Genealogijoje sutinkamų žodžių vertimai, komentarai

Istoriniai dokumentai buvo rašomi įvairiomis kalbomis, juose apstu terminų, neįprastų žodžių, išsireiškimų, kurių prasmė dažniausiai nežinoma.

Visiems skaitantiems archyvinius raštus tenka susidurti su įvairia senąja terminija.

Šioje skiltyje rašysiu apie įvairiais laikmečiais naudotus dažnesnius žodžius ir terminus, kuriuos esu išsiaiškinusi.

Pradžiai apie didikus, kurie archyviniuose dokumentuose buvo išskiriami įvairiais prierašais. Dažnai bajorai užrašomi asmevardžiais, nurodant jų pareigybes, pridedant luomo ženklus.

Iliustracija. Foto iš asmeninio archyvo.

Bajorai

Nuo XII a. iki XX a. terminas kito: /бояре/ bajorai /земяне/ žiemionys /шляхта/ šlėkta.  Bajorų luomas XVI a. susiskaidė – jį sudarė didikai, tarnybiniai bajorai, stambūs bajorai, priklausomų žmonių neturintys bajorai, plikbajoriai, kurie patys priklausė nuo didikų.

Šlėktašlėktos arba bajorai – teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas.  Kaip atskiras luomas egzistavo prijungus Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką prie Rusijos imperijos. Čia šlėktos luomas buvo sulygintas teisėmis su rusų bajorija - Dvorianstvo. Luomo privilegijos buvo panaikintos 1863 metais caro įsaku. Nuo to laiko jokių privilegijų nebeturi, tačiau raštijoje terminai išliko ir bajorai buvo žymimi, kaip asmenys, turintys kilminguosius protėvius.

„Mes, Lietuva“, „Mes, Lietuvos tauta“

"Tarptautiniuose istorikų forumuose svarstomas Vidurio Rytų Europos (integralia jos dalimi pripažįstama ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė) sociopolitinės erdvės, kurioje dominuojančią padėtį ilgiau nei kitur kontinente išsaugojo bajorija, fenomenas. Šis istorinis palikimas vertinamas kaip savitas, praturtinantis visos Europos viduramžių ir Naujųjų laikų istorijos paveikslą, leidžiantis geriau suprasti sudėtingas nūdienos geopolitines ir tautinių santykių raidos padiktuotas problemas. 

Štai vienos tokios knygos autorius, Andrzejus Sulima Kamińskis... emocingai plėtoja svarbiausią mintį, kad Vidurio Rytų Europa XVI – XVIII a. buvo valstybinė erdvė, nepaklususi nei Vakarų, nei Rytų Europoje susiklosčiusių politinių-valstybinių santvarkų diktatui, erdvė, kurioje neįsigalėjo absoliutizmas ar net stipri monarcho valdžia. Priešingai, 200 metų, kai Europa buvo absoliutinių monarchų valdoma, čia klestėjo parlamentarizmas ir demokratija, nes toje erdvėje XVI–XVIII a. buvo sukurta savita bajorų pilietinė visuomenė (lenk. k. – społeczeństwo obywatelskie) ir jos politinė kultūra. Ši kultūra sukūrė specifinį kultūros klimatą visoje šalyje, skiepijo meilę laisvei, asmens orumo jausmą, prisirišimą prie savivaldos institucijų ir pasididžiavimą tuo, kad visuomenė per savivaldos institucijas gali kontroliuoti valstybės valdžią." /J. Kiaupienė „Mes, Lietuva“: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorija XVI a. (viešasis ir privatus gyvenimas) /Vilnius: Kronta, 2003.

Bajorų luomas, jų aplinka, pareigos, teisės

(laisvas vertimas iš rusų kalbos)

Bajorai tarnavo Kunigaikščiui savivaldybių tarybose, užėmė aukštas karines ir civilines pareigas, tiek centruose, tiek provincijoje. Jie buvo arčiausiai Kunigaikščio visose valdymo institucijose, bei teismuose.

  • Didikai, tai privilegijuota klasė, nuo XVIII a. 1-sios pusės dar vadinama bajorais (šlėktomis). 1745 m. buvo pripažinti kilmingųjų luomu. Nuo XVIII a. pradžios jie buvo įpareigoti visą gyvenimą, pradedant nuo 15 metų amžiaus, eiti privalomą tarnybą. Nuo 1714 m. didikai negalėjo tapti karininkais, netarnavę eiliniais kariais.

