Kai manes paklausia: “Noriu sužinoti, ką reiškia mano vardas ir mano pavardė?", peržiūriu žodynus ir vardynus, jeigu asmenvardis retas, ataskau – galimai...
Galimai, jeigu tik panašus į vieną ar kitą vardą, pagal dokumente užrašytą versiją. Paprasta, jeigu asmenvardis turi istoriją, yra įtrauktas į žodynus, išanalizuotas onomastikos specialistų.
Vienaip asmenį vadino, kitaip jis pats pasirašė, trečiaip - galėjo raštinikas užrašyti. Mano pavardė skiriasi nuo tėčio, tėčio - nuo senelio. Trys kartos - trys versijos.
Genealoginis tyrimas gali atskleisti daugiau duomenų apie visą asmenvardžio raidą, nes pagrindžiamas rašytiniais istorijos šaltiniais.
Tautvylis. Subačius 1935 m.
Vardai - tikriniai žodžiai, kurių raidą ir funkcijas lėmė kalbos dėsniai. Jų kilmė ir išraiška priklausė nuo šventojo, kurio vardu pavadino, nuo tradicijos, nuo kalbos, nuo dokumentavimo taisyklių, galiausiai, nuo atsitiktinių klaidų.
Esu surinkusi didelę retų, šiandien užmirštų ir nenaudojamų vardų kolekciją, kurių reikšmė ir kilmė dažnai lieka neišaiškinta. Mūsų vardyną tyrinėjantys mokslininkai teigia - esame turtingesni už visas kaimynines šalis.
Neabejoju.
Retų vardų sąrašas toks ilgas, kad tikiu išskirtiniu dėmesiu mūsų protėvių įvardijimui.
Archyviniai įrašai tą patvirtina.
Šiandien kolegė genealogė Vilija atsiuntė dar vieną retenybę Eракiй. Tokiu vardu valstiečiai XIX a. pradžioje pakrikštijo vaiką, jis, būdamas 40-ties, 1875 metais, tuokėsi Semeliškių parapijos bažnyčioje.
Nenuostabu, kad lietuviška vardo versija man nežinoma, neradau tokio ir žodynuose. Gal jis buvo trumpintas iš Jerakimo (Иераким rus.), bet nei jo kilmė, nei reikšmė neišaiškinta. Vardynuose randu tik panašius, todėl galiu tik palyginti, pavyzdžiui; lotynų kilmės vardas Horacijus (Horatius), kildinamas iš žodžio hora, reiškiančio „valandą, laiką “. Galima versija, kad tai slaviškas vardo Erikas atitikmens adaptavimas, kuris įvairiose kalbose rašomas: Erikur, Jerker, Aric, Erykach, Heryc, arba skandinavų Eiríkr, Harekr. Reikšmė - „visada valdovas“,
Kas gali atspėti, jeigu tėvų ar krikštatėvių naujagimiui krikštyti parinktas retas vardas, o bažnyčios kanceliarijoje užrašytas savaip, iš klausos. Arba buvo parinktas iš kokio graikų ar lotynų kalba XIX a. sudaryto vardyno, kurio šiandien tikriausiai nerasime.
Praėję 2023 metai buvo “derlingi” retais vardais.
Kaip niekada daug jų radau Subačiaus, Skapiškio, Kupiškio parapijų archyvinėse knygose.
Nepomucena Elisabetha buvo krikštyta XVIII amžiuje. Suprantama, kad šventojo Jono Nepomuko garbei priskirtą dvivardį Jonas Nepomukas radau ne vieną, bet mergaitei suteiktą radau pirmą.
Marcibelos vardu kunigas Subačiaus bažnyčioje krikštijo 1727 metais. Radau tokį vardo aiškinimą, kad galėtų būti Mariaisabella variantas arba Marisabel - sukurtas Izabelės stiliumi. Tai taip pat gali būti Marcelės ir Belos vardų derinys.
