Istorizmai ir senžodžiai

 Iliustracija. J. Narūnovičiaus-Naronskio 1645m. Biržų kunigaikštystės žemėlapio fragmentas. Žemionių pora. www.selonija.lt

Žodžiai ar žodžių junginiai, įvardijantys išnykusias realijas. Jie mena ir gilią senovę, ir netolimą praeitį.

Istorizmai - tai visuomenės gyvenimo kitimai ir su jais susijęs tam tikrų daiktų, reiškinių, sąvokų nykimas. Kartu ir įvairūs žodžiai yra pasitraukę iš aktyvios vartosenos. Tokie istorizmai - praeityje egzistavusių realijų ar sąvokų pavadinimai, dažnai vartojami istorijos, etnografijos srityse, manau, įdomūs genealogijos tyrėjams. Senuose dokumentuose, knygose ar kituose šaltiniuose tenka susidurti su senais terminais ir žodžiais.

Užrašyti prierašai: generolienė, maršalkienė, kunigo kanauninkas ir panašūs, mums suprantami. Pasitaiko reti, reikalaujantys patikslinimų žodžiai: kamerdineris, reiškiantis [vok. Kammerdiener] pono namų (rūmų) tarnas; rūbininkas arba adjutantas - [lot. adjutans – padedantis]. O plackomendantas, adjunktas, primo voto, žemietijos regentas, dvaro šambelionas, referendorius - tai tokie praėjusių amžių žodžiai ir jų junginiai, kurių prasmę tik specialistai supranta. Surinkau nedidelę senų žodžių grupę su paaiškinimais.

Socialinius luomus, grupes, klases įvardijantys istorizmai

Genealogijos tyrimui aukso vertės atradimas - surašymų duomenys, tai taip vadinami reviziniai sąrašai - Revizskije skazki. Pasisekė, jeigu sąrašai išsamūs ir informatyvūs, gyventojai surašyti šeimomis, pažymėti giminystės ryšiai, prie vyrų nurodytos žmonų mergautinės pavardės bei visų jų apytikslis amžius.

Pirmasis gyventojų surašymas Lietuvos Didžiojoje kunigaikštijoje atliktas 1790 m. Surašymai vyko 1795, 1811, 1816, 1834 ir kt. Visuotinis ir tiesioginis Lietuvos gyventojų surašymas atliktas 1897 m. Juk tuo metu buvo surašyti ne tik miestų, miestelių ir kaimų dūmai, palivarkai bei užsieniai.

Kiekvienam, ieškančiam žinių apie savo protėvius ir besidominčiam praeitimi svarbu suprasti terminus, specifinius trumpinimus, svetimomis kalbomis užrašytus žodžius ir kitą svarbią informaciją. Bažnyčių archyvinėse knygose gyventojai gali būti išskiriami socialinio statuso įvardijimais: žemvaldys, valstietis, laisvasis valstietis, miestietis, baudžiauninkas. Vėliau skaitome tekstus su smulkiau išskirtais įrašais apie gyventojų grupes, atsiranda: samdinių, piemenų, įnamių, kampininkų. Kaip tik atsiradus tvarkingai vedusių surašymus vykdytojams, jie nurodydavo šeimynos sudėtį, visų jos narių (tėvų, brolių, seserų) šeimas, jų amžių ir bendro kiemo gyventojus.

Vyravo vienos šeimos dūmai, o kartais namų ūkį sudarė keletas giminingų šeimų (net iki dešimties).

Štai jums surastų žodžių mįslės: sužinome, kad батракь - tai kumetis, o zachožy, подданные, хлопы? 

Dažniausiai užkliūname už slaviškų išsireiškimų ir terminų. Дивка - merga, samdinė, bet, pavyzdžiui, pasitaiko sutrumpinti žodeliai: слу. (слуга) - tarnas, dar vienas trumpinys rusų kalba госп. (госпо̀дин) - šeimininkas, кут. (кутник) - bežemis, samdinys. Skirtingai buvo surašomi žmonių veiklos įvardijimai. Varijavo raštas ir kalba, todėl kartais sunku susigaudyti ką kiekvienas prierašas ar trumpinys reiškia. Visų gyventojų amatai ir užsiėmimai užrašyti nevienodai, vienu metu - tai tiesiog pareigos, kitu - galimai jau profesijos.

