Džiaugtis — kol gyvi, kol kartu, kol laimingi — džiaugtis šiandien, bendrauti, atleisti, pagirti, patarti, priminti, paklausti… Vis atrodo, kad galima atidėti, kad tai neskubu, kad spėsiu, vėliau paskambinsiu, aplankysiu ir pabendrausiu.
Vėliau…
Iliustracija; 1922 m mirties įrašas Židikų RKB./šaltinis epaveldas.lt
…Ir nespėjau.
“Jei mes gyvename širdyse tų, kurie lieka po mūsų, vadinasi, mes nemirštame. /Tomas Kambelas
Gyvenimas ir dabartis. Mirtis ir praeitis. Į ką būtų galima atsiremti? Kas yra amžina ir tvirta?
Žodžio gimti šaknį gim- skaitant atgaline kryptimi - būtų mig- gauname žodį migti. Semantiniai žodžių ryšiai matuoja ne tik vaizdinių tradiciją, bet žmogiškos būties vienovę.
Šiandiena lengvai suvokiame gamtos ciklą; gimti - migti, mirti, kad atgimti.
Lyg ir beprasmiška kalbėti apie praeitį, niekada netapsiančia dabartimi, o dabartį suvokti kaip numatomą ateitį.
Giminės istorijoje mirtis - lyg priešpriešinio judėjimo ašis, kur susikerta jungtys tarp praeities ir dabarties.
Kas už tos ribos?
Šaknys. Požemis. Apačia.
Viskas, kas buvo, kartu ir kas bus, nes nežinomi dalykai laukia, kol bus atskleisti.
Giminės tyrime esama tokių dalykų, kurie nepatenka į mūsų akiratį, lieka už ribos, mes negalime dalyvauti praeities įvykiuose, jų identifikuoti. Galime prisiminti pasakojimus, asmeniškai patirtus įvykius ir sudėlioti į šios dienos paveikslą. Praėjęs laikas turi konkrečią tikrovę. Nors mirties negalima prisiimti, pasisavinti, suprasti, tačiau, gentainių mirčių datos žymi žmonių kartas, jų atstumą iki mūsų, konkretų ar menamą laiką… tą pomirtinę erdvę - neišsemiamą gelmę, šulinį be dugno.
Genealogijos tyrimas vyksta surenkant faktus apie krikštą, santuokas ir žinias apie mirusius asmenis, neretai jų ligas, palaidojimų vietas ir datas. Nejauku. Neramu. Atsargiai ir susikaupus verčiami puslapiai su šiais įrašais, lydimais prieštaringų jausmų. Gal išgyveno, gal klaida…gal sekė visa įvykių grandinė: gimimas-santuoka-vaikai-senatvė.
Mirtis - tyrimo pradžia ir pabaiga.
Genealogijos lentelėje mirtis uždaro giminės liniją, užbaigia vieną šaką ir tik jei asmuo turi vaikų - augina naujas atžalas, tuomet turi ateitį. Archyve surasta asmens mirtis atverčia kitą puslapį, nes įrašas su papildomu tekstu atveria duris į kitą informaciją. Paprastai visi registro faktai yra įrišti į archyvines bylas. Romos katalikų vyskupijų bažnyčių mirties metrikų knygose galima sužinoti kada ir kur ir nuo ko mirė, kokio amžiaus, kas buvo tėvai. Jeigu buvo vedę, kas buvo sutuoktiniai (žmona, vyras), kiek ir kokių vaikų turėjo ir kita. Taip pat galimi mirties įrašo pakeitimo, papildymo, ištaisymo atvejai.
Skaitant senas knygas galima surasti visokiausių žinių apie lemtingus įvykius arba apie negandas, kurių metų užgęso žmonių gyvybės. Neretai jie nuskendę, sudegę gaisruose, moterų likimai lūžta gimdant, vaikai iki metų - nuo silpnumo. Būdavo - iškeliavę anapilin netikėtai, pačiame "žydėjime" nuo nenustatytos ligos, arba nuo keisčiausios diagnozės - dantų skausmo, kojos lūžio, išgąsčio. Kartais užrašomi mirę nuo sumušimų, rečiau - atsitiktinai nušauti, kalėjime, karinių veiksmų pasekoje. Dažniausiai įvardijami - mirę nuo senatvės arba nuo tradicinių susirgimų, arba tuo metu neišgydomų ligų. Galima būtų ilgai vardinti protėvių mirčių priežastis, nors dažniausiai - nuo ligų ir karų. Tie protėviai, kurie gyveno daugiau nei 70 metų ir net sulaukė 100, nėra statistinės retenybės.
Galima teigti, kad išliko stipriausieji, gyveno ilgai ir, tikriausiai, laimingai.
Viena vertus, terminai - tai informacija, nors senieji ligų pavadinimai ne visada konkrečiai perteikia diagnozę, tačiau, kita vertus, yra jie yra įdomioji kalbotyra. Pavyzdžiui, английская болезнь у младенцев (angliška naujagimių liga) - yra rachitas (rachitis).
O paprasta mirties diagnozė - от головной боли (mirė nuo galvos skausmo), greičiausiai buvo smegenų sukrėtimas ar smegenų hematoma, bet tik gydytojai galėtų patikslinti senųjų įrašų prasmę. Apibūdinimas priklausė nuo to, kas aprašė ir diagnozavo ligą. Juk gali būti įprasta hipertenzija, lėtinis kraujotakos sutrikimas, bei apsigimimai (kaukolės ar kraujagyslių) ir t.t. Turime suprasti, kad dokumente palikti įrašai - nėra diagnozė, bet tik simptomai, kurie gali būti priskiriami dešimtims ligų.
Radau paaiškinimą, kad raupų epidemijos siausdavo vasaros mėnesiais, mirčių pikas - rugpjūtyje, iki lapkričio epidemija atslūgdavo.
1831 m., taip pat kaip ir visoje Europoje, siautė choleros epidemija, pietryčių Lietuvoje cholera plito apie 1855 m. 1863 m., po sukilimo, vasarą buvo ryškus vidurių šiltinės protrūkis.
Kad nereikėtų klaidžioti po žinynus ir medicinos žodynus, parengiau dažniausių XIX a. pab. - XX a. pr. mirties diagnozių žodynėlį.
Iliustracija, "ispanu liga" (Ispaniškasis gripas) 1918 m. Grūšlaukė.
Neatpažinta ligos versija "oт лаптушки" (rus.) - liga, kurios simptomai atsiradę ant odos raudonos dėmės (pėdutės formos), galimai: raudoniukė, vėjaraupiai, tymai, raupai ir kt.
Iliustracija Mirtis ištiko užpuolus plešikams (rus. от pуки разбайниkов).1918 m. Grūšlaukė.
Įdomesnių diagnozių sąrašas skelbiamas temoje: Mirčių priežastys rusų, lenkų, lotynų kalbomis.
Iliustracija. Kauno kalejime nuo bado mirė 1917 m.
Nelinksma tema, bet be mirties fakto jūsų genealogijos tyrimas - nepilnas.
Ateina rudenys per pievų žiedus, Per žalio miško lapelius. Taip šalta rytmetį, paukštelis nebegieda Ir nebežydi žiedas, pilnas ir gražus. Koks mėlynas dangus! Danguj akutės gailios Kas vakarą graudina mus. Prisirenka širdy daug ilgesio, daug meilės Berašant rudenio žodžius. Netrukus kris ant tako snaigės Ir nebebus jau taip jauku - Viskas pasauly vieną kartą baigias. Kartu neamžinas ir tu - žmogus.
Vytautas Mačernis 1936 m