Šeimos „Silva rerum"

Švęsdami modernios valstybės atkūrimo šimtmetį žengiame į19-ąją knygų mugę, pasiūliusią aktualią temą „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“.

...perskaityti Lietuvą, gyvą, atvirą tekstą, kuris visada rašomas, niekada nepabaigiamas ir perskaitytas gali būti...tik jį sukuriant kasdien ir vis iš naujo" - rašo organizatoriai.

   Giminės įstorija kuriama nuolat... mes gimstame, gyvename ir išeiname iš šio pasaulio, palikdami didesnį ar mažesnį pėdsaką. Puikiausia idėja - knyga, iš kartos į kartą perduodama šeimos kronika - tai „Silva rerum". Nebūtinai rašydami savo giminės istoriją ją turėtume perpinti magišku pasakojimu apie visą šeimos paveldą, kaip tai meistriškai atliko rašytoja Kristina Sabaliauskaitė. Praėjusių metų knygų mugėje buvo pristatyta vienos giminės knyga, pavadinimu “Praeities versmė”. Jos autorė, minėtos rašytojos bendravardė, p. Kristina Giedraitienė.

Iliustracija. Foto iš asmeninio archyvo. Sudaryta ir išleista giminės knyga “Praeities versmė”. Kristina Giedraitienė 2018 m.

Jos dėka buvo atvertas didelis langas ne tik į protėvių praeitį.

Nors vienas didelis šviesus langas, leidžiantis sugerti istorinę šviesą, su visais šešėliais ir aklinos tamsos properšomis. Lavina tiesos ir neteisybių, drąsos ir baimių, gėrio ir blogio - visokeriopo savųjų gyvenimo ir patirties. Paprastų nepaprastų lietuvių gyvenimai, vienų iš milijonų, pasisekė. Jie buvo surasti ir aprašyti XXI amžiuje.

Tikriausiai norėtumėte paklausti tų, kurie giliai ir plačiai ištyrė savo giminės genealogiją.

Kas nulėmė jų paieškų sėkmę?

Ar įmanoma patiems, be profesionalų pagalbos, surinkti ir aprašyti savo giminės istoriją?

Jeigu taip, tai ar įmanoma sužinoti apie protėvių gyvenseną, jų savimonę, kas jie buvo - pasauliečiai ar uždaros grupės dalyviai?

Kaip šių dienų palikuoniams suprasti, pasverti, vertinti savo protėvių gyvenimą ir veiklą?

Ar surinkus istorinę medžiagą galima išsiaiškinti kas gi aš esu, priartėti prie mistinio identiteto?

Bepigu, kada sprendžiama apie aukšto rango kilmingųjų gimines, kurie aktyviai dalyvavo valstybės politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Gausi istorinė medžiaga lemia kokybišką tyrimo lauką. Jų genealoginėje atmintyje fiksuojami ne tik giminės vyrai, bet ir moterys, gerai žinomas visas istorinis kontekstas, bei aplinkybės, lėmusios gyvenimo įvairovę, faktų ir įvykių gausą. XVII-XVIII a. buvo sukurti LDK kilmingųjų genealoginiai medžiai ir genealoginės schemos. Visi juose esantys duomenys - kaip ant delno.

Iliustracija. XVII–XVIII a. Silva rerum puslapis/Šaltinis LMA Vrublevskių biblioteka.

O visi kiti - nenuspėjami, ar jų duomenys nepilni, jiems trūksta specialių fondų? Ką įdomaus galima sužinoti iš statistinių įrašų, paliktų archyviniuose dokumentuose?

Sudarinėjant šiuolaikinius genealoginius medžius, naudingi visi surastų žmonių junginiai. Tyrinėjamų žmonių tarpusavio ryšiai, kaimynystė, bendrystė ir atsitiktinės sąsajos kartais vertinamos ne mažiau nei kraujo. Sekant protėvių dokumentų įrašus, darome prielaidas apie jų katalikiškas ištakas, jų gyvenamas vietas jų šeimų gausą, bei jų sveikatą.