Pavyzdžiai, paaiškinimai, vertimai

• Государственные (казённые) крестьяне - valstybės (vyriausybės) valstiečiai

 Iliustracija. Fragmentas: valstybės valstiečiai 1866 m /epavedas.lt 

Skirtingai nuo žemės savininkų ir dvarams priklausiusių valstiečių (крепостные крестьяне), valstybinių institucijų valdomi - buvo laikomi laisvais. Šie valstiečiai privalėjo vykdyti įvairius įsipareigojimus valstybei: kelių, tiltų statybos ir remonto darbus.

• Во́льные крестьяне (rus.) - laisvieji valstiečiai /wolny (lenk.)

 Iliustracija. Fragmentas: laisvieji valstiečiai 1866 m/epavedas.lt 

Atskira valstiečių kategorija buvo tarnybiniai valstiečiai. Jų pagrindinė pareiga buvo karinė tarnyba arba pareigos, reikalaujančios specialių įgūdžių.

Administracinės pareigybės - vaitas, tijūnas ir kt.; dvaro - aludariai, virėjai; kaimo amatininkai - kalviai, račiai, puodžiai; dar - medžiotojai, žvejai, lankininkai, sodininkai, ir kt.

Iliustracija Fragmentas: "Vokietis malūnininkas vedė kepėjo dukrą" (lenk.)  epavedas.lt 1832 m.

Surašymų duomenimis kiemiuose gyveno įnamiai, kampininkai, pusininkai, dalininkai ir kitos visuomenės grupės.

• Kутники - kampininkai,  Kутник (vyr.), кутница (mot.).

 Iliustracija Kampininkas (rus.)/epavedas.lt

Bežemiai valstiečiai buvo vadinami кутники, nuomojo būsto kampą (кут), laikinai gyvenantis pas svetimus žmones gyventojas, įnamis; neturtingas žmogus. Kampininkai užsiėmė įvairiais amatais, dažniausiai samdiniai.

• Kрепостные крестьяне, холоп (rus.), chłop (lenk.) - baudžiauninkas, ne laisvas žmogus.

XVIII a. dauguma valstiečių buvo baudžiauninkais, ėjo lažą, panaikintos beveik visos valstiečių asmens teisės.

• Parobek (lenk.) - bernas, samdinys

         Iliustracija Samdinys Parob: (lenk.)/epavedas.lt

Nuolatinis arba sezoninis žemės ūkio darbininkas ar tarnas, kuris dirbo turtingų valstiečių ūkiuose ir palivarkuose.

• пастух (rus.), pasterz (lenk.) - piemuo

Vaikai, ganantys gyvulius. Neturtingi valstiečiai vaikus piemenauti išleisdavo pas ūkininkus už išlaikymą, t. y. pastogę, maistą ir drabužį.

• Дворянин/шляхтa (rus.) 1832-1834 m nepatvirtinę savo statuso tapo однодворцы (rus.) - viendvariai arba граждане (rus.) - piliečiai.

• bajorija - bajorų (pasaulietinių feodalų, privilegijuotų žemvaldžių kilmės žmonių) luomas, bajorai. nobile (lot.), szlachta (lenk.) šlėkta, боя́рин (rus.) - Lenkijos ir Lietuvos bajorų luomas

• didikai - nobiles magnatii (lot.), bojarze pańskie (lenk.), панские бояре (rus.)

• akalicų bajorai - zlachta okoliczna (lenk.), бояре околичные (застенковые) (rus.)

• pasėdžių bajorai -  nobiles ministeriales (lot.), бояре поседные (rus.), 

• bežemiai bajorai - nobiles impossessionati (lot.), szlachta nieosiadła (lenk.), неоселые бояре (rus.)

• valstybės, karaliaus dvarai - bona regia (lot.), dobra królewskie (lenk.), королевские имения (rus.) 

• žiemionys - bajorų luomo sinonimas

• nuomininkas - arendarius, arendarz (lenk.)

• naujakrikštas - (dažniau krikštu įsigijęs bajorystę žydas) neophytus (lot.), neofit (lenk.), неофит (rus.)

• baudžiauninkai, lažininkai - valstiečiai, einantys lažą

• būrai - Prūsijos valstiečiai

• mužikas мужик (rus.) - Rusijos valstietis, gyveno kaime деревне (rus.) arba kaimo gyvenvietėje селе (rus.)

• valstietis - pracowity (lenk.), крестьянин (rus.)

• laisvieji valstiečiai - wolne ludzie (lenk.), вольные люди (rus.)

• miestietis - miesto gyventojas, naudodavęsis miestiečių teisėmis. Мещане (rus.) mieszczanie (lenk.)

