Įdomioji giminės vardų statistika

Jokūbas (iš hebr. kalbos reiškia „laikantis kulną“) – Izaoko sūnus, pasakojama Šventame Rašte, taip buvo pavadintas todėl, kad gimė iškart po dvynio brolio Ezavo, laikydamas jį už kulno.

Net Biblijoje giminės istoriją pasakojama tokiu būdu, kuris tinka kiekvienai šeimai aprašyti: tas ir tas, sūnus tokio ir tokio.

Giminės genealogija prasideda, kai tik gimsta vaikas, kuris gavęs vardą nutiesia tiltą į savo šeimos istoriją. Taigi, vardas savyje slepia daug svarbios tiesioginės informacijos - apie tėvus, kartu galimai suteikia papildomų žinių: apie jo egzistavimo laike, erdvėje ir konkrečioje istorinėje plotmėje.

Giminingas ryšys – kas tai?

Pirmiausia tai biologinis (tėvų ryšys), kitas – socialinis (nusakantis gimusiojo socialinį statusą).

Biologiniai giminystės ryšiai prasideda nuo tėvų santuokos. Šioje eilutėje atsiranda ir nesantuokiniai kūdikiai ir svetimi įvaikinti vaikai bei kitais atvejais pripažinus giminystę.

Socialinis statusas įgyjamas su gimimu, bet gali pasikeisti, priklausomai nuo aplinkybių ir istorinės raidos. (Čia pranašiškai nuskamba „Marseljetės“ žodžiai „Kas buvo niekuo, tas bus viskuo …).

Bet kuriuo atveju susiliejo dviejų giminių genai, jų šeimų istorija ir socialiniai ryšiai. Iš dviejų asmenų santykio gimė trečias žmogus. Jo istorija prasideda suteikus vardą ir giminės pavardę. Pagal įvardijimą mes suprantame šio naujagimio priklausymą konkrečiai giminei. Pavardės ir tėvavardžio kūdikis negali laisvai pasirinkti, vardas dažniausiai suteikiamas, tačiau jį galima pačiam, sąmoningai pakeisti.

Taigi, tema apie giminės vardus – kodėl tiek vienodų vardų, kad susipainioti nesunku?

Daugybė klausimų iškyla, kai surandame dokumentus su vienodais šeimos vaikų vardais. Kokių „vėjų“ vedami tėvai kartojo tuos pačius vardus savo vėlesnėms atžaloms? Apie pasikartojimus vėliau, pirmiausia apie tradicijas.

Vardo parinkimas mūsuose keliavo per šeimų tradicijas. Tą supranta kiekvienas giminės genealogijos tyrinėtojas, arčiau susipažinęs su išlikusiais bažnytiniais gimimų-krikštų dokumentais. Sudarę iš vardų “Giminės medžius”, išskiriant kiekvieną vardą kita spalva, gautume skirtingų spalvų derinius. Pabandžiau sudaryti savo giminių atskiras diagramas ir pamačiau, kad nebuvo vienodų visiems tendencijų. Taigi, kas įtakojo kiekvienos giminės vardyno savitumą?

• Viena dažniausių tradicijų – vardai buvo suteikiami tėvų, senelių, svarbesnių giminaičių garbei. Pasitelkiu pavyzdžius iš savo genealogijos tyrimų.

1) Mūsų protėvis XIX a. pradžioje vieną sūnų krikštijo trimis vardais – Aloizas Florijonas Simonas (lenk. Aloizy Floryan Szymon). Pirmasis vardas - tėvo garbei, bet kartu atsineštinis (kalendorinis), antras Florijono vardas – senelio garbei, trečias Simonas, greičiausiai mirusio brolio atminimui.

2) XIX a. viduryje Kelmės parapijos bajorai Leopoldas Eduardas Janavičius ir Vincentina Uršulė Stefanija Gitautaitė savo dukrą krikštijo trimis vardais: Vanda Joana Antanina (Antanina paveldėtas vardas, Antanas Janavičius buvo jos senelis). Jų dukterėčia Antanina Ieva (lenk. Antonina Ewa) atkeliavo į mūsų medžio pagrindinę liniją. Antanina suteiktas dviejų senelių garbei ir krikštamotės asistentės Antaninos Drogeikaitės garbei, taipgi gimimo diena sutapo ir kalendoriniu Antaninos vardadieniu.

