Gamtos paminklai. Žeimių vinkšna
Iliustracija. Žeimiai (Joniškis), vinkšnos kamienas./lt.wikipedia.org
Piešiame giminės medį, bandome suvokti koks jo pavidalas formuojasi mūsų vaizduotėje. Kokį medį norėtume sukurti? Kokia būtų jo forma? Ką jis turėtų priminti, ką simbolizuoti? Stilizuotas, schematinis ar artimas natūraliam būtų jo piešinys? Mano nuomone, giminės medis būtų skurdokas, jeigu atspindėtų tik statistinius gentainių duomenis - vardus, pavardes, gimimo ar mirties datas. Jis galėtų išreikšti tam tikrus simbolius, originaliai atspindėti šeimos istoriją. Tam tikri ženklai ar simboliai, sudaryti keli sluoksniai, o gal užkoduotas daugialypis turinys jūsų giminės medžiui suteiktų gilesnę prasmę.
Ieškodama įdomesnio konteksto, medžio grafinės išraiškos, pasitelkiau tradiciją, lietuviško medžio simboliką, mūsų tautosaką ir kosmologiją, bei medžio ženklų ir simbolių traktuotes. Viskas jau išdainuota, išpasakota, aprašyta, neišsiamiami mūsų protėvių lobynai.
"Tautai, nepraradusiai ryšio su senove, su amžinai gyva savojo Medžio šaknimi, besiskleidžiančiai kartu su jo šakomis, lapeliais bei žiedais ir gebančiai regėti dvasios aukštybių Paukščius ant jo viršūnės, nereikėtų rūpintis dėl ateities. Sveikas medis visuomet duos sveikus vaisius."
R. Ambraziejienė /Ženklai, Įvaizdiniai, Simboliai/per internetinę prieigą Zenklu prasmiu knyga.pdf
Iliustracija. Kazimiero Jogailaičio šeimos genealoginis medis./Šaltinis: Łaski, Joannes. Commune incliti Poloniae regni privilegium constitutionum ed indultuum. Cracoviae, Johannes Haller, 1506, fol. LXXXV;Saugojimo vieta: Biblioteka Uniwersytecka w Poznaniu/Virtuali biblioteka: Wielkopolska Biblioteka Cyfrowa (DJVU) /2010 03 13
Medis
Medis – viena esminių pasaulėvydos išraiškų. Kryžius lietuviui – tai Gyvybės medis, kurio statmuo – vyriškasis pradas – veda į Dangų, o besiskleidžią šakos – moteriškasis pradas – jungia jį su žemiškąja gyvybe. Tai Žinių, išminties, Pažinimo, Amžino Gyvenimo medis./t.p. „Ženklai, Įvaizdiniai, Simboliai“/
Lampėdžių liepa/Valstybės saugomas gamtos paminklas/internet. prieiga: http://lietuvosgamta.lt Lampėdžių liepa Gražuolė
Baltiška medžio samprata
Prof. P. Dundulienė aprašo būdus, kaip senovės lietuviai garbino medžius. "Gražiausias ir didžiausias genties teritorijos medis būdavo išrenkamas "vyriausiuoju", "šeimininku" . Ypač buvo garbinami itn vaisingi medžiai: ąžuolai, šermukšniai, obelys." /Medžiai senovės lietuvių tikėjimuose/ "Mokslo ir enciklopedijų leidyb", 2008/. Toks ainių požiūris susijęs su giminės gyvybingumo puoselėjimu, išsilaikymu, išplitimu.
Netiesiogiai medį siejant su vaisingumu, gyvybės žemėje amžinumu, galime susieti su genealogijos mokslu. Giminės medis šaknimis remiasi į kiekvienos giminės istoriją, kartu ir į senovės lietuvių pasaulėjautą. Medis, jo gyvenimas buvo gretinami su žmogaus gyvenimu. Mitologijoje medžiai - gyvos būtybės; jie turi sielą, širdį, jaučia skausmą, verkia, dejuoja, sužeistiems teka kraujas. Įdomūs stebuklingi - Saulės medžiai, ypač obelis su sidabro, aukso, deimanto obuoliais ir net lapais, kartais su žėrinčiais paukščiais, saulės žirgais, gyvybės vandeniu, aprašomi mūsų stebuklinėse pasakose. Kartais tokie medžiai turi stebuklingus varpelius, apdovanoja vargstančius saulės ar žvaigždžių drabužiais. Lietuviai dievino visžalį medį, nesibaigiančios gyvybės įsikūnijimą - Gyvybės medį. Išplitus protėvių kultui, kai kurie medžiai pradėti laikyti vėlių buveinėmis, juose jos apsigyvenančios paukščių pavidalais.
