Giminės genealogija ir genetika

Dažnai tenka atsakyti į klausimą - ar įseserė, įbrolis privalo būti giminės medyje. Sunkus klausimas, bet jeigu jis kyla - vadinasi kažkas šeimoje ne taip. Teoriškai kraujo ryšis reiškia, kad vaikas turi abiejų tėvų genetinę medžiagą. Įvaikinimas paneigia visus genetinius ryšius, tačiau įvaikis susijęs su abiem tėvais per šeimą. Kaip tik todėl ištirta genetika tėra tik vienas dėmuo iš daugelio, formuojančių giminės ryšius.

Iliustracija: R Haplogroupės palikuonių paplitimas. http://en.wikipedia.org/

Kuo šeima skiriasi nuo giminės?

Geneologijoje svarbu nustatyti kaip žmonės yra tarpusavyje susiję giminystės ryšiais ir kaip atsiranda giminių tinklas. Per amžius gyvuoja tradicinė giminystė grįsta biologiniu t. y. kraujo ryšiu. Tačiau ne visada ir ne visi juos laiko svarbiausiu dalyku, sąlygojančiu žmonių tarpusavio santykius, giminystę. Todėl nesigilinant sunku apibrėžti vienu žodžiu, kas yra šeima. Kas sukuria ryšius tarp šeimos narių?

Geneologijai svarbi ir šeima ir giminė, nors šeimos ryšiai gali būti nutraukti, tuo tarpu giminystė yra nepertraukiama.

Lietuvoje nuo seniausių laikų sutuoktiniai, gyvenantys kartu, net ir neturintys vaikų jau sudaro šeimą. Tačiau atsiradęs vaikas sukuria giminystę - taip atsirandą dviejų kartų giminės saitas tarp dviejų negiminiškų asmenų. Šių dienų šeimos apibrėžimas plečia savo ribas. Visa geneologijos tyrimų “dirva” apribota 100 metų neliečiamumu, todėl modernios šemos modelis nelabai aktualus.

Šeima ir jos sudėtis - amžina tema, nes joje egzistuoja ne tik giminės. Lietuviai turi dar vieną žodį - šeimyna, kuriame telpa dar didesnė žmonių grupė. Šis terminas nelabai aktualus gentystės ryšiams, bet giminės istorijai tikrai labai įdomus.

Ką genetikos tyrimas turi bendro su genealogijos tyrimu?

Visgi abejonės griauna pamatinius dalykus. Šiandien tapo “madinga” tikrinti genetinę tėvystę, tarsi biologiniai saitai yra svarbiausi kuriant tarpusavio santykius.

XXI amžiuje genealogija atskleidžia tarpkultūrinius ir etnografinius ryšius, o praradus galimybę surasti savo socialinę kilmę ar identitetą krypstama į genetikos sritį. Konceptualiai skirtingos kategorijos sujungiamos tam, kad surasti savo pirminį protėvį. Ką jis duoda? Jei pagal tyrimą jis iš Afrikos ar Artimųjų Rytų ir jo atšakų išsiskyrimas įvyko maždaug prieš 3500 metų kažkur Smolensko srityje?

Nežymios mutacijos tarp haplotipų patvirtina - asmenys neabejotinai yra tolimi giminaičiai. Y chromosoma tiesiogiai perduodama iš tėvo sūnui, todėl tyrimas leidžia nustatyti giminystės laipsnį tarp tam tikrų žmonių. Sužinoma ar jie broliai ar 22 eilės pusbroliai, ar dar tolimesni giminės. Kadangi mitochondrijų dalys nesusimaišo ir per kartas atkeliauja 100 % DNR su nedideliu skaičiumi mutacijų ir pratęsiant giminę kinta tik tiek, kiek atsiranda atsitiktinių mutacijų.

Ką lemia dabartinių žmonių genetinė medžiaga?

Dabartinių žmonių tyrimų duomenimis, Lietuvoje vyrauja dvi vyriškąja linija perduodamos haplogrupės R1A ir N3. Pirmosios daug atstovų yra Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Rusijoje, šiek tiek mažiau Estijoje. Antroji haplogrupė paplitusi Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, tačiau jos beveik nėra Lenkijoje ir Baltarusijoje“…“Tokia yra mūsų biologinė istorija, - kalbėjo antropologas Prof. R. Jankauskas. - Biologiniai požymiai negali tiesiogiai nulemti kultūros, etniškumo, tapatybės. Galima sakyti, kad lietuviais ne gimstama, o tampama, nes kultūra yra autonomiška. Ji išmokstama.” lzinios.lt

Biologinė ir genetinė istorija - viena karščiausių mokslinių temų. Mokslas vystosi ir genetika įgauna vis naujas kryptis. Teigiama, kad visa genetinė arba paveldima informacija pernešama keletu lygių, kurie tikriausiai dar ne visi šiandieniniam mokslui yra prieinami ir žinomi.

Kyla klausimas kam raustis archyvuose ieškant savo šeimos šaknų, ilgai sudarinėjant genealoginį medį, jei yra galimybė pateikti savo DNR pavyzdį ir gauti atsakymą su konkrečia geografine vietove, iš kurios kilo šeimos protėvių seka.

Žingeidumas verčia domėtis giminės istoriniu paveldu siekiant save atskleisti. Istorija rodo, kad žmogui visada rūpėjo žinoti ne tik kas jis toks, iš kur kilęs, bet ir kas jo protėviai. Sujungę genealogijos žinias su genetikos tyrimais gauname išsamesnį savo giminės vaizdą.

…ir tai jau įgyvendinama

Iliustracija: Giminės medis (genealogija - antžeminė dalis, genetika - požeminė piešinio dalis).

Plačiau apie tai: Lituania Propria

P.S.

Šiandiena susitikau su į save panašiais “fanatikais”.

Jų senelis pagal archyvinius duomenis mirė 2 metų, o bendravardis ir bendrapavardis taip pačiais metais gimęs - ne tų tėvų. Dilema.
Aš laikausi tradicijų, jei šeima pilnavertė, kokia problema ta biologija, jei asmuo iškrito iš “ratų” - tik statistinis vienetas.
Manęs vis klausia apie genetiką - ar tikrai nepasislėpsi po kostiumu.
Tie markeriai tokie identiški, kad išryškinama tiksli giminės kopija.
Žmogus taip tiksliai sudarytas, kad vyro Y chromosoma paveldima tiksliau už bet kokį dokumentą.
Mano giminaitis rado tokį tolimą brolį, kuris valstybės formavimosi laikotarpyje buvo vienoje šeimoje - jie abu lietuviai ir bandys sugretinti medžius, giminių istorijas, gal daugiau bendrumų suras.
Kitas asmuo negalėjęs savo seniausių protėvių prijungti prie bendrapavardžių didelės gentystės - išsityrė genetiką, gaila, bet jie negiminiški. O buvo viltis atverti giminės "skrynią". Net ir neigiamas atsakymas patikslina genealogiją.

Žaidimai

Testas - kokios tautybės tavo išvaizda… Nuoroda


Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.