Tęsiu ankstesnę temą apie senųjų dokumentų įrašus, asmenų įvardijimų pasitaikančią įvairovę ir dažniau randamų paaiškinimus, vertimą.
Pradžia: Asmenų įvardijimai senuose dokumentuose I - dalis
Iliustracija. Autorinė grafika, Plunksna 2012
Dabartiniais laikais nepaprastai sudėtinga tyrinėti prieš kelis šimtmečius paliktus įrašus, nes jie buvo rašomi ant popieriaus, kuris sensta, irsta, pagelsta. Rašalas, kuriuo kažkas rašė prieš šimtą ar du šimtus metų, pakeitė spalvą, išbluko, susiliejo, atsirado dėmių ir patakų, dengiančių įrašytą tekstą. Apmaudu, jei jums reikalingas įrašas sugadintas ir neįskaitomas. Kita didelė kliūtis tai bandymai įminti neįprastus žodžius, rašančiojo trumpinius, santraukas, bei įvairius teksto “kodus”. Dar blogiau jeigu įraše atsiranda klaidingi žodžiai, ar specialiai palikta dviprasmiška ir paslėpta informacija. Tokius klaidžius rebusus teko skaityti krikšto įrašuose - nesantuokinio vaiko tėvų įvardijimuose, datų, pavardžių taisymuose. Manoma, kad tekstų kalba priklausė nuo raštininkų lingvistinio išprusimo, frazeologizmų, sudėtinių terminų ar pavadinimų, net žodžių dalių grafinio išreiškimo. Ranka rašytas tekstas, dailyraštis - tai asmeninė ir labai individuali kaligrafijos sritis. Rankraštynai tapo šrifto istorija, nes jos raida sutapo su meno evoliucija, vystėsi pagal tam tikrus stilistinius kanonus. Rašto menas davė labai gerbiamą, ypatingą raštininko profesiją. Vienuolis, perrašinėjantis knygas buvo vadinamas skriptoriumi, kartais rankraštinėse knygose piešiantis inicialus, nesudėtingus ornamentus.
Įvardijimas - tai vieną asmenį pavadinantys asmenvardžiai su prievardžiais, šis terminas vartojamas ir kita reikšme. Tai visų įvardijimų visuma. Apie tai bandau rašyti. Pridedu teksto iliustracijas ir jų paaiškinimus.
Pateikiu keletą iliustracijų su įvairiais asmenų įvardijimų prierašais, sutinkamais archyviniuose dokumentuose, ateityje praplėsiu galimais jų trumpiniais, pasitaikančiomis santraukomis ar istorizmais.
Įrašai apie pareigybes, profesiją, užimamą socialinę padėtį
♦ Randame: Pataurininkis, Teisėjininkaitis, Vaivadijos Rrotmistras, Gubernijos Sekretorius, Maršalkienė, Pateisėjis, Puskarininkienė, Daktaras, Vicemaršalas, Eilinis, Rekrutas, Laisvasis valstietis ir kt. Parinkau pavyzdžių:
1. Komisaras Žemaitijos (Comiszarius Samogitiensis) lotynų k. (iš viduramžių lotynų kalbos žodžio commissarius - įgaliotinis), pareigybininkas, vykdantis administracines ar ūkines pareigas.
2. Bajoras Gubernijos Sekretorius ( Губерckoгo Cекреmаря rus.) - Valdininko rangas nuo 1722 m - civilinis rangas, vėliau gubernijos sekretoriaus rangas imtas naudoti visoje valstybės valdymo sistemoje.
3. Kilmingas Mykolas Antonevičius su JW (Kilm.) Terese Petkevičiene (Pttu - Powiatu Wilkomierskiego) Vilkmergės apskrities (Marszałkową) Maršalkienė - Asistavo Kilm. (Assystawali JW.) Konstantinas Petkevičius su Kilm. Sofija Kušlevskiene (Chorążyną Woysk Polskich) lenkų k. Lenkijos Kariuomenės Puskarininkiene (Chorążyną Woysk Polskich) lenkų k./šaltinis epaveldas.lt
4. Vilniaus Gubernijos Prezidentas (Prezydent Guber: Wilen.) lenk. k. vadovo pareigybė, dažnai atitinka direktoriaus pareigas.
5. Kilmingas Julijonas Vichertas Medicinos Daktaras (Doktor Medycyny) lenkų k..
6. Aukštieji Lietuvos miestiečiai mieszczanie (Выcoкo Литовскиxь мыщань) - городовые обыватели (rus.) - miestelėnų luomas, nuo VIII a. pabaigos siekęs tapti aukštesniaisiais dvasininkais, karininkais, pereiti į bajorų luomą. Miesto gyventojai vadinami miestiečiais arba miesto piliečiais (mieszczanstwo) arba (obywatele) lenk., arba tiesiog miesto gyventojais, (mieszkancy) lenk. Nepagrindę bajorystės asmenys buvo prirašomi prie miestiečių luomo.
