Asmenų įvardijimai senuose dokumentuose I-dalis

Asmenvardžiai senuose dokumentuose buvo užrašomi labai įvairiai, priklausomai nuo įvairių aplinkybių visį įrašai turėjo savo pavidalus ir tam tikras taisykles. Pradėjus tyrėjo darbą, tenka sklaidyti senus rankraščius, perprasti kas juose parašyta. Savo dienoraštyje supažindinu su tam tikrais įvardijimo užrašymais ir jų dažnesniais pokyčiais.

Suprantama, kad seniausiose knygose visi įrašai lotyniški, kartais kanceliarine LDK, t. y. senąja gudų kalba, vėlesniais laikais - senąja lenkų ir senąja rusų kalbomis, o giminių fonduose galima aptikti ir prancūziškai, itališkai, vokiškai ar kitomis kalbomis parašytų dokumentų."

Įvardijimas

Įvardijimas – tai vieną asmenį pavadinantys asmenvardžiai su prievardžiais.

Tėvavardis arba patronimas - iš tėvo vardo sudarytas asmenvardis.

Pavardės užuomazga – tai asmenvardis antroje arba trečioje įvardijimo pozicijoje, kuris greičiausiai bus paveldimas kitoje kartoje.

Giminės asmenvardis – tai giminės pavadinimo pirmasis narys (dažnai jis giminės pavadinimą sudaro vienas).

Giminės vietovardis – tai giminės pavadinimo antrasis narys (giminės pavadinime jo gali ir nebūti). Giminės pavadinimas – tai giminę pavadinantys onimai.

Jų gali būti du (giminės asmenvardis ir giminės vietovardis) arba vienas (giminės asmenvardis).

..................................................................................................................................

Iki XIX a. pradžios Vilniaus, bei Žemaičių vyskupystės metrikų knygos buvo pildomos lotynų kalba, iki XIX a. vidurio - lenkų kalba, vėliau rusų, galiausiai nuo XX a. antrojo dešimtmečio - lietuvių kalba.

Nors krikšto, santuokos, mirties dokumentuose nusistovėjo tam tikra rašymo forma su pakankamai išsamia informacija, įrašų skaitymui praverčia paaiškinimai. (Pavardžių užrašymai iliustruoti archyvinių rankraščių fragmentais).

Vyrų įvardijimo būdai

  • Vardas + pavardė. Pvz. Samuelis Labanovskis Samuelis Labanowski (lot.).-galima pastebėti vardas turi lietuvišką galūnę, pavardė - slavišką.

    • Asmenys užrašyti su prievardžiu. Vardas visada užrašomas prieš pavardę. Pvz. Kilmingas Dominykas Noreika MD: Dominicus Noreyko (lot.). Prievardis šiuo atveju MD:

       

      • Vardas + tėvavardis + pavardė, pvz.,Michał Janowicz Doweyko (lot.). Vardas visada užrašomas prieš kitus asmenvardžius. Gali būti: vardas + (tėvo ) vardas + pavardė, pvz. Jurgis sūnus Adomo Pačkovskis Георгiй сынь Адама Пaчoквскiй (rus.).

        Pilną asmens įvardijimą sudaro prievardis ir asmenvardžiai. Paprastai prievardis lotynų kalba buvo užrašomas tik kilmingiems, vėliau lenkų ir rusų kalbomis - visiems luomams. Vardas įvardijime dažniausiai būna tik vienas, tačiau pasitaiko du, trys ir daugiau. Pasitaikydavo, kad kiti vardai į dokumentus buvo prirašomi vėliau, kiekvienas toks taisymas buvo lydimas parašu ir data.

        Iliustracija. Kilmingas Aleksandras (taisant įterpti 2 vardai Viktoras - Justinas), dokumento krašte visuomet būdavo įrašyta pastaba; šiuo atveju krašte išnaša: "pagal konsistorijos įsaką 1884 m. spalio 20 d. Nr. 6806" (vert. iš rusų k.) ir kunigo pavardė. Tokia tvarka rodo kokie svarbūs buvo bažnytinių dokumentų įrašai, bet kokie taisymai - retenybė.

          Randame įrašų, kuriuose sunku atpažinti kiek vardų, pavardžių. Taip dažniau atsitinka esant nelietuviškiems asmenvardžiams, retų vardų ir pavardžių variantuose. Pavyzdžiui, Patre Germano Gotlib Kiezler (lot.).

