Giminystės terminija

Giminės medžio įrašuose savo giminaičius galime įvardinti giminingumo prierašais. Pavyzdžiui: Petro sesuo Ona jo žmonai yra moša, Onos sūnus Jonas jos broliui Petrui - seserėnas. Jono žmona Agota Onai - marti.

 

Kaip mes trumpai galime apibūdinti antros eilės giminaitį? Kas mums vieno iš tėvų pusbrolio ar pusseserės duktė; senelio ar senelės brolio ar sesers anūkė? Bandome įsivaizduoti tokį giminystės saitu  susijusį asmenį ir rasti jam trumpą apibūdinimą. Giminystės laipsniu atskiriame nutolimo lygį, t. y. skaičiumi kuriuo siejame savo giminaičius vieną nuo kito.

Paprastai sakome pirmos eilės pusbrolis, ar trečios eilės dėdė.

Šiandiena mažai kas prisimena visus giminystės ryšius nusakančius žodelius, gal tik artimiausių šeimos narių: brolių, brolienių, uošvių, dėdžių. Dar įdomiau jie skamba kiekvieno krašto tradicijose.

Senelis (tėvo arba motinos tėvas) kiek daug sinonimų šis žodis turi: senolis, senutis (tarm.), seniukas, senutėlis, seniokas, tėvukas, tėveliukas, bočius, bočelis, tėčiukas.

Dėdė - dažniausias žodis, kurio žinome daug versijų; nuo mažybinių diedelio, dieduko, diedulio, dziedulio iki iškeliavusio anapilin dėdbuvio. Jų reikšmė nėra tik dėdė, bet šaknis ta pati.

Uošvis, svainis, svočia ir svotas bei dar keli žodžiai išlikę iki šiandien, o kas prisimena laigono, intės terminų prasmę.

Rekomenduoju paskaityti iš įvairių šaltinių parinktą ir mano sudarytą nedidelį žodynėlį.

Giminystės ryšių pavadinimai

Pasak R. Buivydienės, senieji giminystės pavadinimai priklauso senojo gyvenimo realijoms, tradicinę lietuvių gyvenimo sanklodą atspindėjusiems leksikos sluoksniams, kuriuos šiandien pakeičia nauja, technologinė, miestietiškoji mąstysena.

Giminystės pavadinimai apima kraujo ir vedybų giminystę nusakančius žodžius.

  • Žmona – pati, patni, viešpatni, boba, bobė, motė, senė, žiuponė (pono žmona), draugė, drauguonė.
  • Vyras – diedas, patis, senis, tėvas, draugas.
  • Vyro motina – anýta
  • Vyro tėvas – šẽšuras
  • Vyro brolis – dieveris (dar – švogeris, skolinys iš rusų kalbos, o rusų kalboje – skolinys iš vokiečių k.)
  • Vyro sesuo – móša, dieverė, moša, švogerka (skolinys), svainė, marti, brolaitė.)
  • Žmonai vyro sesers vyras – mošėnas
  • Vyro brolio žmona – jéntė, ìntė, gentė, žentė.
  • Pirminis žodis – jentė, kiti- vediniai, dar – dieverienė, brolienė
  • Žmonos tėvas – úošvis
  • Žmonos motina – úošvė
  • Žmonos brolis – láigonas (vyrui žmonos brolio žmona – laig(u)onienė) Žmonos sesuo – sváinė
  • Žmonos sesers vyras – sváinis
  • Sūnaus žmona – martì, sūnienė.
  • Sūnaus žmonos (marčios) brolis – marčiabrolis.
  • Dukters vyras – žentas, martas, dukravedis, dukterėnas.
  • Brolio žmona – martì, marša, brolienė, brolaitė.
  • Sesers vyras – žéntas, svainis
  • Tėvui ar mamai marčios ar žento mama – svočia
  • Tėvui ar mamai marčios ar žento tėvas – svotas
  • Broliui ar seseriai sesers vyras – svainis
  • Broliui ar seseriai brolio žmona – brolienė
  • Avynas – motinos brolis (kaip ir prūsiškas „awis”), dėdė.
  • Ava – motinos brolio (avyno) žmona; teta, dėdienė. Dar – avynienė, mūma.
  • Brosis, broterėlis, brolelis, brotužis – pusbrolis.
  • Brosė, brotužė – pusseserė.
  • Dėdbuvis – velionės tetos vyras.
  • Dėdėnbuvė – dėdienė, jos vyro giminėms, dėdei mirus.
  • Tetėnas, tetulėnas – tėvo arba motinos sesers (tetos) vyras. Kita žodžiotetulėnas reikšmė – tetos sūnus, t.y. pusbrolis.
  • Tetinas, tetutinas, tetulis, tetulius – tetos vyras (š. Lietuvoje)
  • Bobutinas – senelės vyras (bobutės vyras iš kitų vedybų, pagal uošvinas –
  • uošvės vyras iš kitų vedybų);
  • Dukterėčia - brolio ar sesers duktė
  • Sūnėnas – brolio ar sesers sūnus
  • Brolėčia - brolio duktė
  • Brolėnas, brolainis, brolaitis – brolio sūnus, pusbrolis.
  • Brolainienė – brolio sūnaus žmona.
  • Seserėčia – sesers dukra
  • Seserėnas – sesers sūnus
  • Nepuotis (dar- nepotis, neptis)- vaiko vaikas, vaiko sūnus. Dabar – anūkas (kaip ir anūkė, neseniai pasiskolinti iš slavų – baltarusių ar ukrainiečių oнук)
  • Neptė- vaiko duktė (Sanskrito kalboje anūkas ir anūkė atitinkamai yra nápāt ir nápt)
  • Vaikaitis, vaikvaikis -  vaiko sūnus. Dabar – anūkas.
  • Provaikis - vaikaičio vaikas, proanūkis.
  • Anūkienė - anūko, vaikaičio žmona.
  • Užkurys, priekuras, įkuris, ančkurys, priimčius, įsodas, namininkas,
  • ateitinys, įvestinys, atvestinys – 1) vyras po vedybų išeinantis į žmonos
  • namus. 2) (Antrasis) našlės vyras (dar – preikšas);
  • Užgulis, pavadas, – antrasis moters vyras;
  • Užtupys, ančtupinis – trečiasis moters vyras;
  • Bobkalis, kaliboba – ketvirtasis moters vyras;
  • Bobos baigis – penktasis moters vyras;
  • Pavada, antravedė, antrapatė – antroji vyro žmona;
  • Trečiapatė – trečioji vyro žmona.
  • Preikšė – už našlio ištekėjusi ir apsigyvenusi jo namuose moteris;
  • Puspatė, pusbobė – sugyventinė, netikra pati.
  • Preikšė, preikšienė – našlio žmona;
  • Pora, pačiudu, draugysta – abu sutuoktiniai;
  • Šeirys, šeiris, udaučius – be žmonos (mirus žmonai) likęs vyras
  • Gyvanašlis – be žmonos (paliko vyrą) likęs vyras
  • Šeirė, udava – be vyro (mirus vyrui) likusi žmona;
  • Gyvanašlė – be vyro (paliko žmoną) likusi žmona,

