Ar galima įrodyti vaiko kilmingą prigimtį? Kodėl bajorai krikštijo nesantuokinių valstiečių vaikus? Ar ypatingieji miestiečiai buvo kilmingesni?
Iliustracija. Archyvinis įrašas. Aukštieji Lietuvos miestiečiai / šaltinis epaveldas.lt
Kartais lietuviai giriasi itališko, prancūziško kraujo turintys, nors gal tik Napaleono kariai užklydę paliko pėdsaką. Radau Rusijos forume besigiriantį gentainiu kilmingomis garsaus prancūzų aristokrato šaknimis. Išsityrus genetiką, paaiškėjo, kad proprosenelė tarnavo caro šeimoje, o prancūzas trumpai svečiavosi Maskvoje.
Legendos įgaus tikrą pavidalą arba išnyks, jei faktai nepasiteisins. Bet patirtis sako - niekas iš niekur neatsiranda, giminėse kalbama, nes kažkas tokio buvo. Tik atlikę giminės istorijos arba genetinį tyrimą galite praplėsti savo žinias apie šeimą ir sužinoti daugiau apie tikrąją savo prigimtį.
O ko reikia pradžiai, kur ieškoti protėvio gimimo įrašo?
- Pirmiausia - reikia nors vienos datos iki maždaug 1918 metų, nes 100 metų duomenys yra nepasiekiami.
- Būtina apklausti gimines ir patiems surinkti kaip galima daugiau informacijos. Taip atpiginsite likusias paieškas jeigu užsakysite privatų tyrimą.
- Reikia pasidomėti kokiai parapijai priklausė Jūsų protėviai, peržiūrėti kapus, surašyti visas galimas (gimimų, santuokų, mirčių) datas.
Gimimas - krikštas yra vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo įvykių, kurio dokumentas atveria duris į naują giminės šaką, atidaro vartus geneologijos paieškoms. Tokios informacijos paieškoms galite užsisakyti privatų tyrimą, arba patys surasti pirminius šaltinius. Tam gali tekti mokytis dirbti internete, virtualiame archyve ir pagal tikruosius faktus sudaryti savo giminės medį. Rekomenduoju peržiūrėti epaveldas.lt svetainę ir patikrinti ar reikiamos parapijų bylos jau yra skaitmenoje. Kitu atveju - keliauti į Istorijos archyvą ir skaityti išsaugotas bylas.
Foto: Mosėdžio parapijos knyga 1711-1767 m. / Šaltinis epaveldas.lt
Kaip palengvinti reikiamų asmenų paiešką?
Pasistenkite sužinoti:
-
Kada ir kur susituokė tėvai; Iš kur kilę jų tėvai, gal jų vaikai pakeitė gyvenamąją vietą (pvz., gavo tarnybą, išvyko mokytis, emigravo ir kt.);
-
Brolių seserų gimimo datos ir vietos - ar yra koks dėsningumas (pvz., gimė kasmet, kas antras - kitame kaime, mirusių vaikų vardais krikštijami vėliau gimę ir t.t.); ar žinomi jų tolimesni likimai (gal kur nors išvyko, emigravo, buvo ištrrmti) ten gali būti jų tėvų, brolių ar sesių gyvenimo įvykių;
-
Tėvų brolių/seserų gyvenamas vietoves, parapijas, gal kuris šeimos narys pas juos išvyko pvz., mirus tėvams - mažieji augo mieste pas seserį, arba motina nuvyko padėti dukrai auginti naujagimį ir staiga mirė;
-
Ar žinomos ieškomo asmens seserų santuokų parapijos, arba kuriose jų broliai tuokėsi;
-
Gal kas nors iškeliavo į kitas vietas pvz. netekėjusios seserys likdavo auginti arba slaugyti giminaičių.
-
Ar žinoma ieškomo asmens veikla, samdiniai, amatininkai ilgam išvykdavo į kitas parapijas;
-
Ar žinoma šeimos sudėtis; iš kur atsirado svainis, kur išvyko ištekėjusios dukros, kurioje gretimoje parapijoje įsikūrė ( jei yra, peržiūrėti to meto tikinčiųjų sąrašus, gal bus įrašyta kas iš kur atvyko);
-
Patikrinkite žinomus faktus; galbūt, gimimo metrikoje įrašytas kitoks vardas nei santuokos dokumente; kai kas turėjo po keletą vardų.
-
Vietovardžiai - labai reikšmingi ženklai, pagal kuriuos galima sekti pasikartojimus. Kartais jie nuveda prie kitų giminių, praplečia paieškų ribas, krikšto tėvų ir kitų liudininkų nurodyti gyvenami kaimai ir miesteliai dažnai susiję su giminių paplitimu.
-
Vienas iš sėkmingesnių atsitiktinio suradimo būdų - sekti krikštatėvius ir liudininkus. Krikštynos - svarbus aktas, dažniausiai užrašomi krikštatėvių asmenvardžiai ir jų gyvenama vieta. Iki XIX a. pradžios užrašydavo daugiau faktų apie krikšto tėvus, nei apie tėvus. Kaip taisyklė - jie giminaičiai.
