Kauno miestas ir genealogija

Tyrinėdama gentainių migraciją, jų apsigyvenimą miestuose, analizavau istorinius duomenis apie miestiečių luomą. Skaitydama RKB bylas, sekiau menkiausius požymius apie jų gyventojųs, stebėjau bet kokios informacijos trupinius, iš jų atsirinkau genealogijai svarbiausius.

Kaunas.[Senosios Lietuvos vaizdai Views of ancient Lithuania : [albumas] / Napoleonas Orda. – Vilnius, 1999. – P. [37].]

XIX a. miestų gyventojų masė nuolat kito, kaip ir jos sudėtis, socialinis statusas. Miestiečiai skyrėsi pagal užsiėmimą, turtinį lygį, luomą, priklausymą visuomenės grupėms. 1785 metais Jekaterinos II-osios raštu mietiečiais galėjo būti nekilnojamojo turto sąvininkai, bei asmenys besiverčiantys amatais ir prekyba. Nekilnojamojo turto valdytojai buvo tikrieji miestiečiai, priklausė svarbiausiai gyventojų grupei. Pirkliai - atroji grupė, jais galėjo tapti bet kurio socialinio sluoksnio asmuo, turintis kapitalo. Trečia grupė - cechų amatininkai, kervirta - užsieniečiai. Įdomiausia penktoji, miestiečių grupė - miesto magistrato pareigybininkai, mokslininkai, menininkai, pramoninikai, finansininkai. Galiausiai senbuviai (посадские), kurie vertėsi smulkiais amatais, prekyba.

  

Iliustracija. Miestiečiai - Miesczanie (lenk.) 1804 m. Kaunas

Atversdama Kauno bažnytinių knygų puslapius, tikiuosi, kad juose esanti informacija bus vertinga ir papildanti glaustą specifinį krikšto ar santuokos tekstą. Ieškau kokių prierašų, kurie bent šiek tiek atskleis to laikotarpio kauniečių kasdienio gyvenimo fragmentus, vieną ar kitą įdomesnę detalę.

XV a. lotynų kalba miesto pavadinimas buvo užrašomas Caonia, Cawonia (Starozytna Polska III, srt. 396).

1818 metais Kaune buvo tik 200 namų. 1857 mieste gyveno virš 22 tūkstančių gyventojų. Garbės piliečiai - 4, piliečiai - 265, pirkliai - 43, miestiečiai (krikščionys 2250; žydai 6724; karaimas - 1; totoriai - 137), cehų darbininkai - 238, valstiečiai - 864; laisvieji - 22. užsieniečiai - 48. Reguliarios kariuomenės narių - 1356 (jų vaikų - 45), atsargos kariai - 91, 129 kariškiai su šeimomis, kiti niekur nepriskirti - 1118. Šie skaičiai sudaryti tik iš vyriškos lyties asmenų, moterų beveik tiek pat, dar apie 10 tūkstančių. Mieste gyveno 491 amatininkas bei 472 pameistriai (mokiniai) ir 434 meistrai.

Tarp 1857 m. sulaikytų - 47 valkatos, 59 - vagys, Už nusikaltimus iš miesto išvaryta 212 žmonių./1861 m. Kauno gubernijos miestai.

     

Iliustracija. Fragmentas - Kaunas, Kauno miestas 1798 m. Cauna ir Districtu Caunensi (lot.)

Akivaizdu, krikštų, santuokų ar mirčių faktai visoje šalyje buvo įrašomi į knygas beveik vienodai. Tačiau, palyginus su kitomis vietovėmis, miestų gyventojai sugula į puslapius praturtinti įvairesniais prierašais. Nuosekliai skaitydama kiekvieną eilutę, randu įdomių vardų ir pavardžių, pastebiu tautybių, profesijų, pareigybių įvairovę.

Kas svarbu, kokių bendrumų dokumentų įrašuose daugiausia?

Mieste dažniau pasiseka rasti pareigybininkus, kartu su juos įvardijančiais istoriniais terminais. Pasitaiko įvairios svarbos užimamų pareigų prierašų, karinių rangų, profesijų ir kitokių ženklų, liudijančių Kauno miesto gyventojų įvairovę. 