"Šaknys – pagrindinė medžio maitinimosi priemonė, vaizduojamo žmogaus praeities lygmuo. Toliau medis savo kamienu iškyla i antžemį ir skleidžiasi šakomis į plotį, aprėpdamas žemiškąjį gyvenimą. Kamieno šerdies, karnos, žievės švara, sveikata, augimas apsprendžia mūsų buvimo čia ir dabar pobūdį, bei lemia ateities lapojimo ir žydėjimo galimybes. ... Be to ir kalba sako, kad šakos – tai tos pačios šaknys, tik kiek aukštesniame lygmenyje. Šios šaknys - šakos jau gali siurbti jėgas ne iš žemės, o iš Saulės, iš Dangaus. Kai Medis lapoja, sužaliuoja, pražysta Gėrio žiedai ir užauga Kūrybos bei Tikėjimo vaisiai, ant jo viršūnės nutupia Dvasios paukščiai, jis pramuša žemiškus lygmenis ir iškyla į dangiškas erdves. Medis tampa jungtimi (jievaro tiltu) tarp šiapus ir anapus, tarp dangaus ir žemės, tarp žmogaus ir Dievo. Taip atsiveria ateitis"./Rasa Ambraziejienė „Ženklai, Įvaizdiniai, Simboliai“/
Pasaulio medis
Iliuatracija. Pasaulio medis. M. K. Čiurlionis „Vasaros sonata. Andante“ /wikimedia.org
Pasaulio medžiai mūsų senovės pasaulėjautoje buvę vertikalūs ir horizontalūs. Horizontalus medis susijęs su ritualais ir skaičiumi 4. Verikalų medį sudarė trys dalys: apatinė - šaknys, vidurinė - kamienas, viršutinė - šakos, viršūnė. Tokia sistema atitiko visatos modelį: požemį, žemę ir dangų. Pasaulio medis susijęs su laiku, jame užkoduota praeitis, dabartis ir ateitis, kas atitinka genealogijos sistemą: prosenelių, amžininkų, palikuonių kartas. Trijų kultas pasaulį dalino į tris dalis: viršutinę - šviesos, saulės, mėnulio, žvaigždžių ir paukščių viešpatiją; vidurinę - kur gyvena žmonės, gyvūnai, veši augalai; požeminę - tamsos pasaulį, kur tūno ropliai, žuvys, dažniausiai lietuvių garbinamas žaltys. Kamieno žievė, karna ir šėrdis nulemia ateities lapojimo ir žydėjimo galimybes, kaip ir mūsų giminės medžio gyvybingumą įtakoja šiandieninė karta, jos sveikata ir stiprybė leis užmegzti vaisius ir plėsti giminę.
Tradiciniai lietuvių Pasaulio medžiai buvo uosis, ąžuolas ir jovaras, prisiminkime jų vešlią lają ir pasitelkime šių medžių nuostabius šakų lajos sudarytus piešinius, pritaikykime juos savo GIMINĖS medžiui.
Puikus variantas - fotografijos, jeigu neturite gimtinėje augančio ypatingo medžio nuotraukos, rasite Lietuvos gamtos paminklų sąvade.
Arvydas Každailis. Iliustracijos Simono Daukanto knygai Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių.1986, ofortas/Dailė/2003/1
Pateikiau keletą užuominų apie medžio simbolius ir jų reikšmes. Jegu piešite savo giminės medį ar padėsite jį nupiešti vaikams, gal būt užsakysite grafikui, profesionaliam dailininkui, vaizduotėje jau turėsite keletą simbolių, kurie leis išpildyti Jūsų SVAJONIŲ medžio įdeją. Gal būt apipinsite visžalio amalo šakelėmis, kad jis palaikytų giminės gyvybingumą, o gal surašysite jauniausias atžalas į sidabriškai žvilgančius lapelius, gal įterpsite nuostabių paukščių tarp šakų. Sodriomis spalvomis galėsite išskirti praeities klodus - Jūsų šaknis (protėvių kartą), gyvenimu trykštančią ryškiaspalvę nūdieną - tai tėvai, visa šiandieninė karta, ir dangiškai šviesią ateitį - jauniausią kartą, besistiebiančią į žvaigždes.
Iš vos matomos sėklelės į dieviškas aukštumas stiebiasi kamienas, išauga sveikas medis, jis sužaliuoja, lapoja, pražysta, mezga vaisius...Taip ir gyvenimas tarsi auga žaliuoja ir žydi, pasiimkime medžio energijos. Mūsų liaudies išmintis sako, kad laimė, likimas (lemtis) priklauso nuo prigimties t.y. genų, kraujo, bet kartu ir nuo jo paties pastangų, jo ašies, t.y. stuburo ir noro kurti savo laimę. Iš savo gelmių kelkime žemės gyvybinę galią, skleiskime aplink save, dalinkime, spinduliuokime saulėje.
Nupieškime...
Iliustracija. Įgyvendintas giminės medžio projektas, kuriame šaknys - tai požemis.