Senieji mūsų vardai buvo dvikamieniai ir formavosi suduriant tam tikrus vardinius žodžius, kurių prasmės XXI amžiuje galime neįminti. Lingvistai teigia - tokių vardinių sandų baltų kalbos turi apie 200.
Iliustracija. Vidmantas (lot. Widmąntt) Tverai 1799 m.
Dažniausi sandai buvo šie: al-, bar-, but-, daug-, ei- (eid-, eis-, eit-), gail-, gėl-, gaud-, ged-, gird-, gin-(gint-), jo-(jos-, jot-), kant-, kint-, man-(mant-), mil-, min-(mint), nor-, skir-, taut-, tar-(tart), vaid-, vain-, vaiš-, vieš-, vyd-(vid-), vil-, vis-.
Greičiausiai kiekvienas nesunkiai sujungtume: ei-taut - Eitautas, vis- min - Visminas ir dar kitokias vardų versijas. Tokia kūryba vyksta nuolat ir tampa madinga jungti tėvų vardus, sudarant vaikų naujadarus.
Iliustracija. Vismantas (lot. Wismąntt) 1799 m. Tverai.
Gaila, dalis kamienų yra pakitę ar iškraipyti užrašant pavardes, todėl jų grąžinimas į mūsų vardyną gali būti komplikuotas.
Pabandykime archyviniuose šaltiniuose surasti iki šių dienų išlikusį senųjų vardų paveldą.
Vardų šaltinis - dvikamienės pavardės
Naujų vardų šaltinis yra dvikamienės pavardės. Su jomis gali būti siejami vardai Asminà (plg. pvd. Asminãvičius, kurio asmin– kilo iš *ais-min-, LPŽ I 128), Èsmantė (plg. pvd. Esmantas, LPŽ I 583), Dol̃mantas (plg. pvd. Dol̃mantas, LPŽ I 511), Skáivydas (plg. pvd. Skáivydas, LPŽ II 728). Kad dvikamienės pavardės gali pasitarnauti kaip vardai, ypač tie, kurie mažai žinomi, rašė dar Antanas Salys (1983: 267)../Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai
Šiame kontekste vertinant vardų kamienus atrodo, kad gretutinės vardų formos suteikia vardynui tarminio atspalvio. Tuo būdu atsiranda problemų dėl kamienų autentiškumo: kadangi dalis kamienų yra pakitę ar iškraipyti užrašant pavardes, tai matyti, kaip lietuvių vardyne plinta kitokie nei įprastai LVKŽ rekomenduojamų vardų kamienai. Pvz. Dẽminas (plg. Deĩminas), Raĩgerdas (plg. Raĩgardas).
Iliustracija Vidmatas (lot. Widmąntt) 1764 m.Tverai
Kada sakoma, kad moterų senųjų vardų paveldas nelabai įdomus, mažai gražių vardų tinkančių moderniai gyvensenai, noriu prieštarauti. Vilgeidė, Gaudimantė, Daumilė, Aigustė, Ringailė - tikrai puikūs, nes stiprūs, originalūs ir surinkti iš kunigaikštyčių vardų paveldo.
Teko girdėti, kad lietuviai vaikams pradeda rinkti vardus pagal gyvenamą regioną, arba pagal protėvių kilmės vietą. Ieškoma Skalvijos, Žemaitijos, Prūsijos, Dainavos jotvingių, Kuršių vikingų žinomų vardų.
Pagaliau, pats paprasčiausias būdas rasti istorinių vardų paveldą - tai išlikusios seniausios mūsų pavardės, kurias randame archyvinėse knygose: Narvidas, Butvilas, Mineika, Josmantas, Milvydas, Vaišnoras, Skauvidas, Mingaudas - grąžinkime jas į vardus. Mano giminėje toks virsmas iš pavardės į vardą jau įamžintas, džiaugiuosi įprasmintu Milvydu.
Temą iliustruoju seniausiose bažnytinės knygose išlikusiomis pavardėmis, kurias surinkau Lietuvos istorijos archyve.
Iliustracija. Skirgaila (lot. Skirgayllo) 1784 m. Vandžiogala
Iliustracija. Kensgaila (lenk. Kensgayllo) 1827 m. Šiluva
Iliustracija. Mingaudas (lot. Mingowd) 1827 m. Mosedis
Iliustracija. Mantrimas (lenk. Mątrym) 1832 m. Karklėnai
Iliustracija. Vigantas (lenk. Wigont) 1824 m. Darbėnai
Iliustracija. Visgintas (lot. Wizgintta) 1814 m.