1831 metų įsaku garbės piliečiais galėjo tapti iš šlėktų kilę laisvųjų profesijų asmenys: gydytojai, mokytojai, menininkai, advokatai, karininkai, dvasininkai.

Iliustracijose XIX a. mieste gyvenusių asmenų įrašai su įvardijimais.

Rotmistras.

   

Iliustracija. Greičiausiai klaidingai užrašytas Kauno miesto Rotmistras - Romagistr: Distr: Caun: 1800 m. Kaunas.'

Teismo advokatas.

   

 Iliustracija. Kauno miesto teismo advokatas - Advocatus Judiciorum Districtus Caunen: (lot.) 1800.Kaunas.

Advokatas.

  

Iliustracija. Advokatas - Adwokat (lenk.) 1820 m. Kaunas.

Muitinės prižiūrėtojas.

   

 Iliustracija. Kauno muitinės prižiūrėtojas - Dosmotr: Tamozni Kow: (lenk.) 1823 m.Kaunas.

Ne visi surasti prierašai iššifruojami, dažnai juose esantys trumpiniai man nežinomi ir lieka neatkoduoti.

   

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentai. Nežinomos pareigos, greičiausiai kariuomenės štabo gydytojas ir vienas ...meisteris. 1820 m. Kaunas

Iždo buhalteris gubernijos sekretorius.

    

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas. Bajoras Tadas Kauno pavieto iždo buhalteis gubernijos sekretorius. - Urodzonych Tadeusza Bugaltera Kaznaczeystwa Pttu Kowiensk: Sekret: Gubernskiego (lenk.). 1841 m. Kaunas.

8 klasių komisionierius.

  

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas. Kilminga sutuoktinių pora, kurios galva - baronas Fon-Mejeris 8 klasių komisionierius (greičiausiai administruojantis mokymo programas?) Commissionierow 8. Klassy (lenk.) 1841 m. Kaunas.

Rados ekonomijos sekretorius.

    

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas. Rados ekonomijos sekretoriaus - Sekretarza Rady Ekonomiczney (lenk.) 1839 m. Kaunas.

Prezidento misija istoriniame Kaune buvo apibrėžta įstatymu, bet nemažiau svarbi, nei šių dienų valstybės vadovų. Miesto prezidentas sprendė kas galėjo būti įrašytas į miesto knygas, tokiu būdu priklausyti miestiečių luomui.

Referentas - pareigūnas, konsultantas, kurio pareiga yra referuoti ką nors tam tikrais klausimais. 

Šambelionas - Europos dvarų aukštas pareigūnas, rangas, suteikiamas karaliaus arba popiežiaus rūmų dvariškiams, prilygęs kamergeriui.

[missing "en.site.object.main-img-alt" translation] 'Kanutas Ruseckas. Šambelionas. 1823' Iliustracija. Kanutas Ruseckas. Šambelionas. 1823.

Šambelionas. Referentienė. Prezidentas. 

    

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas. Šambelionų, Referentienė, Prezidentas Szambellanow. Referendarza. Prezydent (lenk.) 1835 m. Kaunas.

XVIII a. įkurta Lietuvos Pijorių provincija, prie visų vienuolynų veikė kolegijos. Radau prierašą - Pijoriių magistrai 1804 metų byloje prie bajorų Požerskių šeimos, krikštijant jų sūnų Eleuterijų Ferdinandą Mykolą.

    

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas. Pijoriių magistrai - Pijarze Magistr (lenk.) 1804 m. Kaunas.

Bajorai

Apie bajorų svyravimus apsisprendžiant būti miestiečiu, bei atsisakyrną priimti miesto teisę, dokumentai liudija įstatymų įtaką jų statuso kaitai.  "Miesto teisę priėmusiems ir jos neatsisakiusiems, t. y. neilstojusiems į miesto ir tebeinantiems miestietiškas pareigas, bajorams buvo uždrausta tapti bajoriškų institucijų pareigūnais".