• kumetis - feodaliniu laikotarpiu samdomasis dvaro darbininkas

• nešiotė - vaikų auklė

• pribuvėja - moteris, padedanti gimdyti, priimanti kūdikį

• vežikas - vežimo vairuotojas

• felčeris -  asmuo, baigęs medicinos mokslą, gydytojo padėjėjas. Feldscher (vok.) - yra vokiškos kilmės žodis, reiškia "lauko gydytojas"

 Iliustracija. Cтаршaгo фельдшерa (rus.) Vilniaus Šv. Dvasios par. 1866 m/epavedas.lt 1866 m

Matavimo vienetų, matų, skaičių, žemės valdų, politinių istorizmų ir archaizmų pavadinimai

• kunigaikštija - kunigaikščio valdoma sritis, LDK XV a. buvo didžiausia Europos valstybė, księstwo (lenk.), князство (rus.)

• gubernija - pagrindinis administracinis teritorinis vienetas Rusijoje nuo XVII a. pr. iki 1929 m (iš lot. guberno - valdau) gubernia (lenk.), губернія (rus.)

• apygarda - districtus (lot.), powiat (lenk.) уезд (rus.) pavietas, LDK apskritis, carinės Rusijos administracinio aparato grandis

• latifundija -  latifundium (lot.), didelis privačios žemės sklypas  

• seniūnija - parochia (lot.), parafia (lenk.), приход (rus.), 1. mažiausias administracinis vienetas – kaimas ar keli kaimai, tvarkomi seniūno 2. LDK žemės valda, skiriama seniūnui bajorui 

• valakininko dūmas - dym włoczebny (lenk.), дым волочный (rus.) 

• dvaras - bonum (lot.), dwór (lenk.) двор (rus.) 

• akalica - bajorų kaimas, okolica (lenk.), околица (rus.) 

• margas - žemės ploto vienetas nuo 0,25 iki 0,71 ha Istorikų teigimu, oficialiuoju matu margas buvo nuo 16 a. iki 20 a. pr., kol Rusija neįvedė Lietuvoje savų matų.

• valakas - žemės plotas (sklypas) apie 20 ha (baltarusių воло)

• uolektis- ilgio matas, lygus maždaug 66-71cm.

• aršinas - ilgio matas, lygus 71,12 cm

• činšas - mokestis, feodalinė žemės renta, mokoma pinigais arba natūra

• lažas - priverstinis baudžiauninko darbas dvare savo padargais

• pagalvė, pagalvės mokestis - asmens mokestis (valstiečiai turėjo mokėti kunigaikščiui)

• sieksnis - siąg, сажень  ilgio matas lygus šešioms pėdoms

• saikas (kvorta) - kwarta, кварта (1,4, vėliau 0,7 litro)

• auksinas - auksinė, vėliau sidabrinė moneta Lietuvoje

• dvylekis - trijų skatikų pinigas

• grašis - sidabrinė moneta, iš Italijos paplitusi Europoje, lenk. grosz,

• valstybės dūma – įstatymų leidimo organas priešrevoliucinėje Rusijoje (nuo 1906 iki 1917).

• miesto dūma – miesto savivaldos organas

• seimas - LDK (nuo 15 a.), Lenkijos–Lietuvos (1569-1795) parlamentas

• seimelis - LDK pavieto arba žemės bajorų suvažiavimas Seimo atstovams, pareigūnams rinkti ar svarbiems bajorų reikalams aptarti

• daboklė - areštinė, arešto namai

• traktierius - užeigos namai, smuklė

• mezliava - duoklė ar mokestis kunigaikščiui, feodalui

• kalėdoti - rinkti duoklę (kalėdą) iš tikinčiųjų

Plačiau apie tai temoje "Žinios apie žemės valdą kaimą kiemą lauką"

Pareigybės

• seniūnas - capitaneus (lot.), starosta (lenk.) старост/-а (rus.)  starost 

• vaitas - advocatus (lot.), wójt (lenk.), войт (rus.) valsčiaus valdytojas

• viršaitis - valsčiaus valdybos pirmininkas

• vaivada - LDK ir Lenkijos administracinio vieneto (vaivadijos) valdytojas

• ekonomas - ūkio vedėjas, ūkvedys

• pakamaris - succamerarius (lot.), podkomorzy (lenk.)

• taurininkas - pocillator (lot.) 

• stalininkas - dapifer (lot.), stolnik (lenk.), стольник (rus.),

• vietinininkas - skirtinis srities valdytojas

• asesorius - asesor (lenk.), acceccop (rus.) - teisėjas, prokuroras ar kitoks teismo posėdininkas

• žemės teisėjas -  judex municipalis (lot.), sędzia ziemski (lenk.), земский судья (rus.)