Дворянство, привилегированное сословие, в 1-й пол. XVIII в. называлось также шляхетством. В 1745 признано благородным сословием. С нач. 18 в. было обязано поголовной пожизненной службой, начиная с 15 лет; в 1714 запрещено производить в офицеры дворян, не служивших солдатами.

  • 1714 metų potvarkiu dvarų paveldėtoju oficialiai buvo pripažįstamas tik vienas sūnus, (panaikinta 1730 m) 1736 m vienas kilmingos šeimos sūnus buvo atleidžiamas nuo tarnybos, kitiems buvo nustatyta 25 metų riba.

Указ о единонаследии 1714 формально признал наследственность поместий, обусловив передачу их только одному сыну (отменен в 1730). С 1736 один сын в дворянской семье освобождался от службы, для прочих ее срок установлен 25 лет. r.

  • Nuo 1762 metų  didikai atleisti nuo privalomos tarnybos, išlaikant pirmumo teisę patekti į ją, gaunant karininko laipsnį. Nuo 1775 m aktyviai dalyvauja vietos savivaldos rinkimuose, ypač teismų ir policijos.

В 1762 Д. освобождено от обязательной службы сохранив преимущественное право поступления в нее и производство в чины в чины. С 1775 Д. широко вовлекается в местное управление на выборных началах, особенно в суд и полицию.

    Dvaras, žemės valda

    Iki XVIII a. oficialiai tai – besąlygiškai įgimta nusavinama valda ir turtas – laikinas, sąlyginis, sutektas karaliaus už bajoro tarnybą.

    Nuo XVII a. antros pusės toks ūkis bajorui tapo nuolatinis, paveldimas turtas.

    Po 1714 m žemių paveldėjimo įsakymu tėvonijas oficialiai leista prilyginti dvarams. Nuo tada, bajorų sklypas buvo vadinamas dvaru ir tėvonija.

    Kaip taisyklė - dvarai iki 1861 m  tai valdos, apgyvendintos baudžiauninkais, o vėliau tą patį reiškė bet koks žemės ir be baudžiauninkų turėjimas. Dvaras galėjo būti su sodyba, arba be jos; dvarininkas galėjo ten gyventi nuolatiniai, arba tik kartais paleisti laiką; pavyzdžiui, vasarą, arba nuomoti, pastoviai negyventi. Dvarą galėjo tvarkyti prižiūrėtojas, arba valdytojas. Į tėvoniją įėjo dvaras, kaimas, ar keli kaimai su baudžiauninkais, su valdos dalimi, kurią skyrė savininkas, siekiant užtikrinti, valstiečių gyvenimą, žemės įdirbimui. Bajorų valdos buvo su šienaujamomis pievomis, ganyklomis - naminiams gyvuliams ganyti, miškais, ir netinkamomis žemės ūkio naudmenims. Dvaro valdoje taip pat galėjo būti vandens telkinys (upė, tvenkinys, ežeras ar kitas telkinys), malūnas, jame vystomos kitos veiklos; žvejyba, medžioklė, galėjo būti veikianti bažnyčia.

    Dažniausiai užrašoma gyvenama vieta: dvaras; palivarkas (lenk. folwark) - dvarui priklausęs padalinys, dvarelis; bajorkaimis (lenk. okolica szlachecka); miestas; miestelis; kaimas ir ažusienis - sodyba už gatvinio kaimoPavietas (lenk. powiat- administracinis Lietuvos vienetas. XVIII a. pabaigoje pavietuose gyveno: žemvaldžiai, bajorai dvarininkai, akalicų bajorai ir bažnytiniai žemvaldžiai ir bežemiai bajorai, kurie nuomojo iš dvarininkų žemės sklypus.

    Gyvenamos vietos įvardijimai lotynų, rusų, lenkų, lietuvių kalbomis:

    • prouinciam /губерня /prowincja /gubernija

    • civitatem /город /miasto /miestas

    • oppidum / деревня / wieś / kaimas

    • estate / имение / nieruchomości / dvaras

    • oppidum / местечко / miasto / miestelis

    • villa / мыза / folwark / vienkiemis

    • oppidum / посад / wieś / kaimas

    • suburbanum / пригород / przedmieście / priemiestis

    • sedes / селение / rozliczenia / gyvenvietė

    • oppidum / село / wieś / kaimas

    • loco / станция / stacja kolejowa / stotis

    • villa / усадьба / gospodarstwo rolne / sodyba

    • stabulis / усадьба / przysiołek / viensėdis

    • lacu / lochu / застенок / kaimas

    • oppidum / селение / wieś / kaimas

    • oppidum / поселок / wieś / kaimas

    • fundum / поместье / nieruchomość / valda

    • ruris paroeciae / сельский приход / wiejskiej parafii / kaimo parapija

    Didžiojoje Lietuvos Kunigaikštystėje buvo aiški žemietijų pareigūnų hierarchija.