"Žemaitijos kunigaikštystės konfederacijos Raseinių reparticijos aktų knygoje 1793 m. sausio 15 d. irašytas aktas apie tai, kad Kauno pilies teisrno teisėjas Mykolas Kozakovskis atsisako priimtos miesto teisės M. Kozakovskis, Asrneniškai atvykęs į Raseinių reparticijos konfederacijos teismą teigė, kad Kauno miesto, kuriame turi paveldimą posesiją miestiečiu tapo visuotines šalies nuostatos paskatintas, tačiau pabrėžė, jog, esant nepageidautinoms šio žingsnio pasekmėms, laikydamasis vienybės su visa tauta, atsisako karlaise priimtos miesto teisės ir savo parašą Kauno miesto knygoje laiko negaliojančiu" .6

Bajoras, tikriausiai svyruodamas tarp įstaymų ir savo vietos mieste įtvirtinimo, žengė į XIX a. kur jo laukė dar didesnės permainos.

Tradicinis XVIII a. bajorų įvardijimas lotynų kalba - Nobles, pereinant į XIX a. lenkiškai - Szlachta.

     

Iliustracijos. Prievardis bajorai - nobles (lot.) 1798 m., šlėkta - Szlachta (lenk.) 1804 m. Kaunas. Terminai nurodo į teisiškai privilegijuotą kilmingųjų luomą.

Kaune gyveno ypatingieji - aukščiausios kilmės tituluoti didikai (Illustrissimi Magnifici Domini lot.)  Prezorai. Tokie bajorai galėjo lankytis caro dvare ir segėti špagą, kas yra žinoma iš Carinės Rusijos įstatymų apie svarbiausius hierarchinės piramidės asmenis.

   

Iliustracija. Fragmentas. Aukštos kilmės didžiai garbus ponas. Illustrissimi Magnifici Domini (lot.) Kaunas 1797 m.

Arba 1800 mtais įrašytas tėvas Kilnusis ponas (P. VD.).

   

Iliustracija. Krikštyta Juozapota. Tėvas kilnusis ponas Antanas. Josephatam. P. V.D. Antonius (lot.). 1800 m. Kaunas.

Kuklesnis prierašas prie bajoro Juozapo Radzevičiaus (JP Jozeff Rodziewicz lenk.), lyg ir neužteko tradicinio žymėjimo JP (Jasnie Pan lenk.). pridėtas tekstas - Šlėktos statuso (Kondycyi Szlechelney lenk.).

   

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas. Šlėktos kondicija Kondycyi Szlechetney (lenk.) 1804 m.Kaunas.

Galimai toks prierašas apie priklausymą tam tikram luomui buvo raštininko tradicija, tokiu būdu įvardino ir kitus asmenis. Knygoje surastas valstietis, bei darbininkas įrašyti tuo pačiu terminu - Kondycyi pracowitey, kondycyi prostey 1802 m. 

     

 Iliustracija. Fragmentai. Valstietis (Kondycyi pracowitey, proztey lenk.) 1802 m.

Rusų kalba pildomų įrašų turinys kiek kitoks. XIX a. viduryje Lietuvos didikus įrašydavo carinės Rusijos įvardijimais, pavyzdžiui, iki tol nebūdingais - kunigaikšių kilmės Giedraitytė.

  

Iliustracija. Iš kunigaikščių Rožės Giedraitytės 1856 m. santuokos.- Изь князіoвь (rus.) Kaunas.

Kauno bajorai pareigybininkai 

Kauno miesto policijos atstovas.

  

 Iliustracija. Kilmingas bajoras privačios Kauno miesto policijos atstovas - Дворянинь частногo приeмства Кoвенcкой полицiи (rus.) 1853 m. Kaunas.

Bajoras Kauno miesto karo tribunolo valdininkas ir Kauno Gubernijos sekretorius.

  

Iliustracija. Gubernijos sekretorius 1852 m. Kaunas.

Bajoras Kauno miesto Iždo kontrolierius tituliarinis patarėjas.

  

 Iliustracija. Bajoro pareigybės 1853 m. Kaunas.

Moterys buvo įvardijamos vyro arba tėvo pareigybių prierašais.

Muitinės direktorienė.