• žemės teismo raštininkas -  pisarz ziemski, земский писарь.   

  Iliustracija. Колл. ассeссopa (rus.) Vilniaus Šv. Dvasios par./epavedas.lt 1866 m

• kamerdineris - pono namų (rūmų) tarnas; rūbininkas

   Iliustracija. Sirocki Kamerdyner (lot.)1784 m /epavedas.lt 

• patarėjas - pilietinis rangas

   Iliustracija. Telšių pavieto teismo pirmininko Tituluotas patarėjas 1866 m /epavedas.lt 

• Надворный советник (rus.) 7-ojo laipsnio pilietinis rangas Rusijoje. Kariuomenės pulkininko pareigos - kariuomenės vadas ir antrojo rango kapitonas.

    Iliustracija. Надворного советникa (rus.) 1866 m/epavedas.lt 

• Почётный гражданин (rus.) - Garbės pilietis - įvertinimas už naudingą veiklą, suteikiamas visų klasių asmenims už naudingą veiklą, kurią jie teikia viešosiose srityse. Paskiria aukščiausias valdymo organas teritorijoje, apylinkėse, miesto taryboje.

 Iliustracija. Почётыхь граждань (rus.) 1862 m/epavedas.lt 

Karinė tematika

• majoras – vyresniojo karininko laipsnis майор (rus.), major (lenk.) 

  liustracija. Rusijos kariuomenės majoras.1829 m /epavedas.lt                                                     

• vėliavininkas - vexilifer (lot.), chorąży (lenk.), хорунжий (rus.)

• vyriausias karūža - vexillifer magnus, chorąży ziemski, великий хорунжий

• rotmistras - centurio (lot.), rotmistrz (lenk.), ротмистр, kavalerijos karininko laipsnis, iki XX a. pr. atitiko pėstininkų kapitono laipsnį.

• šimtininkas - šimtininkas istor. šimto kareivių viršininkas

• kapitonas - capitaneus (lot.), kapitan (lenk.), капитан (rus)

• kadetas - kariūnas, karo mokyklos auklėtinis, kadet (lenk.)

• ulonas - lengvosios kavalerijos karys

• algininkas - samdytas karys (DŽ 1993)

• artileristas, - patrankininkas, puškorius - šaudantis iš patrankos  kareivis (DŽ 1993; 526)

• etmonas - LDK ir kt. šalių kariuomenės vadas (DŽ 1993; 153) la. hetmanis (LLKŽ)

• esaūlas - carinės Rusijos kazokų kariuomenės laipsnis (kaip pėstininkų kapitonas)

• vachmistras - tai buvo kavalerijos ir artilerijos laipsnis, puskarininkio laipsnis

   liustracija. Oтстaвныхь Cтаршихь Bахтмистровь (rus.) 1859 m /epavedas.lt 

• grenadierius – granatomis ginkluoto dalinio kareivis, vėliau – rinktinio pėstininkų dalinio kareivis

• junkeris - 1. Rusijos puskarininkis, kilęs iš bajorų 2. Rusijos kariūnas

• poručikas - поручик (rus.), porucznik (lenk.) Rusijos armijoje nuo XVII a. antros pusės tapo jaunesniųjų karininkų laipsniu, kuriuo buvo iki 1917 m

 Iliustracija. подпоручикa (rus.)1867 m/epavedas.lt 

• kornetas - žemiausias kavalerijos karinis laipsnis (TŽŽ 2001;423)

• ordonansas - raitas pasiuntinys

• rekrutas - naujokas kareivis (DŽ 1993; 652)

 Iliustracija. Nesantuokinis rekruto žmonos vaikas. "Z żony Rekruta nieprawego łoża" (lenk.).1831/epavedas.lt 

• sargybinis - kareivis, saugantis ir ginantis paskirtus objektus

  Iliustracija. Strażnik kordonowy (lenk.) 1804 m/epavedas.lt 

Kreipiniai

• didžiai gerbiamasis ponas - pagarbus vyresnio amžiaus vyriškio pavadinimas

• didžiai gerbiamoji ponia - pagarbus vyresnio amžiaus moters pavadinimas

• malonybė, maloningiausias,-ia, meldžiamasis, -oji

(Mano pažodinis vertimas).

Parenta pagal: vddb.library.lt; www.lkz.lt; www.vlkk.lt; sciaga.pl; sjp.pl; wikipedia.org zodynas.lt/terminu-zodynas