• Neretai pasakojimuose ar aprašymuose randami atvejai, kai vardas vaikui atiteko dingusio svarbaus asmens prisiminimui įamžinti. „…todėl mano mamai ji davė šį vardą mirusios tetutės atminimui” – rašo man skaitytoja, suradusi giminaitės krikšto vardą.

• Sena ir gili tradicija - berniukui suteikiamas tėčio vardas, mergaitei - mamos. Kita tradicija - krikštatėvių vardų perdavimas krikštavaikiams, šiuo atveju nebūtinai giminaičių (apie tai rašau žemiau).

• Įdomiausia tradicija - laikmečio “vardų mados”, tai labiau XX a. reiškinys, bet kas žino kodėl tiek daug neįprastų ir retų vardų atsirado mūsų paveldo sąraše. Pavyzdžiui, įžymūs žmonės įtakojo vardų plitimą, nes po 1812 metų dažnas lietuvis įgijo Napaleono vardą.

• Kai vardai suteikiami atsižvelgiant į šeimos tradicijas, vaikai gali gauti kelis vardus (tėvų, senelių, protėvių).  Yra žinoma tokia nuostata, kurios pagrindu vaikas, paveldėjęs du - tris vardus, savo gyvenimu tarsi tęsia protėvių kartų istoriją. Ar tokio žmogaus likimas įtakojamas protėvių ir ar tai jį daro stipresniu? Gal paveldėti vardai tampa našta, likimu ir jų kitaip neįmanoma nusikratyti… Gal tuomet tokio žmogaus bandymas keisti savo vardą – padeda surasti tikrąjį save, nustatyti savo identiškumą. Tai “slidi” tema, nes prasideda psichologija ir pasaulėžiūra, kas nėra paremta skaičiais.

Iliustracija. 4 krikšto vardai: Bronislavas,
Dimitrijus, Konstantinas, Bogdanas.
Obelių RKB 1891 m dokumento fragmentas
/šaltinis epaveldas.lt

Galiu patvirtinti tik faktus apie genealogijai pasiekiamo laikotarpio vardų tradicijas ir šiokias tokias tendencijas. Esu surinkusi visų savo keturių protėvių genealogiją, sudariusi kiekvienos linijos atskirus medžius. Nuolatos vedu atskirų grupių vardų statistiką, surinkau daugybę palyginamosios medžiagos: surašiau vaikų, tėvų, krikštatėvių, giminių ir kaimynų bei kalendorinius vardus. Analizavau vienerių metų, dešimties metų, kas 50 metų vienoje parapijoje arba viename kaime paplitusių krikšto vardų tradicijas. Vienoje gentainių šakoje krikšto vardų pasikartojimai tęsiasi per septynias kartas.

Truputis įdomios statistikos:

• Per du metus (1731-1732) mano giminės gyvenamoje parapijoje iš 310 gimusių vaikų - tėvų vardais krikštyti 31 vaikas, (20-čiai iš jų suteikti pirmieji vardai). Vaikų krikštatėvių vardais krikštyti 45 vaikai (25 iš jų suteikti pirmieji vardai). Šie duomenys rodo, kad vaikams dažniau suteikiamas krikšto tėvų (bent vienas vardas), nei tėvų, bet (pirmuoju) tėvų vardas parenkamas dažniau, nei krikštatėvių.

• Iš šios parapijos atstovų sudarytame giminės medyje Antanai 4 kartose, Marijonos 6 kartose, Onos 3, Stanislovai 3 – tai tėvų vardų palikimas.

• Tiriant giminės medžio vardus, lyginau juos su parapijiečių vardais. Lyginant giminės vardus su visu peržvelgtu parapijiečių sąrašu tik du mergaičių vardai Ona, Marijona sutampa populiarumu, bet populiariausias parapijoje vyriškas Kazimiero vardas neprigijo tarp mano gentainių. Populiariausi giminės vardai: Elžbieta ir Pranciškus šioje parapijoje reti, Ona, Juozapas ir Antanas dažni tarp visų gyventojų. Įdomu, kad Marijonomis mano giminė krikštijo pagal paveldėjimo tradiciją nuo XVII iki XX a. Atsiranda prielaida, kad Marijona buvo šimtmečiais per motinos liniją perduodamas vardas.