7. Eiliniai Sofijos Jūros Pulko 1-ojo Bataljono Muškietinikų Kuopos Ignoto ir Pranciškos…(Pядовыxь Софiйского Mорско Полка 1-го Баталiонa Мушкamеpской Pоты Игнаmiя и Фрaцишки) rusų k./šaltinis epaveldas.lt
7. Kareivio Rusijos kariuomenės...(Soldata Woysk Rossyiskich) lenk. - kariuomenės žemiausias rangas.
8. Rekrūtės (Peкруmки) rusų k. - rekruto žmona (rekrutų karinė prievolė įvesta Lietuvos vietovėje nuo 1796 m).
9. Laisvųjų valstiečių (Bольныxь) rusų k. Valstiečio kilnojimosi teisė, t. y., teisė išeiti iš dvaro, apleisti savo poną ar jo išvis neturėti. /šaltinis epaveldas.lt
10. Šviesieji Garbieji Grafai Ignotas ir Idalija (Jasnie Wielmoznych Graffow Ignacego i Idaliji) lenk. k. - kilmę nusakantys prievardžiai: Jasnie Wielmożny./šaltinis epaveldas.lt
Po 1918 m. dokumentuose užrašoma profesija arba asmens veikla.
Nepriklausomos Lietuvos raštininkai smulkiai aprašydavo įvairius asmens duomenis.
Plačiau apie tai temoje: Genealogijoje sutinkamų terminų, žodžių, išsireiškimų vertmai, paaiškinimai
Įrašai apie nesantuokinių vaikų krikštą
♦ Dažniausias nesantuokinio vaiko įvardijimas lotynų kalba:
1. Krikštyta vardais Veronika Martyna gimusi 7 dieną tėvas nežinomas (Patri N.N.) Motina Uršulė…/šaltinis epaveldas.lt
2. Krikštyta Vardu Antonelė gimusi 5 dieną tėvas nežinomas (N.N.) Motina Julijona Jerniakaitė ( Illegitima Thori ) neteisėtai gimdžiusi (neteisėto guolio tėvų - pagal Z. Zinkevičių)./šaltinis epaveldas.lt
3. Tėvas Kilmingas Jeronimas Grincevičius Motina Julija iš šeimos N. - nežinoma (Matris Julia de Domo N.), krikšto metu greičiausiai krikštatėviai neprisiminė arba nežinojo mergautinės pavardės. Pavardė Krasauskaitė (Krasowska) prirašyta vėliau, nes įterpta virš N raidės ir įrašyta tamsesniu nei visas tekstas rašalu.
4. Neįprasta krikšto vieta - Pievėnų užeiga, (viešbutis, smuklė) (Taberna Pievian). /šaltinis epaveldas.lt
♦ Dažniausias įvardijimo įrašas lenkų kalba - nesantuokinis: (bez Ślubney) lenk. (внебрачный) rus.
1. Kilmingos panelės...nesusituokusios motinos (bez Ślubney matki) lenk./šaltinis epaveldas.lt
2. Nesusituokusių (nie ślubnych) lenk. - įvardinti abu tėvai, pažymint, kad jie nesusituokę.
3 Nesusituokusios motinos - (незаконнoй матери) rus./šaltinis epaveldas.lt
Santuoka
♦ Matrimonium lot.
1. Tais pačiais Metais ir Dieną pažadant miniai (Eadem Annus a D promissio tribus Banis contraxit) sujungti santuoka (Matrimonium) Andrius Gimbutas su Barbora Rudeikaite abu iš Kirklių kaimo.
♦ Slub lenk.
2. 1848 m įrašo lenkų kalba pavyzdys, kurio grafa užpildyta jaunavedžių (nоwоżencow) visuomenine padėtimi, pavardėmis, šeimynine padėtimi, amžiumi, gyvenama vieta, pažymint apie tai, kad santuokai kliūčių neiškilo, sutuokti laisva valia.
♦ Бракь rus.
3. 1856 m įrašo rusų kalba pavyzdys, kurio grafa užpildyta jaunavedžių (новобрачныxь) visuomenine padėtimi, pavardėmis, šeimynine padėtimi, amžiumi, gyvenama vieta, pažymint apie tai, kad santuokai kliūčių neiškilo, sutuokti laisva valia.
Krikštas, gimimas, mirtis
♦ Baptisavi lot.
1. XVIII a. įrašas lotynų kalba. Pievėnų kaimas (Pieviany Vīlla) Užpelkės apylinkė (aliās Uzpelkie) 1793 Sausio 1D. tuo pačiu (īdem) anksčiau (supra) krikštijo (baptisavi) naujagimį (Infantulum) vakar gimusį (heri natum) vardu Juozapas (nne Josephum), Tėvas Jonas Kesminas Motina Marijona Liksnukatė Krikšto tėvai Petras Linksnukis su Kontancija Šakiene iš Balanų kaimo visi iš Tirkšlių parapijos.
♦ Mortuus lot.
2. 1826 metų sausio 4 d. mirė (Mortuus) Juozapas sūnus (fīlius) Krizostomo Krisiūnoiš kaimo (de villa).
♦ Urodzony lenkų k.
3. Dievo metais tūkstantis aštuoni šimtai keturiasdešimt penktaisiais vasario keturioliktą dieną Kelmės Romos katalikų parapijos bažnyčioje šventuoju vandeniu ir šventaisiais aliejais pakrikštijo (ochrzczony) kūdikį vardu Juozapas kunigas ...
♦ Umarl lenkų k.
3. 1832 m. vasario 16 d. Kurmaičiuose mirė (umarl) valstietis Petras Steponavičius nuo senatvės (ze starosci).
♦ Kрещение rusų k.
4. 1863 metų balandžio 30 d. 1863 года Апрѣля 30 дня въ. pakrikštijo (окрещенъ) kūdikį vardu (младенецъ по имяни) Barbora (Барбора) kunigas ...Кс. [Ксёндзомъ] ...
♦ Скончался rusų k.