Iliustracija. Vizgirda (lot. Wizgird) 1791 m. Kraziai
Iliustracija. Daumantas (Dowmątt) 1784 m. Vandžiogala
Iliustracija. Daugirda (lot. Dowgird) 1804 m. Girkalnis
Iliustracija. Dranseika (lenk. Drąseykow) 1841 m. Paliepiai
Iliustracija. Tvirbutas (lenk. Twirbutow) 1841 m. Čekiškė
Pradėjusi rinkti seniausias pavardes, galimai sudarytas iš baltų vardyno, nemaniau, kad kolekcija bus tokia įvairi ir įdomi. Stebiu jų paplitimo vietas, bandau surasti galimas ribas, dalinuosi rankraščių fragmentais su įvairiomis kalbomis užrašytais asmenvardžiais ir, tikiu, nustebsite - koks nuostabus šis lobynas.
Iliustracija. Butvilas (lot. Butwillas).Šakyna 1776 m.
Iliustracija. Milvydas (lot. Milwids) 1629 m.
Iliustracija. Vygantas (lenk. Wygantow) 1835 m. Tytuvėnai.
Pastebėjau, kad kiekvieno regiono gyventojų asmenvardžiai sudaryti iš įdomių žodžių ir įvairių pagal prasmę ir skambėsį junginių. Domėjausi kai kurių tikrinių vardų (toponimų, hidronimų, antroponimų, oikonimų, mitologinių vardų, asmenvardžių) daryba. Lietuvos rašytiniuose šaltiniuose sutinkami įvairiai sudaryti vardai ir pavadinimai. Labai dažni žodžiai iš priešdėlių, priesagų, galūnių vedinių, pirmo arba antro jų sando, arba sudurtiniai iš kelių sandų. Skaitydama prūsų kalbos žodyną, pastebėjau, kad kai kurios XVI-XVII a. pavardės, surastos vakarinėje Lietuvos dalyje, gali būti sudarytos iš prūsų kuršių, latvių tikrinių žodžių.
…apie paveldėtą leksiką
Pavardė Alsys Alsis (Viekšniai); Alseika Olseiko (Mosėdis) pavardžių žodyne aiškinama plg. lietuviški žodžiai: alsas, ilsimas, nuovargis, alsuoti, tikriniai: Alsa, Alsė, Alsėta, Alsinta, Alsupis. Prūsų kalboje panašūs Alsante, Alsebut, Alsune, Alsut, Alsys, latvių Alst, Alsava, Alsupes.
Iliustracija. Pranas Olseika (FranS Olseyko lot.) Šakyna 1776 m.
Pavardė Apulskis Opulskis (Seda, Mosėdis ) Tikriniai žodžiai - lietuviški: Apuolė, Opulė, kuršių: Apole, Apele, Appule, latvių: Apulitis, Apuli, prūsų: Appol, Appolz. Yra abejonių, kad oikonimas gali ir nebūti baltiškas. ”Vietovardis lietuvių, žemaičių ar kuršių kalboms nebūdingas”, teigia istorikas Rimantas Matulis. “Ši vietovė yra netoli jūros, kur dažnai lankydavosi romėnai. Išlikę duomenys iš devintojo amžiaus vikingų žygių rodo, kad tada Apuolę jie vadino Apulia, o kaip tik Apulija ir dabar vadinasi provincija Pietų Italijoje”.
Iliustracija. Apulskis (Apulski lenk.) Vaiguva 1811.
Apulskių (Opalski, Opulski) pavardės kilmė - tiesioginė nuoroda į Apuolės vietovardį. Tą rodo seniausi Mosėdžio dokumentai, XVII a. pabaigoje surastas Opulskis iš Apuolės, vėliau XIX a. pr. daugiau atstovų buvo Žalgirių kaime, 1845 m surašymo metu surastos 2 šeimos Erslos kaime. iki XX a pr. ten Apulskiai išliko. Vėliau Apulskiai taip plačiai paplito po visą Žemaitiją. Labai daug valstiečių būta kuršių žemėse, arba vakarinėje Žemaitijoje: Mosėdyje, Skuode, Salantuose, Ylakiuose, Pievėnuose.
Iliustracija. Tautwid 1704 m. Skuodas.
Pavardės Tautvidas (Tautwid 1704 Skuodas); Taučius (Тaучюc Skuodas 1851). Tikriniai žodžiai - lietuviški Tauginas, Taurimas, Tautvidas, Tautvaišas sandas -taut siejamas su liet. tauta. Prūsijoje yra gyvenvietė Tautvad, panašūs žodžiai: Tautegal, Tautemille, Thawte, Tautenne, Tautike, Taucze siejami su prūs. tauto - „kraštas“.
Pūsų - lietuvių sąskambiai
Iš algas, atitinka alga (liet.) reiškia atlyginimas, pavyzdžiui, prūsų: Algam, Algard, Algaude, Algutte, Algecz, Wan-alge, Wiss-alge.
Lietuvių: Algirdas, Algminas, Algimantas, Visalgas.
iš sandų ar-but-
Prūsų: Arbute, Eybuth
Lietuvių: Butrimas, Butginas, Eibutas
Žemaitiška pavardė Abrutis panaši į prūsiškus tikrinius žodžius.
iš ar-vaid-
Prūsų: Arwayde, Erwayde, Weyden, Waidenne, Waydico.