Stebino XVIII a. pradžios gimimo krikšto įrašai, kuriuose kartais atsirasdavo tik tėvų vardai, tėvo dar ir pavardė, o motinos - nė ženklo. Tuo metu krikštatėviai labai smulkmeniškai aprašyti (iš kur, kokio luomo, jų pavardės su prierašais mergautinė ar ištekėjusi moteris, ištekėjusiosios - vyro vardas). Toks tikslumas galėjo būti neatsitiktinis - krikšto tėvai buvo svarbūs vaiko palydovai į naują gyvenimą. Kitaip nei tėvai, jie patys dalyvaudavo krikšto akte ir apie save pateikdavo tikslius duomenis.
Krikštas ir krikštatėviai
Etnologai teigia - krikštynos ir įvardijimas yra išvedimas iš pavojingos ribinės (kulminacinės) virsmo būklės (plg. virsti – vardas, atitikmenį su kirsti – kardas, t. y. vardas – kaip virsmo įrankis). Kitaip sakant, įvardijimas (krikštynos) yra atėjimo į žemiškąją būtį baigtis ir dvasinio pabudimo (gimimo) pradžia (plg. sanskrito kalbos veiksmažodį vardh, kuris reiškia ‘augti, stiprėti, kelti dvasią, įkvėpti’).
Iliustracija. Auklė su vaiku. Vilkaviškis, 1911. Fotografas nežinomas. Šaltinis: www.archyvai.lt/
Leidinyje “Lietuvių etnografijos bruožai” rašoma, kad Biržų apskrityje turtingų valstiečių krikštynose dar XX a. I-e pusėje dalyvaudavo 5–6 poros kūmų, o neturtingieji apsieidavo su viena pora. Kuršių Nerijos žvejų ir Klaipėdos, Šilutės apylinkių valstiečių krikštynose kartais būdavo iki 10 porų kūmų. Pasirodo, kad kviesti daug porų kūmų – ne vien Lietuvoje žinomas paprotys. Latvių krikštynose dalyvaudavo iki 10 porų, Ukrainoje – iki 5 porų (72; 121), kitose indoeuropiečių šalyse – nuo 3 iki 12 porų.
M. Kosvenas šį paprotį vadina kolektyvine krikštatėvyste. Geneologijoje ši kolektyvinė krikštatėvystė didelė sėkmė - sužinome daug įdomių detalių. Tuo metu paaiškėja šeimos socialinė padėtis, galimų giminių kiekis, geri santykiai su kaimynais, draugų ir giminių paplitimo teritorija ir dar daugiau įvairių papildomų faktų. Kilmingųjų įtraukimas į svarbius kaimo valstiečių gyvenimo įvykius, parodo netiesioginius ryšius. Valstiečiai tarnavo dvare, buvo gerbiami pono, prasigyveno ir pretendavo į aukštesnį statusą, nusigyvenę bajorai turėjo ambicijų ir ryšių - visa eilė priežasčių, dėl kurių atsiranda santykiai tarp įvairių socialinių sluoksnių. Pastebimai dažnos - krikšto tėvų vardų suteikimo tradicijos. Kolektyvinės krikštatėvystės atveju, dažniau pirmosios poros vardais krikštijami naujagimiai, jeigu pirmoji pora iš bajorų luomo, vieno iš jų vardas atitekdavo naujagimiui. Kaip keitėsi socialiniai santykiai ir luominė priklausomybė - atskira tema.
Iliustracija. Gimimo-krikšto dokumento fragmentas. 1818 m. 5 poros krikštatėvių./šaltinis epaveldas.lt
Tiriant giminės istoriją, galima pasitelkti istorikų atliktas studijas, arba studijuoti istorinius romanus, surasti autentiškus dienoraščio formos įvykių aprašymus. Mano pastebėjimai kol kas labai fragmentiški, bet galiu teigti, kad jeigu vieną kartą radote bajoriškos kilmės ženklą prie savo gentainio įrašo, antras nebus atsitiktinis, jie kartosis.
Kada manęs paklausia ar gali būti giminė kilusi iš bajorų, jeigu nėra tiesioginių dokumentų, bet kažkas pasakojo apie buvusią kilmingą prosenelę. Visada sakau - verta patikrinti. Jeigu geneologija neatsakys į rūpimą klausimą yra kitų būdų...
Yra dar viena taisyklė - visi bajorų šaknis turintys palikuoniai labai neblogai žino savo giminės istoriją. Tie, kurių protėviai kažką girdėję apie kilmingos giminės praeitį, gali rasti tokių bent fragmentiškų ženklų senuose dokumentuose. Tų ženklų, keliaujant gilyn į praeitį arba daugėja arba jie visai išnyksta. Jeigu nesantuokinių valstiečių vaikų krikštatėviai kilmingi, verta tirti giminės genetiką, gal būt ji padės surasti kilmingos bajorystės sąsajas. Surasta genealogija nieko nepaaiškins.
Esu radusi atvejų, kai bajorai atsisakydavo savo socialinio statuso ir visa jų giminės linija tapdavo miestiečiais arba valstiečiais. Atskiri šeimos nariai, broliai ar seserys galėjo išlaikyti bajorišką kilmę.
Iliustracija. Atsisake bajorystės miestiečiai Šmigelskiai 1858 m. Kaunas.