Daug įdomaus giminės tyrėjai gali rasti senose RKB metrikų knygose

 radėję domėtis genealogija, kai kas nekantriai klausia; ką galima rasti senose metrikų knygose? Ten tiek prirašyta neaiškaus teksto ir dar sunkiai įskaitoma rašysena.

 eįpratusiems senieji rankraščiai atrodo sunkiai įveikiami. Perskaičius visą tekstą - nelabai aišku kas jame svarbiausia; kuri informacija bendro pobūdžio, kuri svarbi genealogijai, šeimos istorijai. Be abejo, galima kopijuoti ir saugoti visą tekstą, kuriame paminėti gentainiai, nesigilinant į detales ir bažnytinių knygų turinį. 

Svarbiausia išsiaiškinti - kas tuose įrašuose aktualu konkrečiai jums. Kiekvienas aktas galėjo būti įrašomas skirtingai. Dokumento turinys priklausė nuo laikmečio, tuo metų vartojamos kalbos, parapijos kunigo, raštininko ir daugybės kitų veiksnių. 

Nuo XIX a. pradžios spausdintose kanceliarinėse knygose atsirado teksto pildymui sudaryta struktūra, dažniausiai grafos, kuriose įrašus lengviau skaityti ir analizuoti. Kartais knygose būna labai nedaug mums, giminės tyrėjams, reikalingos informacijos, kartais surašoma pakankamai smulkūs asmenų duomenys. Mažokai informacijos seniausiose knygose, nedaug jos buvo surašant įvairių aktų dalyvius. Tuo atveju, kai išlikusiame įraše krikštijamų, besituokiančių tėvai, arba jų gyvenama vieta lieka nežinomi, labai sunku susigaudyti tarp bendrapavardžių.

Santuokinės apklausos įrašai pradėti užrašinėti nuo XIX a. ir juose informacijos gausiausia, net iki 12 duomenų. Nuo 1918 metų lietuviškai pildomų knygų puslapiuose surašydavo visų asmenų smulkiausius duomenis. Tokie dokumentai ypatingai svarbūs, sužnome gentainių amžių, amatą, gimimo ir vėlesnes gyvenamas vietas, buvusius sutuoktinius, tėvus, liudininkus bei kitus duomenis apie kiekvieną asmenį. 

 aigi, atsakant trumpai į klausimą; ką galima rasti šiose knygose, teigiu - ir daug ir mažai.

 avyzdžiui XIX a. antroje pusėje dokumentuose rusų kalba buvo surašoma labai daug giminės istorijai svarbios informacijos.

 alėjo būti užrašoma:

  1. Akto data (krikšto, santuokos, konfirmacijos, laidojimo, dokumento išdavimo ir kt.).

  2. Įvykio data (gimimo, vestuvių užsakų, mirties), vardai ir pavardės (kunigų, tėvų, krikštatėvių, liudininkų).

  3. Iš kur visi dalyvaujantys kilę, kur paskutiniu metu gyveno (dekanatas, parapija, valsčius, bendruomenė, kaimas).

  4. Dažniausiai galima sužinoti kilmingi jie ar ne, jų tikėjimą, tautybę, pareigybes, profesiją, karinį laipsnį, amžių ir kita.

  5. Gali būti įrašyti įvairūs patikslinimai: ryte, dieną ar vakare gimė, vaiką priėmusios akušerės įvardijimas, kitų liudininkų duomenys.

  6. Nuo ko mirė, mirus tėvui ar motinai likę vaikai iš kiekvienos santuokos (jeigu tuokėsi ne vieną kartą), gyvas ar našlys sutuoktinis, kur palaidotas, kas dalyvavo laidotuvėse.

  7. Santuokinis ar pavainikis (gimė, tuokiasi) pamestinukas (kur ir kada surastas, įvaikintas).

  8. Patikslinantys įrašai apie pakitimus, taisymus, ypatingus leidimus, vėlesnius prierašus ir t. t.

  9. XIX a. pabaigoje dekanatinėse knygose dažnai sudaromi atskirų parapijų asmenų abėcėliniai sąrašai, kurie palengvina tyrimą.