Lietuvių: Vaidenis, Vaidminas
Prūsiški tikriniai žodžiai artimi lietuviškam vardui Arvydas.
iš ar-vil-
Prūsų: Arwil, Wylutte, Willike
iš as-
Prūsų: Assagawe, Asgan
Lietuvių: Asinis, Asavas, Asys, Ašmantas
Kuršių: Assecken, Asen, Assiten
Asas Asevicz pavardės kilmės LPŽ nėra, bet panašių tikrinių baltų žodžių daug.
iš au-
Prūsų: Awgons, Auleps, Augolt, Autrime,
Lietuvių: Aumantas, Aurimas, Aušilas
Sudarytas mokslininko V. N. Toporov prūsų žodynas, jo etimologijos darbai praverstų kiekvienam, ieškančiam savo asmenvardžio kilmės, konkretaus tikrinio žodžio išaiškinimo. Jame galima palyginti asmenvardžio formų įvairovę, istorinius procesus, reikšmių kitimą, bei atitikmenis lietuvių, prūsų, latvių, rusų kalbose.
Linksmai
Viename forume radau pasiūlymą vaikų vardus sudaryti iš tėvo ir motinos vardų raidžių: Andrius+Tėja = Atėja; Tatjana+Vidas = Tvidas.
-
Andrius+Tėja = Atėja; Tatjana+Vidas = Tvidas.
-
Tai tada kas per darinys gautųsi Gintare + Rimgaudas = Targaudas? O Simona ir Mindaugas žadėjo dėti Simgaudas vardą…
-
lyg gaudyti vėją laukuose: Irmtaura, Liutirma, Taurama, Mindginija, Virdmindas, Vermarius, Marnikas, Velmina, Lugaris.
-
Morta + Romas = Mormas! Momas?
-
Urtė + Tomas = Urmas!
-
…vaiko vardą išrinkom Aurmandukas. Originalu!
Šių vardų daryba iš vardų elementų, atrodo lyg žaidimas… din, dan, don. Taip kinta naujausias vardynas, kas supras kaip juos užrašyti ir kokia naujo vardo kilmė? Gal nebebus skirtumų. Asmenvardžiai ims ir pavirs į bereikšmius ženklus.
Apie dabartinę "mada"moterų pavarėse" galiu rašyti tik asmeninę nuomonę, esu už gilią tradiciją. Kai randu XVII a. amžiuje užrašomas moterų pavardes ne tik originaliomis galūnėmis, bet ir tam tikromis tarmėmis, džiūgauju. Mums pasisekė, kad raštininkai ne tik išgirdo asmenvardžio tarimą, bet ir užrašė lotynų raidėmis. Pvz. Tumienė ir Tumaičia. Jeigu Vaktaro sūnus buvo Vaktaraitis, tai jau jo duktė Vaktaraičia (Seda 1667 kovo 4 d.). Ko moteris turi bijoti, kad reikia slėptis po pavarde be jokios žymės apie statusą?
Sveiki, pavardes.lki.lt nurodoma: KÝMANTAS Ar 2, Btg 2, Dt 2, Jrb 4, Jsv 2, Klm, Krk 3, Lkš 2, Pgg (of. Kiemantas, Kiemandt), Skd (at.), Šlv 5, Vl (26). Plg. Ki̇̀-mantas, Ki̇̀-montas, Ký-montas (žr.). Sudurtinės pavardės. Sando ky-kilmė neaiški. Dėl man- Antropoleksema man(t)- dažna antrame sudurtinių asmenvardžių sande: pvz. Ai̇̃-manas, Ai̇̃s-mantas, (dėl santykio man- mant-) siejama su liet. manýti „kreipti į ką mintį, galvoti, mąstyti; būti kokios nors nuomonės, būti įsitikinusiam; suprasti, žinoti“ (LKŽ VII 831), manùs „geros atminties; sumanus, sumaningas“ (ten pat, 846), mantùs „išmaningas, sumanus, apsukrus, vikrus; gražus, dailus“
Nesu kalbininkė, tik patikrinu šaltinius. VÃLUŽIS Als, Dr 2, Drsk, Kl 7, Krt 17, Krtn 3, Ms 7, Pln 8, Plng, Plt 3, Skd 3, Slnt 11 (64) – žr. Vãlius. pavardes.lki.lt Gal iš vardo Valius – mažybinė forma Valužis, gal iš žodžio valia, (kaip dalia – dalužė). Pvz. lie. dalià; lie. vadžià; lie. valià – panaši etimogija.
Laba diena.Norėčiau sužinoti Jūsų nuomonę apie dabartinę "mada"moterų pavarė se vietoj galūnės -ienė,-uvienė ir t.t.rašyti tiesiog -ė.Ačiū.
Prosenelis buvo pavarde Kymontas arba Kimantas nuo Šiaulių krašto. Ar tai gali būti senas lietuviškas vardas?