  

Iliustracija. Kauno muitinės direktorienė - Dyrektorową Tomozni Kowenskiey (lenk.) 1836 m. Kaunas.

XIX a. 4-7 dešimtmetyje iš nepripažintų bajorų susiformavo specifinė gyventojų grupė - piliečiai, kurie vėliau išnyko ir buvo įrašyti miestiečiais. 1858 metais irašyta šeima liudija šį faktą: Netekusių bajorystes Kauno miestiečių... 

   

Iliustracija. Netekusių bajorystes Kauno miestiečių - Кoвенcкихь Мещань (rus.) 1858 m. Kaunas.

Retesni įrašai, kurių įvardijimo reikšmės nežinau, pvz. (Приказ общественного призрения rus.). Viešosios labdaros įsakymas - provincijos įstaiga, kurią Rusijoje įvedė Jekaterina II 1775 m. Ji buvo atsakinga už valstybinių mokyklų, ligoninių, prieglaudų, ligoninių ir kalėjimų valdymą, kuriai pirmininkavo pareigūnas..8

  

Iliustracija. Įdomus ivardijimas: Visuomenės pasmerkimo įsakymo auklėtiniai - Воспитанники Приказa Общественнго призрынiя (rus.) 1861 m. Kaunas.

Kariai ir karininkai

Šios kategorijos kauniečiai dažniausiai įrašomi, nurodant rangą ir priklausymą tam tikram vienetui.

Seržantas.

   

Iliustracija. Fragmentas. Seržantas prie iždo - Sierzant przy Kaznacz (lenk.) 1806 m. Kaunas.

Paporučikis. Paporučikis, podporučikas – Rusijos armijos karininkų laipsnis, įvestas 1703 m.

   

 Iliustracija. Bajoras inžinerijos paporučikis - Podporucznika Inzynieryi (lenk.). 1838 m. Kaunas.

Generolas. 

   

Iliustracija. Fragmentas. Generolas - Generalo: (lenk.) 1823 m. Kaunas.

Maršalas.

  

Iliustracija. Šiaulių pavieto maršalas - Marszalek Powiaty Szavelskiego (lenk.) 1838 m. Kaunas.

Gvardijos kapitonienė.

  

Iliustracija. Rusijos gvardijos kapitonienė, našlė - Kapitanowa Gwardyi Rossyyskiey wdowa (lenk.) 1841 m. Kaunas.

Eiliniai kareiviai. 

  

Iliustracija. Karinio statuso - Woyskowi (lenk.) 1804 m. Kaunas.

Kitų miestiečių pareigos ir užsiėmimai.

Kauno viešosios gimnazijos mokytojas kolegijos asesorius. Kolegijos asesorius (коллежский асессор rus.) – valdininkų rangas carinėje Rusijoje, panaikintas 1917 m. Rangas suteikdavo teisę gauti paveldimą bajorystę. Į kolegijos asesorius, kaip ir į kitus VIII klasės rangų turėtojus, kreipdavosi „Ваше высокоблагородие“.7

  

 Iliustracija. Gimnazijos mokytojas kolegijos asesorius - Учителя Гимназiи коллежскoгo асессорa 1855 m. Kaunas.

12 apskrities kelių auditorius. Kauno apskrities visų rūšių kelių priežiūros valdininkas. 

  

 Iliustracija. Transporto kelių auditorius  Aудиторoвь 12 округa путeй  сообщенiя (rus.) 1853 m. Kaunas.

Pasienio sargybininkas.

  

Iliustracija. Pasienio sargybininko - Straznika pograniszniego (lenk.) 1837 m. Kaunas.

Trimitininkas.

  

Iliustracija. Trimitininko - (Трубачa rus.) 1857 m. Kaunas.

Bendruomenių atstovai.

   

Iliustracija. Invalidų bendruomenės nariai 1836 m. Kaunas.

Kitų religinių bendruomenių nariai, pavyzdžiui, žydai RKB krikšto dokumente įrašomi netikinčiųjų įvardijimu.

   

Iliustracija. Netikinčių - Niewiernych 1838 m. Kaunas.

Socialinis statusas žymimas tradiciškai.

  

Iliustracija. Netekėjusi moteris - Wolnegu stanu niezenna (lenk.)1833 m.