          Lietuvos bajorai buvo užrašomi dviem, trimis ir daugiau asmenvardžių, užrašomi ne tik keli vardai, pavardė, bet ir giminės pavadinimas.

          Iliustracija. D. Michaelis Zawisza Dowialo (lot.). Kilmingas Mykolas Daugėla iš Zavišų linijos.

          Pavardes turi visi vyriškos giminės užrašyti asmenys, bet būna išimčių, pavyzdžiui, užrašant pavainikio tėvą (kartais nurodomas tik vardas), bet dažniausiai tėvas lieka neįvardintas. Pavardė lieka nežinoma, jeigu vaikas pamestinukas.

          Iliustracija. Vaiko vardas Zuzana - infatem nomine Zuzannam (lot.) tėvas ir motina nežinomi inscii (lot.) 

            Moterų įvardijimo būdai

            Moterų pavardžių priesagos:  

            1. -owa, pvz., Miłunowa. Ištekėjusių moterų pavardžių priesaga. -ina, Dowgajłina. Tai taip pat ištekėjusių moterų pavardžių priesaga.

            2. -ówna, pvz. Szimkiewiczówna. Tai neištekėjusių moterų pavardžių priesaga.

            Bet pasitaiko, kad raštininkas užrašo taip, kaip tariama, pvz. vyras įvardintas įprastai - Jokūbas Bernotaitis Jacobs Bernotaytis (lot.), moteris - Doroteja Žiaukienė Dorothea Ziaukiene (lot.). Tokia pavardės forma atitinka šiuolaikinį ištekėjusios lietuvės moters pavardės užrašą.

            Moterų pavardės gali būti sudaromos ne tik su priesagomis, bet ir su galūnėmis. Tokio tipo moterų pavardės yra sudaromos iš vyriškų pavardžių, turinčių -sk- tipo priesagą, pvz., Jasińska, Malinowska, Nowicka ir kt. Iš galūnės vedinių neįmanoma nustatyti, kuri pavardė priklauso ištekėjusiai moteriai, o kuri neištekėjusiai merginai.

            • Vardas + pavardė, pvz. Barbora Pavlovska Barbara Pawlowska (lot.). Vardas dažniausiai užrašomas prieš pavardę. Pavyzdžiui, 1797 m. balandžio 30 d. krikšto dokumento įraše tėvas: Steponas Dacis, motina Ona Štoškovska iš kaimo. Patre Stephano Dacis M. Anna Sztoszkovska de Villa (lot.)....

            • Vardas + pavardė su prievardžiu. Prieš asmenvardžius dažniausiai užrašomas prievardis apie asmens kilmę, pvz. G:V:; G. Virg. (lot.); - netekėjusioms,G:D:; G:M:; G. Dna. (lot.); - kilmingoms moterims, Pr.; Kp. - valstietėms ir t.t. Vėliau sutinkami įvairesni prievardžiai, kurie nurodydavo luomą, kartais tautybę, religiją, karinį laipsnį, pareigybes.

            Iliustracija. Kilminga Barbora Kognovika Mgnifica Domina Barbara Kognowicha (lot.).

            • Pavardė + vardas. Prieš asmenvardžius prievardis, bet vardas užrašytas po pavardės. Retas, bet pasitaikantis įvardijimas. 

            Iliustracija. Motina Kilminga Germanaitė Marijona iš Žarėnų (M: G.Dna Hermanowna Mariana de Zorany) Fragmentas.1744 Šakynos RKB/Šaltinis epaveldas.lt.

            • Vardas + vietovardis. Moterys užrašytos tik vardais, pažymint vietovardį, arba be jo. 

            Iliustracija.  Anno Dna 1667 Męse Martij 4 d. Baptisatus (1667 kovo 4 d. pakrikštytas) est Casimir, (Kazimieras) P; Symon waktaraytys (tėvas Simonas Vaktaraitis) et ulianna de paberkszn...(ir Julijona iš Paberkšnių.). Sedos RKB/šaltinis epaveldas.lt

            Iliustracija. Pavyzdys, kai įrašyta tėvo pavardė, motinos tik vardas. Kazimieras Petras Staškevičius ir Kristina iš Viduklės apskrities Nemakščių parapijos (Casimiri Petri Staskiewicz et Cristina ex disrictu Widuclensi Paraphia Niemoksz...