 

Man pačiai teko išgirsti įdomų žemaitišką išsireiškimą: gerokai vyresnį jaunikį jie vadina - babinu.

Gal būt ir jūs žinote nepaminėtų žodžių, apibūdinančių vedybinius ar giminystės ryšius. 

Mūsų tautos giminystės žodynas labai turtingas, visose kitose šalyse šeimos nariai apibrėžiami keliais žodžiais pusbroliai ir tetos, dėdės. Kaip ir veiksmažodžiai kuriais apibūdiname tai, ką dedame ant savęs. Mes lietuviai segame, auname, mauname, rišame, apsisiaučiame, apsivelkame ir t. t. Visi likusieji dažniausiai tik deda.

Kelkime giminystės žodžius į savo nuolatinių teminų žodyną, turtinkime giminės istorijos lobyną gyva protėvių kalba.

Parengta pagal: R. Buivydienė „Vedybų giminystės pavadinimai“ (Vilnius, 1997); vddb.library.lt/ sinonimai.ltualgiman.dtiltas.lt/ kalbos_kultura.html/ www.lkz.lt

 

Komentarai ir klausimai:

  

Tai tik svetimžodžiai prie lietuviškų giminystės terminų: “udava”, “udaučius” t.y. wdowa, wdowiec.

Taip pat labai abejotina ar “jentė” yra pirminis žodis nuo “gentė”. Greičiausiai - atvirkščiai. Tik pirmasis - vokiškai perskaityta “gentė”. Jei jau rašomi skoliniai, tai būtų verta paminėti ir plačiai paplitusius “podę”, “podiną”.

 

Kas aš esu sesers anūkei? Kas man yra puseserės duktė / sūnus? Ir kas aš jiems? 

Vaizdingai būtų - mamutės brotužė, bet reikėtų sekti regiono tradicijas ir savo giminės žodyną.

 

O kas man yra tetėno brolis? 

Laba norėjau paklaust kaip vadinuosi aš tetos vyrui, dėdei?

Galiu samprotauti - pagal lietuviškas tradicijas tetos (t. y. motinos sesers) vyras yra tetėnas, nebent jie kilę iš šiaurinės Lietuvos, ten truputi kitoks terminas - tetinas.
Kas paklausėja savo tetėnui, tokio vieno gentivardžio nežinau, turbūt dviem žodžiais - žmonos dukterėčia.

 

  

Sveiki, norėčiau pasiteirauti kas man yra vyro sesers dukra?

Ji yra: dieverės dukra, mošos dukra, vyro brolaitės dukra, dar vyro seserėčia.

  

 

Tikrai nežinau kiekvieno gentivardžio, bet sėkmės juos taikant praktikoje, kai gavau virš 40 komentarų ir virš 500 patiktukų, supratau - tema reikalinga.

 

Ankstesnis straipsnis skelbtas: giminesmedis.blogas.lt

Kitos aktualios temos: Retesnių XVII - XX a. krikšto vardų žinynasIstoriniai terminai ir geneologija


3 komentarų

  • sveiki norėjau paklausti 😊 mano teta turi du vaikus ta teta mano mamos sesuo, tai gi tos tetos vaikai yra man pusbrolis ir pusesere o kas tiems vaikams yra mano sūnus? Teta ir dede?

    Laima
  • Mano mamos brolis yra vedęs mano draugo tėvo seserį ar mes giminės,nes mano mamos brolio vaikai pusbroliai ir mano draugui pusbroliai. Aciu

    Regina
  • Kaip vadinasi mociutes brolis ar sesuo?

    Lina

Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.