• Lyginant visų giminės medžių statistiką su aplinkiniais gyventojais, paaiškėjo - XVIII a. labai populiarus Justinos vardas, net 23 mergaitės bajoraitės krikštytos šiuo vardu, nenuostabu, kad jis atsidūrė mano medyje. Valstiečių mergaitės dažniausiai Onomis krikštijamos, šis vardas buvo dažnas kiekviename šimtmetyje.

• XIX a. lyderiavo Juozapo vyriškas vardas. Mano giminėje Vladislovas, kaip ir Felicijonas dažni tarp bajorų ir tik vienam valstiečių vaikui buvo suteiktas XX amžiuje.

• Konstancijos, Bronislavos XIX a. buvo tik kilmingos bajoraitės mergaitės, Mortos, Barboros - tik valstietės. Gana retas, šiandien užmirštas, Grasildos vardas - buvo dažnas tarp visų luomų.

• Visiems ir visais laikais mano apžvelgtų parapijų gyventojams labiausiai tiko tokie vardai kaip: Benediktas, Mykolas, Justinas, Jurgis, Stanislovas, Elžbieta, Emilija, Sofija.

• Iš XVII šimtmečio parapijos knygų surasti krikšto vardai: Liucija, Margarita, Albertas, Danielius, Urbonas niekada neatkeliavo į mano giminės medžius.

• Sekiau tendenciją, kai populiarus krikštatėvis kviečiamas ne tik giminių, bet ir kaimynų ir net kitų parapijų vaikus krikštyti, tai jo vardas būdavo ,,pasėjamas“ plačiai. Pavyzdžiui, XVIII a. pradžioje populiarusis kilmingas bajoras Florijonas Šaltuška (lot. Florianus Szoltuszko) viename bajorkaimyje net 8 vaikus pakrikštijęs. Kita bajorė Sofija - pastoviai buvo kviečiama krikštyti vaikus, parapijoje 17 vaikų pakrikštijo ir jos vardas mergaitėms suteiktas dažniausiai.

• Kolektyvinės krikštatėvystės atveju, dažniau pirmosios poros vardais krikštijami naujagimiai, jeigu pirmoji pora iš bajorų luomo, vieno iš jų vardas atitekdavo bet kurio luomo krikštavaikiui.

• Turiu pastebėti, kad visais atvejais giminės, pakviesti krikštyti vaikus, dažniausiai perduodavo jiems savo vardus. Surinkus 1641 - 1915 metų mano giminės vienoje parapijoje iš 63 gimusių vaikų - tėvų vardais krikštyti 21 vaikas, vaikų krikštatėvių vardais krikštyti 23 vaikai.

liustracija. Elžbieta (lot. Elisabetha) krikštijo bendravardę. Šakynos RKB 1767 m krikšto dokumento fragmentas/šaltinis epaveldas.lt

Daug krikštatėvių ir asistentų kviesdavo bajorai, kas tikriausiai tapo tam tikra mada arba tradicija. 1701 metais Žarėnuose vienoje šeimoje gimė mergaitė - Sofija, jos  krikštatėviai net šeši bajorai, vėliau bajorų vaikų ilgas krikštatėvių sąrašas tapo „madingu“, bet apie 1700-tuosius dar retas. Po kurio laiko ir kitų luomų vaikus krikštijo daugiau nei viena pora. Žydų krikštą liudijo daugiausia asmenų, reikšmingesni buvo surašomi su visomis pareigybėmis.

Iliustracija. Šakynos RKB 1794 m žydo Juozapo (lot. Josephum) krikšto dokumento fragmentas. Septynios poros kilmingų krikštatėvių./šaltinis epaveldas.lt

• 1704 m mano giminės atstovė krikštyta lemtingais dviem vardais - Ona Elžbieta (lot. Anna Elisabeth). Vėliau – šiais dviem vardais net trys giminės kartos vadins savo dukras, manau, jis galėjo ženklinti žymią ar populiarią giminės moterį.