            • Kartais rašomi tik vardai, tiek vyrų tiek ir moterų.

            Iliustracija. Iš penkerių asmenų paminėtų krikšto metu, įrašyta tik viena - tėvo pavardė. Vaikas Mykolas Filius Michael (lot.) - tėvai Lukas ir Ona Jaunėliai Luca et Anna Pagi Jaunieliow (lot.). Krikštatėviai Paulius ir Doroteja Patrini Paulus et Dorothea (lot.).

            •  Dažniausi moterų įvardijimai: Vardas + mergautinė pavardė.

            Iliustracija. Įrašyti motinos vardas ir mergautinė pavardė (M Barbara de Domo Kikuliczia) motina Barbora iš namų Kikulyčia.

            Dažniausi rusų kalba moterų įvardijimai: Vardas + mergautinė pavardė + vyro pavardė, pvz., Petronėlė iš Ivanauskų Sodecka Петронелa из Иванoвских Содецкa (rus.). Tokiais  atvejais Sodecka pavardės vertimas aiškus - Sodeckienė. Jeigu būtų įrašyta Петронелa Содецкa - neįmanoma nustatyti jos statuso.

            Rusų kalba moterų įvardijimai galėjo būti: Vardas + tėvavardis + mergautinė pavardė, arba Vardas + tėvavardis + mergautinė pavardė + vyro pavardė.

            Prievardžių ženklai ir dažniausi jų užrašai 

            Terminai. Generosus - Nobilis - Szlachta - Дворянство - Bajorija

            Pirmiausi prie pavardžių pasirodę prievardžiai - tai kilmės ženklai. Senojoje raštvedyboje įvairiais laikotarpiais kilmės prierašas buvo žymimas skirtingai.

            XVII a. įrašuose nebuvo sistemos, ji nusistovėjo XVII a. viduryje, bet pastoviai kito, nes įrašai buvo vedami lotynų, lenkų, rusų, galiausiai lietuvių kalbomis. Po 1918 metų įrašai buvo tik lietuvių kalba (su išimtimis), o gyventojų kilmė neišskiriama.

            Kilmingieji (dvarininkai, bajorai kiti didikai) ženklinami:

            Lotynų kalba Nobiles - kilmingas. 

            Pradžioje lotyniškuose įrašuose atsirado kilmingumą nurodantys D., arba Dnus. ženklai, t. y. trumpiniai lotyniško žodžio Dominus - ponas. Tokiais ženklais dažniau žymėdavo vyrus, vėliau kilmės prievardžiai įvairavo: G: Dnus, M: Dnus (vyrų); G: Dna, M: Dna (moterų), G. Virg. (merginų), dar vėliau sutrumpėjo iki: G: D:, M: D:, G: V:, Knygose galima rasti nesutrumpintus prievardžius Generosus (-a) Dominus (-a)“ - gimęs (-si) ponu (-a).

            Iliustracija. Prierašai MDna (kilminga) Margarita Godlewska (Margarita Godlevska) MDnus (kilmingas)Teodorus Godlewski (Teodoras Godlevskis).

            Iliustracija. Prierašas Magnificum Dnum (Didžiai Gerbiamas Ponas) Georgium Nutowi (Jurgis Nutautas)

            • Kartais užrašomas pilnas lotyniškas prierašas Magnificum Dominum. Sekdami tokį žodžių derinį, pastebime, kad savo turtine padėtimi ir kilme taip pažymėti asmenys gerokai skyrėsi nuo paprasto bajoro. Dažniau tai didikai su pareigybėmis, žinomos ir garsios giminės (pvz. Gorskiai, Giedraičiai, Goštautai, Pliateriai ir kt.).

            • Variantai: Generosi Dni, Nobilibus, Serēnisima Regia Maiestatis, M.G.D., MM Domini, MMDDni: 

            IliustracijaGenerosi Dni Thaddeus Juchniewicz de Villa...(Kilmingas Tadas Juknevičius iš kaimo).

            IliustracijaUžrašas Nobilibus Padre Adamo Bar... (Kilmingas tėvas Adomas Bar…).


            Iliustracija. Serēnisima Regia Maiestatis (Jos Šviesybė ypatingos didybės) Matris (motina) Catharina Narbutowna (Kotryna Narbutaitė).
            • Pasitaiko raidžių junginys: M.G.D., kas apibrėžia asmens aukštesnį statusą, nurodo į svarbias pareigybes.