    Nuolatos vyko valstybės sąrangos reformos, pagrindinių institucijų struktūros modernizavimas, todėl keitėsi administracijos, bajorų savivaldos ir karinės pareigybės. Bajorai, užėmę tam tikras pareigas paviete, dominuodavo pavieto seimelyje, jų pozicijos įtakojo smulkiąją ir bežemę, bajoriją. XVIII a. tarp pareigybių populiarios buvo: taurininkas, pataurininkis, pilininkas, kasininkas, medžioklis, kardininkas, arklininkas, stovyklininkas, tiltininkas, statytojas, raikytojas ir panašios. Aukščiausieji vaivadijų pareigūnai aptariamuoju laikotarpiu buvo vaivados. 1789 m visuose Abiejų Tautų Respublikos administraciniuose vienetuose – pavietuose buvo įkurtos naujos savivaldos institucijos – civilinės-karinės tvarkos komisijos. Iki tapdami komisarais, bajorai ėjo pareigas pavietų administracijoje ar teismuose, užėmė tam tikras pareigybes LDK pavietuose arba buvo užsitarnavę rangus kariuomenėje. Vėliau dauguma bajorų, tapę civiliniais-kariniais komisarais, įgavo realią valdžią paviete. Naujų administracinių bei teismo institucijų pareigūnai tapo naujuoju pavieto valdančiuoju elitu. Bajorijos nepasitenkinimas 1793 m Rusijos intervencija, konfederacijos valdymu bei Gardino seime įteisintu Abiejų Tautų Respublikos teritorijų atidavimu Rusijai ir Prūsijai išsiliejo į sukilimą, kuris 1794 m kilo Lietuvoje, Šiauliuose. Reikia domėtis nuolatinėmis valdymo reformomis, sekti pareigybių pokyčius, aiškintis įvairių pavadinimų reikšmes.

    1. Tijūnas (ciwunPareigybė atsirado XIV a. Iš pradžių tijūnas buvo Didžiojo kunigaikščio, vėliau ir karaliaus valdų vyriausiasis valdytojas.

    2. Žemietijos maršalka (lenk. marszałek ziemski, lot. mareschalus, comitiorum director) Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vienas aukščiausio rango pareigūnų. Žemietija istor. Rusijos gubernijų bei apskričių savivaldybė (1864-1918).

    3. Pakamaris (podkomorzy), Lotynų: (succamerarius), anglų - a chamberlain. Nuo 1398 m Karūnos dvaro pakamaris - atsakingas už karaliaus saugumą, karaliui išvykus perimdavo Karūnos dvaro funkcijas. Tai teismo valdininkas, žemės ribų bylas sprendžiantis teisėjas (Valstybinė lietuvių kalbos komisija).

    4. Miesto seniūnas (starosta grodowyDidžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vienas iš pareigūnų.

    5. Vėliavininkas (chorąży), vėliavininkas istor. Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės karo pareigūnas - jaunesnysis karininkas.

    6. Žemietijos teisėjas (sędzia ziemski)

    7. Didysis vaiskis (wojski większy)

    8. Stalininkas (stolnik) istor. rūmų pareigūnas, kuris rūpinasi maisto atsargomis.

    9. Pastalininkis (podstoli)vienas iš viduriniųjų Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės pareigūnų.

    10. Žemietijos raštininkas (pisarz ziemskiJo pagrindinė pareiga buvo saugoti ir pildyti teismo knygas, tesimo priimtų aktų tvirtinimas, bajorų pareiškimų priėmimas ir atsakymų jiems rengimas.

    11. Taurininkas (lenk. cześnik, lot. pocillator ) – vienas iš LDK ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir Žemietijų valdžios pareigūnų. Pareigybė pirmą kartą paminėta XIII a. dokumentuose. Lenkijos karaliaus dvare ji atsirado beveik tuo pačiu metu, kaip ir Vakarų Europoje. Žemietijos taurininko pareigas suteikdavo karalius tos žemietijos teritorijos nuolatiniam gyventojui, turinčiam posesiją. Žemietijos taurininko pareigos po Liublino unijos taip pat tapo tik garbės pareigomis kunigaikštystėse, o vėliau ir pavietuose.

    Gavęs taurininko pareigas bajoras galėjo pradėti sudarinėti ir skelbti giminės genealogiją!