Surastos ir perskaitytos smulkmenos išskiria miestuose vykdytų bažnytinių knygų raštvedybą. Man kur kas įdomiau skaityti senąsias bylas, kai jose nurodoma papildoma informacija apie  XIX amžiaus miesto žmones. Suradusi plačiau aprašytus gimines, lyginu su kitais, tuo metu jų aplinkoje esančiais miestiečiais, ar gentainiais, gyvenusiais giliau, provincijoje, kaimuose, mažuose miesteliuose. Aiškinuosi galimas surašytų terminų reikšmes.

Suprantama, žemesnieji miestų gyventojų sluoksniai buvo margiausia ir dinamiškiausia grupė. Jie vertėsi amatais, dirbo patarnautojais, vežėjais, atliko visokius smulkius darbus. Į jų gretas nuolatos įsitraukdavo kaimų, akalicų ar dvarų gyventojai. daugelis jų palengva virto valstiečiais, arba amžiaus pabaigoje - pramonės darbininkais.

Kauno mieste, kaip visuose panašiuose carinės Rusijos provincijos didmiesčiuose, buvo daugiatautė bendruomenė. Miestiečiai dažniau nukentėdavo nuo smurto, gaisro, kitų negandų. Miestas išskirtinai kitoks, jis turėjo tokių institucijų, kaip kalėjimai, ligoninės, todėl mirties vieta daug dažniau nurodoma ne namuose.

Pavyzdžiui areštuotos valstietės dukters mirtis 1857 metais Kauno pilies kalejime.

Iliustracija. Kauno kalejime mirė Petronėlė 7 metų mergaitė - вь Кoвенcкомь тюремномь Зaмамкы скончалacь Петронелля (rus.)1857 m. Kaunas.

Liudnoji istorijos pusė - vaikai pamestinukai, jų krikšto metu įrašoma įvairi, bet minimali informacija. Vieni - tėvų palikti vaikai be jokio aprašymo, kitų - nežinomi asmenvardžiai, arba paminėta tik motina, pasitaiko kad įrašyti juos įvaikinę miestiečiai.

    

   

Iliustracijos. 1. Podrzutka (lenk.) - pamestinukė. 1804.Kaunas. 2. Matris Ignoti Nominis et Cognominis (lot.) Nežinomi motinos vardas ir pavardė 1795 m. Kaunas.

Nežinomas pamestinukas tėvų paliktas Kauno parapijinėje bažnyčioje, paimtas globoti bajorės Antaninos...

Iliustracija. Pamestinukas paimtas dvarininkes Antaninos 1853 m. Kaunas.

1857 metais mirusi 4 metų mergaitė, pamestinukė, priglausta įvardintos kaunietės.

   

Iliustracija. Įrašo fragmentai. Pamestinukė buvusi priglausta auklėjimui kareivės Duderinės - Изь подкидыши бывшая на воспитанiи у солдатки Дудеревой (rus.) 1857 m. Kaunas.

Esu radusi įdomiai aprašytų nesantuokinio vaiko atvejų, kurio krikšto dokumente nurodyti abu tėvai.

Pavyzdžiui, 1830 m. krikšto įrašai su įvardintais nesantuokinių vaikų tėvais: nesantuokinės mergaitės tėvas Sidaras Sieroginas (Sidera Sierogina lenk.), berniuko - Andrius Jarušauskas (Andrzeja Jaruszowskiego lenk.).

   

Iliustracija. Gimimo-krikšto įrašų fragmentai. Žinomi ir įrašyti nesantuokinių vaikų tėvai 1830 m. Kaunas.

1825 m. bajoraitė Ieva įrašyta turinti nesantuokinį vaiką, jos pavardė nežinoma (JP, Ewa bezslubna Szlach. lenk.), greičiausiai nuslepiant faktą, nes jau kitoje eilutėje tokios pačios vienišos bajoraitės pavardė įvardinta - Griciutė (Felicyanna Gryciowna bezslubna Szlach. lenk.).

  

Iliustracija. Gimimo-krikšto įrašų fragmentai. Ievos ir Felicijonos nesantuokiniai vaikai krikštijami 1825 m. Kaunas.