Statistika rodo, kad XVIII a. pradžioje Ona buvo populiariausias moteriškas vardas (vienoje parapijoje vidutiniškai kasmet po 15 mergaičių tapo Onomis). VIII a. pradžioje buvo išsamiai tyrinėtos mano medžio Žemaičių bajorų šakos. Iš 10 vaikų vardų (Marijona, Jonas, Juozapas, Pranciškus Bernardinas, Ona Elžbieta, Stanislovas, Teodora, Petras, Antanas, Ignotas) pasirinkimą nulėmė: 5 kalendoriniai vardadieniai, 7 krikštatėvių vardais, Teodora, Jonas, Bernardas – giminės paveldas.

• Kitoje mūsų giminės šeimoje XIX a. pradžioje kiekvienam iš 9 vaikų buvo kviečiamas skirtingas skaičius krikštatėvių ir asistentų (nuo 2 iki 6 ). 6 vaikai krikštyti dviem vardais, o 3 gavo po tris vardus, dviem iš jų – krikšto tėvų vardai. Vienam iš sūnų mirus, kitam suteiktas jo vardas (trečias iš 3). Panašiai kitame Lietuvos pakraštyje XVII a. viduryje, giminės šeima net tris kartus savo dukras Onomis krikštijo ir pavyko - trečioji užaugo ir ištekėjo.

Du vaikai toje pačioje šeimoje tuo pačiu vardu?

Ką tai reiškia?

1. Pirmam mirus, kitas gimęs kūdikis krikštijamas tuo pačiu vardu.

2. Jeigu vaikas turi du ir daugiau vardų, vienas jų – gali būti toks kaip brolio arba sesers. Dvivardžiai, kurių antrieji vardai vienodi, vėliau įrašomi į dokumentus anruoju net trečiuoju vardu tampa sunkiai atpažįstami.

3. Jeigu tėvai arba vienas jų susituokė antra kartą – jų vaikų vardai iš pirmųjų santuokų gali sutapti, antroje santuokoje gimę vaikai gali turėti ankstesnės santuokos vaikų vardus.

4. Įvaikinti svetimi arba giminaičių vaikai. Priglaudžia našlaičius ir pavadina mirusio savo vaikų vardu, ar įvaikiai turėjo tą patį vardą ir panašiai.

5. Gali būti ir techninė užrašymo klaida.

Vardų panašumas ir pasikartojantys vardai įneša sumaišties į geneologijos tyrimą. Bet…

Kiekvienos giminės vardų tyrimas sukuria įdomią šeimos ir gentainių lyginamąją statistiką, išplečia žinias apie visa giminės vardyną, bei įneša didelį indėlį į bendrą šalies vardų paveldo lauką. Nenustačius giminiškų ryšių, visų parapijų gyventojų surašymai parodo tik bendro pobūdžio statistiką.

Įdomu:

1926 m gimusios aristokratės Albos vardai:

Doña María del Rosario Cayetana Paloma Alfonsa Victoria Eugenia Fernanda Teresa Francisca de Paula Lourdes Antonia Josefa Fausta Rita Castor Dorotea Santa Esperanza Fitz-James Stuart y de Silva Falcó y Gurtubay.

Kitos blog’o temos apie vardus:

Vardai lotynų, lenkų, rusų, lietuvių kalbomis - Lietuvoje gyvenusių žmonių vardai krikšto, santuokos, mirties dokumentuose buvo užrašomi lotynų, vėliau lenkų, rusų ir nuo 1918 m. lietuvių kalbomis. Pateikiu savo sudarytą vardų žodyną.

Vardų kelionės (jų kilmė ir reikšmė) - Archyvinėse knygose pasitaiko keli vieno vardo užrašymo variantai, nes nebuvo aiškios rašybos tradicijos, pateikiu sąrašą surinktų vardų ir trumpą jų aprašymą.

Idomioji giminės vardu statistika - Aukštaitijos giminės vardų paveldas. Kiekviena giminė skirtinguose laiko tarpuose turėjo savo mėgstamus vardus…

Savi ir svetimi vardai - Kalbėdami apie protėvių tradicinius senoviškai skambančius vardus, prisimename kaip vadino močiutę, kaimynę, prosenelį. Kartais išlikęs neįprastas variantas, net nežinomas tikrasis vardas.