    1. Iždininkas (skarbnik) - iždo tvarkytojas.

    2. Prokuratorius [lot.procurator — globėjas, valdytojas, patikėtinis]: Privatus ir valstybinis pareigūnas, ėjęs prievaizdo, ūkvedžio, teismo įgaliotinio, mokesčių rinkėjo, vietininko, imperatoriaus žemių valdytojo pareigas;

    Asmuo, teikęs teis. pagalbą asmenims ir atstovavęs jiems Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismuose .

    1. Rotmistras [lenk.rotmistrz< vok. Rittmeister], kai kurių šalių kariuomenių kavalerijos karininko laipsnis iki XX a. pr.; atitiko pėstininkų kapitono laipsnį .

    2. Regentas [lot. regens (kilm.regentis) – valdantis]: laikinas valstybės valdytojas vietoj nepilnamečio, neveiksnaus ar ilgą laiką nesančio monarcho ).

    3. Seniūnas Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės bajoras, iš didžiojo kunigaikščio gavęs valdyti tam tikrą žemės plotą, valdytojas.

    4. VaitasDidžiosios Lietuvos Kunigaikštystės dvaro ar miesto valdytojas.Pareigybė išnyko po 1873-1841 m. valstiečių reformos.

    Terminai, sutinkami istoriniuose dokumentuose, lenkų rusų kalba:

    • Kamaris/КОМОРНИК – служащий поветовой власти, который рассматривает небольшие земельные споры (помощник Подкоморого). Pavieto tarnautojas, pakamario padėjėjas.

    • Parapija/lenk. Parafia (lot. parochia)/ПАРАФИЯ – католический приход. Religinės bendruomenės vienetas, padalinys.

    • Pavietas/lenk. powiat/ПОВЕТ, ПАВЕТ – административно-территориальная единица ВКЛ, соответствующее уезду в России. Buvęs administracinis-teritorinis vienetas LDK nuo XVI a. 2-osios pusės iki XVIII amžiaus.

    • Pakamaris/lenk. Podkomorzy/ПОДКОМОРИЙ – судебный служащий в ВКЛ, который осуществлял решение межевых споров между землевладельцами. Tai vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos dvaro ir žemietijų valdžios pareigūnų, teisėjas ginčuose dėl sienų pakamario teismuose. Pareigybę Lietuvoje įsteigė Vladislovas Jogailaapie 1398 m. Pakamario teismui vadovavo pakamaris.

    • Iždininkas/lenk. Podskarbi /СКАРБНИК – чиновник, ответственный за финансовые дела при великокняжеском дворе, воеводстве или повете. Vienas aukščiausių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos centrinės valdžios pareigūnų. Pareigybę 1569 m. įsteigė Žygimantas Augustas.

    • Prokuratorius/lot. Procuratorcura - globa/ПРОКУРАТОР – 1) управляющий чьей-либо собственностью 2) юрист, доверенное лицо, поверенный.  - įgaliotinis, reikalų tvarkytojas, rūpintojas, globėjas. Advokato profesijos pirmtakas.

    • Rotmistras/ angl. ir vok. Rittmeister/РОТМИСТ – командир пешей либо конной роты в войсках ВКЛ. Kavalerijos karininkas kai kurių Europos šalių ar carinės Rusijos kariuomenėje, kurio laipsnis yra analogiškas pėstininkų kapitonui.

    • Regentas/РЕГЕНТ – 1) секретарь канцелярии ВКЛ 2) в городских магистратах – помощник старосты 3) в монархических государствах – временный правитель при несовершеннолетнем монархе. Asmuo, kuris atlieka valstybės vadovo funkcijas, kol oficialusis jos monarchas negali vykdyti pareigų. Abiejų Tautų Respublikoje (1569–1795 m.) karaliaus rinkimo tarpuvaldžiu valdė regentas, vadintas interex.

    • Seniūnas/СТАРОСТА – королевский наместник, управляющий административным округом в ВКЛ. Bajorų savivaldos pareigūnas.

    • Miesto teismas/СУД ГОРОДСКОЙ – шляхецкий суд, который рассматривал криминальные дела. Bajorų teismas, nagrinėjo kriminalines bylas.

    • Žemės teismas/СУД ЗЕМСКИЙ – поветовый шляхецкий суд, который рассматривал криминальные и гражданские дела, выполнял функции нотариата. Žemės teismo pareigūnus – teisėją(lenk. sędzia ziemski), pateisėjį (lenk. podsędek) bei raštininką (lenk. pisarz ziemski) – iki gyvos galvos skirdavo valdovas, pasirinkdamas iš keturių kandidatų, kuriuos siūlė patys pavieto bajorai. Pavieto žemės teismas civilinės bylos (dėl turto), vadovavo bajorų specialiame seimelyje rinktas teisėjas.

