastikos specialistų nuomonei, kad "tam tikros kalbos vardams svarbi ne tik kamieno kilmė, bet ir pokyčiai, dėl kurių vardai įgavo kitas formas". Lauksime naujų mokslinių studijų, kurios leis nepasiklystį vardų jūroje.
Parengta pagal internetinę prieigą:
Šaltinis bendrinekalba.lt/straipsniai/87/Sinkeviciute Griniute/ualgiman.dtiltas.lt; 20000-names.com; “1914 m Ūkininko kalendorius” Šaltinis epaveldas.lt; V. N. Toporovas /Prūsų žodynas/1975/ Šaltinis inslav.ru; forum.istorija.net; “Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos” Antanas Ivinskis, 2004 m. Aidai; lndp.lt/diskusijos; donelaitis.vdu.lt; diskusijos.patriotai.lt; istorijoszurnalas.lt; LPŽ; mokslasplius.lt Mes Baltai.
Daugiau apie vardus temose:
Laba dieną, dėkoju už pasidalinimą.
Laba dieną, dėkoju už pasidalinimą.
Žemaičiai Emilija vadino Meliuse, Monika – Manele, Barbora – Barbė, Basė, apie Elenas atskiri išvedziojimai…