Svarbu suprasti šeimų geografinę dinamiką, migraciją ir persikėlimus. Visą medžiagą galima surinkti iš žmonių atsiminimų, ikonografinės medžiagos, įvairių rašytinių šaltinių ir, žinoma, išlikusių bažnytinių dokumentinių įrašų.

Kiekvienas galime išskirti gentainių panašumus: fizinius bruožus, charakterio savybes, kalbėjimo ar elgesio manieras, tačiau yra mažiau matomų bendrumų ir tendencijų. Stebint žmonių kartas, atsiranda gyvenimo trukmės, vaikų gausos, santuokų skaičiaus, gimimo datų, vardų, nesantuokinių vaikų ir kitų panašumų.

Sakysite - mistifikuoju...

Tradiciškai savo anketose pildome šią informaciją: vardas, pavardė, gimimo, santuokos ir mirties datos. Kartais nurodome daugiau duomenų, pavyzdžiui, išsilavinimą, mokslo laipsnį, profesiją, apdovanojimus ir kitus pasiekimus, nurodome mirties arba laidojimo vietą.

Ar kas nors domisi giminėmis plačiau, nei tradicinė statistika, gal būt jų bruožais: ūgiu, svoriu, plaukų ir akių spalvomis?

Retas giminės medžio savininkas žino kiekvieno giminaičio biografiją, domisi jų socialine padėtimi, išsiaiškina esminius gyvenimo etapus. Štai kodėl, pradedant savo giminės aprašymą, svarbu neapsiriboti tik genealoginio medžio lentelių pildymu.

Iliustracija. Foto iš asmeninio archyvo. Sudaryta ir išleista giminės knyga "Silva rerum" rusų kalba.

Kaip savo giminės medyje sutalpinti papildomą informaciją, istorinį kontekstą?

Pavyzdžiui, po pirmosios santuokos, ištekėjusios dar du ar tris kartus moters giminės medyje, gali atsirasti jų vyrų ikisantuokinių vaikų. Tris kartus vedusio protėvio linijoje atsiranda kelių kartų palikuoniai, kurie suardo tvarkingą medžio struktūrą.

Dažniau šeimas kurdavo asmenys iš gana panašaus ekonominio lygio atstovų, bet surandama daugybė atveju, kurių socialinis lygmuo skirtingas. Kiek daug netikėtų ir lemtingų dalykų slepiasi už nesantuokinių, pamestinukų likimų.  Labai nedėkingi tyrimui įvaikinimo, pamestinukų, dingusių, žuvusių ar mirusių prieglaudose atvejai, nes nežinomi nei jų asmenvardžiai, nei datos.

Galiausiai ar įmanoma visa tai pavaizduoti medžio schemoje?

Nemačiau tokio genealogijos medžio, kuriame kiekvieno asmens lentelėje būtų surašyta visa biografija. Virtualiuose programiniuose medžiuose yra galimybė talpinti visas asmens foto - nuotraukas, plačius gyvenimo aprašymus, dokumentų vaizdus ir kita.   

Jeigu medžiagos surinkote daug, beveik kaip p. Kristina, kas toliau? Giminės istorijai, net jei esate šiuolaikiški, naudojate vis daugiau technologijų, būtina knyga - albumas.

Gal būt tai virtualus leidinys, talpinantis visą galimą informaciją: archyvinių dokumentų kopijas, foto nuotraukas, giminės medžius, giminių pasakojimus ir prisiminimus. Gal būt tai knyga - albumas, ar šeimos „Silva rerum" kokią sudarė, išleido ir saugo ne viena Lietuvos giminė. Ateinantis atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetis galėtų būti puiki proga įvertinti kas buvome ir esame, kuo gyvenome ir kokie mūsų siekiai, kokios Lietuvos ir pasaulio asmenybės prisimintos ir įamžintos mūsų asmeninės istorijos puslapiuose.

Gal būt jau turite naują leidinį ir norite juo pasidalinti su visais, būtų miela.

Sėkmės kopinėjantiems savo giminės istorijos medų, tikiuosi bus dar puikių knygų.

Iliustracija. SILVA RERUM Kristina Sabaliauskaitė./Šaltinis sena.lt