    • Palivarkas/ФОЛЬВАРОК – помещичье хозяйство, имение, имеющее собственное товарное производство. Dvarui priklausęs padalinys, dvarelis;

    • Vėliavininkas/lenk. chorąży/ХОРУНЖИЙ – воинская должность; знаменосец государственной либо поветовой хоругви; ответственный за проведение мобилизационных мероприятий. LDK jaunesnysis karininkas.

    • Vaitas/lenk. wójt /Bойт– глава местного (городского ими сельского) управления или самоуправления в ВКЛ. Miesto, turinčio savivaldos teisę, pareigūnas. Skyrė didysis kunigaikštis.

    • Bajoras/ШЛЯХТА – привилегированное сословие в Польше, Белоруссии, Литве и Украине в XIII- XX веках. Teisiškai privilegijuotas kilmingųjų luomas.

    Luomai

    Herarchija; Nuoroda

    • Bajorai - Шляхта.

    • Didikai nepatvirtinti Heraldikos komisijos - дворяне, не утвержденные Герольдией.

    • Piliečiai ir vienkiemininkai iš buvusių bajorų - Граждане и однодворцы из бывшей шляхты.

    • Valstiečiai - Kрестьяне.

    • Valstybės valstiečiai - Государственные крестьяне.

    • Vietiniai valstiečiai - Коренные крестьяне.

    • Leno (feodo) valstiečiai - Ленные крестьяне.

    • Dvasininkų valstiečiai - Духовные крестьяне.

    • Žemės savininkų valstiečiaiПомещичьи крестьяне.

    • Ūkininkai valstiečiai - Крестьяне оседлые.

    • Pavieniai valstiečiai - Бобыли.

    • Laisvieji gyventojai - Вольные люди.

    • Laisvieji artojai - Вольные хлебопашцы.

    • Baudžiauninkai - Дворовые люди.

    • Vienkiemininkai - Однодворцы.

    • Piliečiai - Граждане.

    • Pirkliai - Купцы.

    • Krikščionių pirkliaiКупцы-христиане.

    • Užsieniečiai - Иностранцы.

    • ŽydaiЕвреи.

    • Žydų ūkininkai - Евреи-земледельцы.

    • Žydai cechų darbuotojai - Евреи-цеховые.

    • Dvasininkai - Церковнослужители.

    • Dvasininkai ir bažnyčios tarnai - Священно- и церковнослужители.

    • Sentikiai - Старообрядцы.

    • Mещане - miestiečiai.

    • Smulkiosios buržuazijos atstovai-žydai - Мещане-евреи.

    • Amatininkai - Ремесленники.

    • Atsargos puskarininkiai ir eiliniai - Отставные нижние чины.

    • Atsargos kariai - Отставные солдаты.

    • Kariai ir karių vaikai - Солдаты и солдатские дети.

    • Karių žmonos - Солдатки.

    • Kolonistai - Колонисты.

    • Čigonai - Цыгане.

    • Valkatos - Бродяги.

    Carinės Rusijos kariuomenės laipsniai

    Lietuvos rašytiniuose dokumentuose galima sutikti tokius terminus:

    • Гвардия (Gvardija). Gvardija (it. guardia) – elitinė, dažnai privilegijuota kariuomenės dalis. Europos šalyse formuojantis samdomoms armijoms imtos kurti ir gvardijos. Rusijoje gvardijos įkūrėjas buvo Petras I. Kariniai ragai buvo patvirtinti 1722 m.

    • Пехота (Pėstininkai)

    • 1722 m Полковник Подполковник Майор Капитан Капитан-лейтенантЛейтенант Унтер-лейтенант Фендрик

    • 1748 m Полковник Подполковник Премьер-майор Секунд-майор Капитан Капитан-Поручик Поручик Подпоручик.

    • 1798-1917 m Полковник Капитан Штабс-капитан Поручик Подпоручик

    • Кавалерия (Kavalerija)

    • 1730 m Ротмистр Секунд-ротмистр Поручик Подпоручик

    • 1884-1917 m Полковник Ротмистр Штабс-ротмистр Поручик Корнет.

    (Rangai surašyti eilės tvarka pradedant nuo aukščiausio).

    Medžiaga surinkta internetine prieiga: ŽodynasAruodai, TŽŽ, Terminų žodynas, Wikipedia, Wapedia, paneveziomuziejus.lt, prieigą, kdkv.narod.ru, redbow.ru,


    Palikti komentarą

    Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.