Surašymų bylose randami labai įvairūs įrašai, jų turinys priklausė nuo pobūdžio (tikslo, temos) laikmečio, greičiausiai, priklausė ir nuo raštininkų. Tokios bylos saugomos vadinamuose reviziniuose gyventojų sąrašuose, arba dvarų bei bažnyčių inventoriniuose sąrašuose. Kartais juose nurodytos tik pavardės ir vardai, kitais atvejais išvardinta visi šeimynos nariai su socialine padėtimi, giminystės ryšiais, amžiumi ir kitomis detaliomis žymomis. Dvarų ir jų valdytojų sąrašuose, sudarytuose bajorų herbynuose randami specifiniai, jų statusui svarbūs duomenys: vietovardžių rodyklės, dvarų ir sodybų pavadinimai, valdytojai ir jų nuomininkai, jiems priklausantys valdiniai su tarnybomis, jų “dūmais” (šeimynos kiemai su pastatais ir gyventojais) ir įvairūs samdiniai, bei jų šemos. Kartu sekė visų gyventojų turto bei prievolių surašymai. LDK nuo XIX a. buvo vykdomi padūmės mokesčiai, juose atsispindi gyventojų ir valdytojų turtas.

 antuokų knygose buvo užrašoma pakankami daug su giminės istorija susijusių faktų. Pavyzdžiui, lietuviški įrašai kai kuriose Aukštaitijos parapijose užpildomi su prierašais, kuriuose nurodoma sutuoktinio tiksli gimimo data - diena, mėnuo, metai ir vietovė, kur jis gimė. Senieji XVII-XVIII a. įrašai labai neinformatyvūs, nes sutuoktinių tėvai nebuvo nurodomi, kartais net nuotakos pavardės nerasite. Lotynų kalba pildomose knygose dažnai nerašydavo vietovės, iš kurios atvyko jaunikis, nebent abu iš to paties kaimo. XIX a. pradžioje lenkų kalba buvo surašoma kur kas daugiau svarbių faktų, o atsiradus spausdintoms knygoms - grafose raštininkai surašydavo visus privalomus duomenis. 

 riešsantuokinių knygų puslapiuose jau XIX a. lenkų kalba dažnai nurodoma kur gimė, jei persikėlė į kitą vietą pažymi nuo kada gyvena naujoje vietoje, rusų kalba fiksuodavo dar daugiau smulkmenų. 

 ookios smulkios detalės labai vertingos, nes galima surasti asmenų persikraustymų datas. Bet kokių žinių, net mažyčių nuotrupų vertė yra didžiulė. Suradus brolį ir seserį, atvykusius į naują gyvenamą vietovę tuo pačiu metu, galima atspėti nuo kada visa šeima persikėlė į šią vietą. Sekti galima visais pėdsakais, tokiu būdu matysime šeimų judėjimą, arba atskirų asmenų išvykimo datas. Nuolatinis gyventojų judėjimas, psirodo, buvo gana įprastas reiškinys, dažniausiai keliaudavo po santuokos. Vieni vyrai iškeliaudavo į nuotakos šemą, ten sukurdami naujos pavardės gentystę, kiti likdavo tėvonijoje. Nemažai gyventojų buvo žemės nuomininkai arba baudžiauninkai, todėl gyvenamąją vietą keisdavo gana dažnai. Norint surasti jų vaikų krikšto dokumentus, tenka ieškoti galimų persikėlimų pėdsakų.

 ei iš aprašomų namų išvyko suaugę jaunuoliai (nuo 20 metų), vadinasi, galėjo pradėti mokskslus, tarnybą, slėpėsi nuo karo prievolės, vedė ar ištekėjo, mirė. Tuo atveju, kai visi šeimos nariai persikėlė į naują gyvenamą vietą - turtingieji gal būt pirko naują valdą, nuomojo kitą dvarą, pardavė ar prarado nekilnojamą turtą. Valstiečiai - nenorėjo netekti laisvųjų statuso, bėgo nuo prievolių, sudegė namai, karo padariniai, pasitaiko netradicinių atvejų, bet apie tai rašau kitose temose.

 iekvieno perskaityto dokumento informaciją vėliau galima papildyti iš kitų šaltinių. Archyvuose gali būti išlikusių vėlesnių - perrašytų RKB knygų, jose gali atsirasti kitokios informacijos (pvz. kitaip užrašytų asmenvardžių, vietovardžių, pakeistų datų). Tai apsunkina duomenų tikslinimą, bet papildoma informacija labai padeda tyrėjui. Abejonė, kad gentainio kitas vardas, atsiradusi dviguba pavardė arba naujas vietovardis - jums žinia! Tai gali būti naujas posūkis jūsų giminės medžio paieškose. 

 eigu esate žingeidūs, pasidomėsite iš kur kilę krikštatėviai, liudininkai; iš to paties kaimo ar tolimesnio, gal iš kitos parapijos. Dokumentuose nieko atsitiktinio nebuvo, visi žmonės, atsidūrę šalia giminių, tapo gentystės įstorijos dalimi. Vietovardžių užrašų pokyčiai, renkančiam giminės istoriją, yra prasmingi ir svarbūs, nes tai buvusios gentainių tėvonijos, arba jų gyventos vietos. 