            • MM Domini, arba MMDDni, pavyzdžiui esu radusi taip įvardintą bajorą: A. Pilsudzki Gladiator Ducatus Samogit (lot.) 1798 m. (kilmingas A. Pilsudskis Žemaitijos Kunigaikštystės gladiatorius).

            Kiti lotyniški prievardžių užrašai ir skiriamieji ženklai:

            • Katalikų bažnyčios dokumente užrašomas asmuo, priklausantis kitam tikėjimui. Pavyzdžiui, Luteronai.

              Iliustracija. Jaunuolis liuteronas ...Juvenem de Religione Lutherano (lot.). 1797 Varniai.

              Iliustracija. Mykolas Buzinskis (pabraukta) - Patre Michaele Buzynski  Luterano (lot.). 

              Pareigybių įrašai dažniau seka paskui asmenvardžius, su vietovės pavadinimu arbe be jo.

              Iliustracija.  MD Anna Dowgialowna Rotmag Ducatus Vilnensis de Agaile Parochius...(lot.), Kilminga bajoraitė Ona Daugėlaitė Vilniaus Kunigaikštystės Rotmistraitė iš Agailės Parapijos...

              Valstiečių luomo asmenys rečiau išskiriami ženklais, bet galima rasti žodį laborum, arba trumpinį labor.

              Iliustracija. Laborum (lot.) Valstietis.

              ____________________

              Lenkiški prievardžių užrašai

              Pasikeitus raštvedybai, maždaug nuo 1802 m, metrikų užrašymuose įvyko savotiškas lūžis, nes kai kur kunigai pradėjo vartoti senąją lenkų kalbą, (pasitaiko mišrių keliomis kalbomis surašytų tekstų), o nuo 1827 m visos metrikos pradėtos rašyti lenkų kalba. Nuo tada visoje šalies raštinėje buvo naudojama slavų kalba, luomai, buvo žymimi dar įvairiau. Pirmieji užrašai buvo tiesiog išversti iš lotynų kalbos.

              • J.P.(Jaśnie Pan) verčiamos - šviesusis ponas. J.W.P. (Jaśnie Wielmożny Pan) - prakilnusis ponas.  Sutinkami įvardijimai: W.W.J.J.P.P. - tai kelis kartus pakartojamos tos pačios raidės, reiškia daugiskaitos formą, pabrėžiant ir vyro ir žmonos aukštą kilmę.

              • Lenkų kalba kilmingieji dažniausiai ženklinami Urodzony; trumpiniais Ur., Urodz. verčiami - gimęs ponu, rečiau - Wielmoznych, Szlachetnych (arba Szlachta, trumpinys Szlach.).

              Iliustracija. (Szlachetni) Kilmingi.

              • Valstiečiai - Pracowity, Wloscianie, trumpiniais Pr., Pracow., arba Wlosc.

              Žemiau pateiktų pavyzdžių (lenkų kalba) paaiškinimai:

              Iliustracija. Kilmingų Leopoldo ir Juzefos Liutkevičiūtės Janavičių - Wielmoznych Leopoda i Jozefy z Lutkieviczow Janowiczow (po vardo ir pavardės seka pareigybės) - Šiaulių teisėjai Sędziau Gran. Szawell...

              Iliustracija. Prakilnieji grafai...Jaśnie Wielmoznych Graffow Ignacego i Idaliji z Sobanskich Platerow...

              Iliustracija. Priešsantuokinės apklausos anketoje 5. Bajorų luomo. (5. Stanu Dworzanka). 

              Nekilmingų; Wloscianie, Pracowitych (valstiečių), Wolni ( laisvųjų valstiečių). 

              Rečiau įrašomi visi duomenys apie profesiją, tautybę, socialinę padėtį.

              Iliustracija. Audėjas vokietis disidentas našlys (Tkacz niemiec dyssydent wdowiec). Santuokos įrašo fragmentas. 1809 m. Jiezno RKB/šaltinis epaveldas.lt

              ..................................................................................................................................

              Rusiški prievardžių užrašai

              Rusų kalba rašoma nuo 1848 metų, nuo tada įvardijimų prierašai buvo dar įvairesni, nes žymėdavo luomus, smulkius gyventojų sluoksnius; dvarininkus, pirklius, žydus, čigonus, valstiečius, miestiečius, karius ir kitus.

