Pagalbinės istorijos disciplinos gali padėti tyrinėjantiems savo giminės istoriją. Kritiškai vertinti senųjų dokumentų turinį, analizuoti, lyginti, kolekcionuoti, archyvuoti visus, susijusius su užsibrėžtais tikslais faktus, tikrai neužteks tik noro.
Ar viską žinome apie mokslo sritis, į kurias galima "panerti" ieškant savo šaknų?
Keletas pagalbinių istorijos disciplinų, kurios gali būti susiję su giminės medžių sudarymu ir tam reikalingos medžiagos rinkimu:
- Antroponimika ir onomastika - tirianti asmenvardžius ir kitus tikrinius daiktavardžius.
- Archyvistika, arba archyvotyra - tirianti archyvų darbo teoriją, metodiką ir organizavimą, archyvų istoriją.
- Chronologija, tirianti laiko skaičiavimo sistemas, nustatanti tikslias įvykių bei dokumentų datas.
- Genealogija - tirianti giminių, šeimų, asmenų kilmę, nustatanti giminystės ryšius.
- Heraldika - tirianti herbus, kaip skiriamuosius ženklus ir istorijos šaltinį.
- Paleografija - tirianti senąjį raštą, jo raidą, senuosius raštijos paminklus, rašto ženklų grafines formas ir jų raidą, šriftų rūšis bei raidą, jų susiformavimo laiką ir vietą.
- Šaltiniotyra, istorijos šaltinių mokslas, arba archeografija, renkanti istorijos šaltinius, tirianti jų rūšis, formas, turinį, atsiradimą, pobūdį, autentiškumą ir patikimumą.
Iliustracija: LVIA skaitykla, foto nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Visi pradedame nuo medžiagos rinkimo: giminių apklausos būdu, arba archyviniuose šaltiniuose. Neišvengiamai surinktą informaciją turime analizuoti, sisteminti ir saugoti. Surinkę didelį kiekį dokumentų ir faktų privalome juos įvertinti ir kurti koncepcijas - kas toliau? Labai svarbu atlikti analizę ir tikslingai nukreipti paieškas, jeigu procesas užtrunka. Jeigu paieškų kelionė praranda kryptį, atsiduria kryžkelėje ar prieina "liepto galą", tenka nerti į nežinią. Gal reikia "atvėsti", palaukti įkvėpimo, gal paieškoti kitų šaltinių, gal peržiūrėti visą medžiagą iš esmės ir bandyti rasti kitą kelią, kitą paieškų koncepciją.
Ar mes visada remiamės pagrindiniais istorijos šaltiniais?
- pirminiai (šaltinis sukurtas amžininkų, šaltinyje minimų įvykių dalyvių arba liudytojų),
- antriniai (šaltinis sukurtas pasirėmus kitais, pirminiais, šaltiniais).
Natūralu, kad šaltinių ieškojimas ir jų analizavimas genealogijos veikloje yra vienas svarbiausių darbo barų.
Jeigu domimės valstiečių, miestiečių ar bajorų šeimų istoriją, jų kilmės tyrimais - ieškome atitinkamų fondų ir nuorodų į tokio turinio archyvinius šaltinius. Prireikia genealoginių knygų, rankraštinės medžiagos ir genealoginės vaizdinės medžiagos su schemomis, žemėlapiais, foto nuotraukomis, piešiniais, dokumentiniais filmais ir kitais šaltiniais. Svarbu rasti ir nustatyti išlikusių vaizdinių dokumentų, pavyzdžiui; foto nuotraukų ar portretinių paveikslų asmenis, jų atlikėjus ir sukūrimo laikmetį. Rašytiniams šaltiniams identifikuoti reikia jų sudarymo laiko ir vietos nustatymo, autorystės, rašymo autentiškumo, prarastų ir restauruotų vietų atkūrimo, kopijų tikrumo nustatymo žinių.
Mokslininkai ir ekspertai paprastai įvertina istorinio šaltinio išorinį ir vidinį turinį kritiniu požiūriu.
Mes, ilgesnį laiką padirbėję prie savo genealogijos irgi galime įvertinti archyvinio šaltinio autentiškumą. Kartais pavyksta nuspėti klaidinančio įrašo reikšmę ir atkoduoti netikrus ženklus, išanalizuoti kas slepiasi už galimai prarastų arba sugadintų vietų, pastebėti kitas netikrumo apraiškas.
Blogiausia, kas galėjo nutikti, tai pradingę dokumentai arba įrašai, net nedideli dokumentų fragmentai. Sulieti, išplėšti išblukę įrašai - tiesioginės (išorinės) pažaidos, kurias radę suprantame, kad informacijos išgauti nebeįmanoma.
Iliustracija: sugadinto dokumento fragmentas Pandėlio RKB;1890 m./epaveldas
Kita sunkiau atpažįstama autentiškumo problema - tai perrašytos senosios RKB knygos, kuriose trūksta kai kurių įrašų, kartais net ištisų puslapių (tai vidinis turinys). Pastabumo, atidos reikalauja darbas su tokia archyvine medžiaga, nes tekstuose būna klaidų, apsirašynų, taisymų ir kitaip pakeistų dokumentinių faktų. Tokio turinio patikra įmanoma, jeigu turime senesnį, autentiškesnį šaltinį.
Pastabieji, gali rasti papildomų įrankių trūkumams nustatyti, pavyzdžiui; sekti įrašų numeraciją, arba stebėti įrašų datas, jeigu įmanoma - surasti turinyje išlikusius sąrašus. Klaidų atpažinimui gali tekti sutelkti visą dėmesį į išlikusį turinį, įjungti intuiciją, tikėtis atradimo sėkmės...
Įmantriausi taisyti ir falsifikuoti dokumentai - tai dar viena šaltinių patikimumo ir jų klastojimo tema, neaplenkianti giminės genealogijos veiklos. Tokia jau ta istorija, jeigu buvo poreikis klastoti, jų rasime visur, bet čia jau labiau ekspertų sritis.
Iliustracija: Konferencija VR 2021 m. Foto nuotrauka iš asmeninio archyvo.
Įvairių istorinių disciplinų specialistai ruošiami specializuotose mokymo įstaigose, mėgėjams giminių tyrėjams visko tenka mokytis patiems.
Pagal išlikusius istorinius šaltinius mums tenka suprasti įvairius praeities ženklus, paliktus senuose dokumentuose, kurie susiję su protėvių veikla ir gyvenimu. Visi mums svarbūs įvykiai ir veiksniai, paprastai atsispindi bendroje žmonių visuomenės istorijoje, jos raida, dažniausiai, tiesiogiai įtakojo kiekvienos šeimos gyvenimo tėkmę.
Parengta pagal: Pagalbinės istorijos disciplinos Šaltiniai: vle.lt, mokslai.lietuviuzodynas.lt; wikipedia.org/wiki
Kaip skaityti senuosius archyvinius dokumentus temose:
Kaip išmokti skaityti archyvinius įrašus? Pradžių pradžia
Knygų įrašų apie krikštą, santuoką, mirtį įžvalgos