Kiek kitoks tų pačių metų, teisėtoje santuokoje gimusio bajorų vaiko, krikšto įrašo variantas, jame įvardintas tėvas, mamos tik vardas ir N. raidė. Toks įrašas atsirasdavo, kai krikštatėviai neatsimindavo (gal nežinodavo) motinos mergautinės pavardės.

  

Iliustracija. Mama Juozapota N. (Jozefata N. lenk.).

1815 metų įraše nėra tėvų, nenurodyta jų nebuvimo priežastis (kas būdinga pamestinuko atveju). Žinomi tik du asmenys: apeigose dalyvavęs kunigas, kuris buvo ir krikštatėvis, bei krikšto motina. Nei vaiko gimimo vieta, nei aplinkybės neminimos, greičiausiai jokie faktai nebuvo žinomi.

Iliustracija. Vaiko vardas Izidorius Paulius (Izidorum Paulum. lot.). toliau seka krikštatėviai. 1815 m. Kaunas.

Dar vieno dokumento versija - tai prierašas apie ne santuokoje gimusio vaiko motiną, kurią kunigas įvardijo - be pavardės (bez nazwiska lenk.) arba ji tikrai neturėjo pavardės, arba buvo norima ją nuslėpti. 

   

Iliustracija. Kotryna be pavardes, nesantuokinio vaiko motina 1820 m. Kaunas.

Bajoraitės nesantuokinio vaiko tėvas įrašytas su tiksliu asmens apibūdinimu. Jame neįprastai daug įnformacijos - bajoro generolo Ofenbergo tarnas Teodoras Pluchinas (Pluchina Fiedora slugi JW. Dywizyoniego Generala lenk.).

   

Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas, kuriame bajoraite su generolo Ofenbergo tarnu susilaukė nesantuokinio sūnaus 1838 m. Kaunas.

Istorikų teigimu, XIX a. II pusėje įvairių luomų, profesijų ir socialinio sluoksnio gyventojų dalis ėmė keltis gyventi į miestus. Tai buvo asmenys, dažniausiai kilę iš to paties miesto apylinkių, arba iš tos pačios gubernijos, t. y. etnografinės Lietuvos gyventojai.

Kaunas vystėsi, gyventojų gausėjo. Kauno istorijoje svarbūs 1843-ieji metai, nes miestas tapo Kauno gubernijos centru. Tais pačiais metais pradėtas leisti pirmasis Kauno laikraštis, į Kauną buvo perkelta ir Kražių gimnazija. 1861–1862 m. nutiestas geležinkelio ruožas Sankt Peterburgas–Varšuva.

Mieste išskirtiniai įrašai, kurių neteko rasti provincijoje, pavyzdžiui, sulaužę musulmonų tikėjimą kauniečiai 1816 metais.

      

Iliustracijos. 1. De Perfidia machomethana (lot.) - atsisakę musulmonų tikėjimo 1816 m. Kaunas. 2. Žydas pakrikštytas 1822 m. Kaunas.

Keturiolikmetė totorių kilmės mergaitė 1823 metais pasikrikštijo Kauno parapijos katalikų bažnyčioje.

  

Iliustracija. Kilusi iš totorių pasikrikštijo būdama 14 metų - z Tatarow Ochrezcila się majęca lat 14 (lenk.) 1823 m. Kaunas.

Rusų kilmės gyventojai rečiau, bet irgi randami katalikų bažnyčių knygose, Kaune - ne išimtis.

    

 Iliustracija. Grigorijus ir Agafija, nurodyti esą Rusijos kariai - Soldaci Rosiy (lenk.) 1803 m.

"Lietuvos miestuose gyveno įvairių tautybių žmonių. Kaune, o gal ir kituose miestuose, organizuojant miestiečių bendruomenę buvo svarbus atsikėlusių vokiečių pirklių ir amatininkų indėlis. Vilniuje buvo ženkli iš Rusios miestų atsikėlėlių stačiatikių bendruomenė, kurie taip pat buvo laikomi visateisiais miestiečiais. Nekrikščioniškos gyventojų grupės (žydai, karaimai, totoriai) taip pat gyveno miestuose, tačiau jie sudarė atskiras bendruomenes, kurios tvarkėsi pagal savo teisę".1

Kauniečių krikšto vardų įvairovė ir retų jų varijantų gausa greičiausiai buvo nulemta kitataučių arba svetimšalių gyventoju.