                Taigi, atsirado asmenį įvardijantys žodžiai: Дворяне, Однодворцы, Блaгoрoдные, Крестьяне, Евреи, Цыгане, Kупцы, Mещанe arba jų trumpiniai Дв., КрMещ.

                ..................................................................................................................................

                Kariai ir kariškiai išskiriami kitais įvardijimais, kartais buvo aprašomi nurodant kokio pulko, bataliono, kuopos.

                Iliustracija. Пoручика. Poručikas (lenk. porucznik) – Jaunesniojo karininkos laipsnis.

                Pvz. kario Солдатa arba (kario žmona) Солдаткa, (atsargos kareivis) Отстaвногo Солдатa, Отстaвногo Пoручика, Отстaвногo Генерaлa ir kt.

                Iliustracija. (Пoручика Генерaль Адъютантa Kнязя  Чернышева полкa rus.) Poručiko generolo adjutanto kunigaikščio Černiševo pulko.Fragmentas iš 1859 m Kurtuvėnų RKB.

                Po prijungimo prie Rusijos visų Lietuvos gyventojų sluoksnių pokyčiai buvo ryškiausi, tai atsispindėjo bažnytinių dokumentų raštvedyboje.

                • Nuo 1826 m bajorija, nepateikusi įrodymų apie kilmę, buvo perrašyta į valstiečių arba miestiečių luomą (в мещане или государственные крестьяне).

                • 1831 m carinės Rusijos Vakarų gubernijose šlėktai įsigaliojo įstatymai (был издан закон "О разборе шляхты в Западных губерниях и об упорядочении такого рода людей"), kilmingais galėjo būti tik heraldikos komisijos pripažintieji. Parengta pagal  kdkv.narod.ru

                          

                Iliustracija. Oднодворцы.

                  • Nuo 1858 m šlėkta nepatvirtinusi kilmės, bet turinti žemės, vadinosi vienkiemininkais однодворцы arba piliečiais граждани.

                  • Valstybinėje žemėje gyvenantys - valstybės valstiečiai, laikinai išsilaikė terminas - laisvieji vastiečiai, dar vieni - turinys žemės valstiečiai.  

                  • Nedidelius žemės sklypus turintys bajorai tapo vienkiemininkais, teisiškai nedaug tesiskyrė nuo valstybinių valstiečių. Visi luominai pokyčiai tiesiogiai veikė raštvedybos terminus.

                  • Archyviniuose dokumentuose tas pats asmuo galėjo būti užrašomas vis kitais asmenvadžius papildančiais prierašais. Tokiu būdų galima sekti gentainių gyvenimo vingius, tikslinti luominius pokyčius, (arba abejoti, atsiradus daugiau vietos interpretacijai, klaidoms).

                   

                  • Nuo 1850 m kilmingo bajoro įvardijimuose - du terminai: Благороднный ir Дворянин. Apie 1860 m galima buvo rasti kilmingųjų užrašymus žodžiu - Помещиковь.

                  • Carinės Rusijos terminas dvarininkas - išskirtinis terminas, taikomas mūsų didikų įvardijimams, pavyzdžiui - Дворянь Высокоблагородных.

                  Iliustracija. (Дворянь Высокоблагородных rus.)...kilmingieji bajorai (dvarininkai).

                  XIX a. antroje pusėje įvardijančių terminų gausėjo, smulkiau ir tiksliau apibūdindavo visus surašomus asmenis. 

                  Iliustracija. (Евреевь...крестьянь) įraše įvardinti: žydų teisėtos santuokos sūnaus ir valstiečių dukros...

                  • Pavyzdžiui 1859 m pastebėti prievardžiai - Prūsijos valdinys Прусский подaнный K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė, o po metų jie įvardijami kaip užsieniečiai Иностранцы K. Šulteis ir B. Stepanavičiūtė. Tokie įrašai nedažni istorinėje dokumentacijoje, bet nuolat atsirasdavo naujų, iki tol nenaudotų terminų, jų paaiškinimui reikia kitos temos.

                  Kur kas daugiau teksto apie konkrečius asmenis prirašydavo po 1918 metų, nepriklausomoje Lietuvoje.

                  (Parengta pagal Dr. Jūratės ČIRŪNAITĖS straipsnį "KAUNO PAVIETO BAJORŲ ĮVARDIJIMAS XVII a. PABAIGOJE)

                  Tesinys: II - dalis


                  Palikti komentarą

                  Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.