Simforozija įšrašyta Kupiškio gimimo - krikšto 1853 metų knygoje. Tikriausiai graikiško vardo SYMPHEROUSA lotyniška forma. Reikšmė - "tas, kuris lydi kompanioną". Nustebino kiek daug šio vardo versijų: Simfarosa, Simferosa, Simparosa, Simperosa, Simpharosa, Simphorosa, Sinfarosa, Sinparosa, Sinpherosa, Sumphorosa, Sunfarosa, Symfarosa, Symperosa, Synferosa, Synphorosa ir kt. Galima teigti, kad šis vardas iš esmės yra „Symphora“ variantas.
Vyriški vardai Subačiuje neblogesni, neatsilieka originalumu
Otomaras (Otomeri lot.) Subačiaus bažnyčios rinkinyje įrašytas 1697 metais. Jo kilmė iš germaniško vardo Audamar, sudurtinis, kilęs iš senosios frankų kalbos sudarytas iš „turtas“ ir „garsus“.
Heberhard vardą gavo vaikas Subačiuje 1750 metais, po 2 metų ten pat krikštijamas Gotardas. Dar po metų gimė berniukas, kuriam suteiktas Zefirijono vardas Kupiškio parapijos bažnyčioje. Neabejotinai kilęs iš graikų Zephyros, reiškiantis „vakarų vėjas“. Zefyras buvo graikų vakarų vėjo dievas.
Prochorijus (Prachorij lot.) XIX amžiuje Subačiaus bylose pirmą kartą radau 1778 metais. Vardo kilmė iš graikiško vardo Prochoros formos, reiškiantis „šokio vadovas“.
Bajorų mergaitė Dukliana (rus. Дукляна) buvo krikštyta XIX a. viduryje Kurtuvėnuose. Nustatyta, kad prancūziškas moteriškas Daucelin vardas kilęs iš senosios prancūzų kalbos žodžių dous reiškia „saldus, minkštas“ ir mažybinės priesagos -lin. Douceline de Digne XIII amžiaus Provanso damų bendruomenės įkūrėja, buvo svarbi savo laikų moteris mistikė.
Juzefira – (Юзефира rus.) krikštyta 1866 metais Zarasų parapijos bažnyčioje. Rusų kalba rašomas vyriškas vardas Юсeфирь galimai kilęs iš Jessefir, kuris kildinamas iš reto Velso vardo Gwenhwyfar. Įdomu, kad Ispanų ir Prancūzų, skandinavų ir kitose kalbose plito moteriško vardo Ester, vokiečių Esther versijos. Senojo Testamento knyga pasakoja apie karalienę Esterą, Persijos karaliaus žmoną žydę. Šis vardas angliškai kalbančiame pasaulyje vartojamas nuo protestantų reformacijos laikų.
Elibertijaus vardu Žemalėje krikštijo berniuką 1771 metais. Nežinomas lietuviškas atitikmuo, galimai kilęs iš Elibert vardo olandiška Agilbert forma, vėlesnė - Egilbert, t. y. vokiško Adelbert vardo variantas.
Bajorai išrinko sūnui Prymus vardą, juo krikštijo Telšių bažnyčioje 1839 metais. Greičiausiai tai šeimos pirmagimio vardas Primus, kuris lotynų kalboje reiškia „pirmas“. Gaila, šis kūdikis net metų neišgyveno.
Štai kodėl bažnytiniuose dokumentuse randame bauginantį įrašą: "DĖL KILUSIOS GRĖSMĖS VAIKAS BUVO PAKRIKŠTYTAS TIK VANDENIU".
Giminės genealogija - yra surinkta istorija apie protėvių sėkmingą išlikimą, jų vaikaičių išgyvenimą iki šių dienų. Dokumente randame eilutę: pakrikštijo tik vandeniu, bet vėliau, įveikęs krizę, po kelių dienų, mėnesių ar visų metų tikriausiai gavo vaikelis krikštą pagal visas sakramentines apeigas.
Kokį vardą jam sutekė - Primus, Sikstus, o gal Jurgio?
Jurgis (Giergius lot.) 1701 metai, Pasvalys.
Susidomėjote? Daugiau įdomių vardų galite rasti: Retų vardų rinkinys