 iandiena galima tęsti tyrimus naujoje "šviesoje". Pasižvalgius po senus žemėlapius, sulyginus su naujausiais ar pasidomėjus šiandienine Lietuva, galima patikslinti vietoves, stebėti jų pavadinimų pokyčius, surašyti išlikusius ir dingusius iš mūsų padangės istorinius vietovardžius.

 asidomėjus galima sužinoti ar yra išlikę jūsų protėvių tėvoninės žemės ir valdos. Gal yra kokių įdomių istorijų, susijusių su įvardintais kaimais, gyvenvietėmis, miestais, parapijų bažnyčiomis.

uomet, kada duomenų bazė išsiplės - suprasite visų surašytų smulkmenų ir, pradžioje atrodžiusių nesusijusių faktų, svarbą. Kartais tie patys liudininkai kartojasi keliose jūsų giminės kartose; gal tai greta gyvenantys kaimynai, gal giminaičiai? Vėliau, suradę tolimuosius prosenelius, greičiausiai pastebėsite, kad dalis pavardžių buvo neatsitiktinės - jos iš jūsų medžio. Atsiskleidę prosenelių palikuoniai kaip tik tie, kas kitos kartos artimiesiems ar seneliams liudijo vėlesnius įvykius. Gal būt sudomins gretimų kaimų gyventojai, kurių likimai persipynė su jūsų giminių gyvenimo vingiais.

 storija taip ir susideda. Skaičius prie skaičiaus, vardas prie vardo - grandinėje jungiasi per santuokas

 ada rasite bažnytinių surašymų knygas - minėjau, ten kito pobūdžio įrašai; miestai, kaimai, vienkiemiai, juose gyvenę žmonės, jų apytikslis amžius, raštingumas, socialinė padėtis. Šiose knygose dar mažiau tikslumų, bet galima kita įdomi informacija. Jeigu radote kelių metų surašymų knygas, galima sekti kiek kada šeimoje liko asmenų. Suaugę, po vestuvių vaikai iškeliauja, išvyksta mokytis, paimami į kariuomenę, miršta. Neturint kitų dokumentų, surašymai gali padėti surinkti gentainius, bei apytiksles įvykių datas. Esant tiksliems gimimų, santuokų ir mirčių dokumentiniams, tokie surašymų faktai tik papildoma medžiaga.

 rchyvinių knygų studijavimas reikalauja kantrybės. Nereikėtų nusiminti jeigu iš karto gentainių surasti nepasiseka. Grįžti galima vėliau, kada bus daugiau informacijos, geresnis laikas paieškoms. Nauda gal netiesioginė, o augant vaikams ir vaikaičiams norėsite daugiau papasakoti, atskleisti savo radinių vertę. Į mokyklų programas jau įtraukta ši tema; vaikams reikia piešti giminės medį ir tada jūsų žinios pravers.

eimos istorija - tai mes ir paslaptingi praėjusių amžių gyventojai. Šiandien svarbūs ne tik kilmingų didikų, gediminaičių giminių medžiai, kurie dažniau išlikę ir saugomi, nes yra valstybinės svarbos paminklai. Kiekviena giminė verta atminties, pagarbos su visais jos gyvenimo vingiais. Protėviai neturėtų būti užversti nežinomybės knygose ir likti dulkėti užrakintais visiems laikams. Okupacijos, karai, tremtys nukirto natūralią giminės istorijos rinkimo galimybę. Šiandien langas prasivėrė. Gal kažkam neramu... nežinia dalį žmonių baugina. Ten tikrai gali glūdėti netikėtų dalykų.

et jeigu perskaitę rankraštį, kuriame užrašytos ištisos, viena po kitos sekančios vaikų mirtys, suvoksite - kokia sunki šeimos dalia. Liūdesys nusmelks ir nedrąsu bus versti kitą knygos lapą… o kas toliau? Pasigilinę gal pastebėsite - tai maro metai, arba lemtingas sukilimas, karas praūžė; visiems aplink buvo daug skausmo. Išmirė ištisi kaimai, tuomet suprantama, du kartus džiugiau, kad nors keli gentainiai liko ir nutiesė jums kelią.

 iekas bažnytinėse knygose nepaliko jau parašyto rašinio apie mūsų gentainius.

 is susidėlioja lyg mozaika iš mažų įrašėlių apie pačius svarbiausius įvykius. Istorija renkama iš senų žmonių pasakojimų, prisiminimų, aplankytų kapų, foto albumų, senų laiškų, relikvijų. Tikrai verta pabandyti.

Iliustracija. Archyvinio dokumento fragmentas. 1678 m Židikų parapijos santuokos/epaveldas.lt

Apie dokumentų įrašus, jų paaiškinimus, žodynus, terminus plačiau rašau genealoginių tyrimų temose: Įžvalgos, arba Įvardijimai


Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.