  

Iliustracija. Užsieniečiai - Иностранцевь (rus.) 1861 m. Kaunas.

Pravažiuojantys keleiviai iš Prūsijos 1853 metais krikštijo sūnų, gimusį Aleksote.

Iliustracija. Pravaziuojantys keleiviai Prūsijos piliečiai Aleksote - Проызжихь пассажиров (rus.) 1853 m. Kaunas.

Įdomieji Kauno gyventojų vardai: Agafija, Visarijonas Larionas, Vilgoforta, Rigoberta, Deodata, Eloiza, Eleuterijus, Dyzmanas, Adriana, Atalija, Napolina, Gvilholmas.

   

    

  

Iliustracija. Vardai: Agafija, Visarijonas Larionas, Vilgoforta, Rigoberta, Deodata, Eloiza, Eleuterijus, Dyzmanas, Adriana, Atalija, Napolina, Gvilholmas.

"XIX a., ypač II pusėje, didžiuosiuose miestuose gyventojų sparčiai daugėjo. Vilniuje, 1860 m. duomenimis, gyveno 60 tūkst., o 1900 m. jau 162,5 tūkst.; Kaune 1857 m. – 23 tūkst." ir padaugėjo iki – 208 %.

Statistiškai miestuose didžioji dauguma buvo kitataučiai ir kitakalbiai, kurie gal būt pritapo ir nesijautė svetimšaliais, buvo savi piliečiai. Istorikų duomenimis XIX a. pradžioje vyravo lenkiškai, žydiškai kalbantys miestų gyventojai. Jie krikštijo, liudijo vieni kitų įvykius, bendravo ir sutarė tarpusavyje. 

Įdomūs kintantys Kauno tautinės sudėties duomenys: "...iš 92,5 tūkst. gyventojų lietuvių bendruomenę sudarė 54,5 tūkst., žydų – 25 tūkst, pastebimos ir lenkų (4 tūkst.), vokiečių (3,2 tūkst.), rusų (2,9 tūkst.) bendruomenės"./Kaunas: Finansų Ministerija, Centrinis statistikos biuras, 1926.

 Toks įvairiaspalvis ir daugiatautis Kaunas formavosi nuo pat XIX a. pradžios. Mano akimis peržiūrėtas ir iliustruotas RKB įrašais margumynas, sudaro tik labai nedidelį miesto gyventojų audinį. Tikiu, kad kiekvienas surastų kitokį iš archyvinių šaltinių sudarytą minėto šimtmečio miestiečių vaizdą.

-----------------------------------------------------------------------------------------------

  1.  Lietuvos istorija VIII tomas I dalis. Vilnius: Baltos lankos, 2011, p. 355-374.
  2.  MIESTAS IR MIESTIEČIAI: KULTŪRINĖ ATMINTIS IR TAPATUMAS. Vytautas Rubavičius. Acta Academiae Artium Vilnensis 67, 2013, p. 111—125.
  3. www.xn--altiniai-4wb.info/LDK miestai ir Magdeburgo teisė
  4.  www.epaveldas.lt
  5. https://www.limis.lt/detali-paieska/perziura/-/exhibit/preview/20000001677578?s_id=vw4be9fp3AqvNQyK&s_ind=41&valuable_type=EKSPONATAS
  6. Miestų dokumentai 1792–1793 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos aktų knygose, Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, Vilnius, 2001, t. 3, p. 133–154.pdf
  7. lt.wikipedia.org.
  8. ПРИКАЗЫ ОБЩЕСТВЕННОГО ПРИЗРЕНИЯ И ЗДРАВООХРАНЕНИЕ В РОССИИ (КОНЕЦ XVIII СЕРЕДИНА XIX ВВ. )Текст научной статьи по специальности «История и археология»Смирнова Елена Михайловна

  


Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.