Okolica, okolica szlachecka, околица, bajorkaimis, dwór, dvaras, majątek, powiat, pavietas, parapija, parafija, dziekanat, wojewodstwo, gubernija, vaivadija, seniūnija, valsčius, apskritis, laukas, sodyba, sodžius, žemė, vaitystė, gatvinis kaimas, деревня, folwark, palivarkas, apskritis - ujezdas rus. уезд, sritis, miestelis, miasteczka, mыстечкъ - kuriuose buvo surašomi senieji mūsų gyventojai.
Istoriniai šaltiniai gausūs istorinės geografijos žinių apie Lietuvos teritorijos gyvenviečių struktūrą. Šaltiniuose naudojamus teritorijų įvardijimus; lotyniškas, vokiškas, rusėniškas sąvokas, tokias kaip žemė, kunigaikštystė ar vaivadija, ūkis, gyvenvietė, kaimas, dvaras randame aptartus ir ištirtus įvairiuose istoriniuose mokslo darbuose. Tenka domėtis teritorinių vienetų sąvokų kilme ir reikšme, kad geriau suprasti gyvenamų teritorijų struktūrą, istorinės geografijos sąlygas, kurių pagrindu suprasti šaltiniuose randamus įrašus ir terminus.
Plačiau apie lotynų, lenkų, rusų kalbomis pavadintų vietų užrašymus.
-
Miestas
1 Pvz. Civitas Masiaden (lot.) - Mosėdžio miestas.
-
Miestelis
2 Pvz. de Oppido Tyrksle (lot.) - iš Tirkšlių miesto.
Miestelių pavadinimai buvo įrašomi su prierašu oppido (lot.) , (arba Oppidulum); pavyzdžiui, Oppido Kurszany . Miesto, kaip atskiro teritorinio, administracinio ir politinio vieneto įvardijimas - Civitate .
3 Pvz. de Civitate (lot.) - iš miesto.
4 Pvz. вь мыcm. (rus.) - Jiezno miestelyje (1895 m).
4 Pvz. вь Го́родь (rus.) - Šiaulių mieste (1789 m).
Miestas gali būti su jį įvardijančiu žodžiu arba tiesiog - užrašomas tik pavadinimas.
5 Pvz. de Vilno (lot.) - iš Vilniaus (1790 m).
Gali būti įvardinta konkreti vietovė, pavyzdžiui, prie Vilniaus esanti Šeškinės kalva.
6 Pvz. Szaszkinia Gora (lenk.) - Šeškinės kalva (1821 m).
Arba - priemiestis
7 Pvz. Lukiszki prieš Mie ś cie (lenk.) - Lukiškių priemiestis (1821 m).
Istoriografijoje autoriai, rašydami apie senas gyvenvietes, to meto individualų namą – ūkinį vienetą vadina sodyba, o sodybų visumą – sodžiumi ( J. Jurginio, E. Gudavičiaus darbuose).
8 Pvz. Sodžius (1926 m).
Šaltiniuose randama sąvoka pasėdis (поседи), renkant mokesčius ir duokles buvo lankomos sėdėjimų gyvenvietės. Įvardijant šeimos gyvenamą ūkinį vienetą, taikomas jau tapęs įprastu ūkio terminas.
Seniausias – vyravęs vienkiemio tipo ūkis, susidaręs iškertant „salą“ miške. Dykra. Didelę teritorijos dalį sudarė žmonių nekolonizuoti plotai: miškai, pelkės, vandenys. Tokios teritorijos šaltiniuose vadinamos dykromis (vokiečių k. die wildnis, lotynų k. solitudo, desertum) Dalis dykrų buvo sakralios.
-
Kaimas
Kaymem (kaimas) ūkis vadinamas įvairiomis sąvokomis: lotynų k. vila, curia, vokiečių k. dorf, hof , rusėnų k. селo . Senieji kaimai (kiemai) buvo kelių tipų: didikių kiemas, kuriame gyveno pats ir kuriame buvo jo tarnai ir nelaisvieji gyvenvietė ir tam tikros gyventojų bendruomenės.
.8 Pvz. Villa Piewiany alias Uzpelkiie (lot.) - kaimas Pievėnų kitaip Užpelkių (1793 m)
Vila - kaimas, kuria - rezidencinis centras.
9 Pvz. de villa Dauksze (lot.) - iš Daukšių kaimo.
Užmiestis, vieta, esanti toliau nuo parapijos centro, buvo vadinama Villa (kartais užrašoma -Vila).
10 Pvz. we wsi Sadelach (lenk.) - iš Sodelių kaimo.
11 Pvz. дер.; вь дерeвни (rus.) - sutrumpintas ir pilnas žodis kaime (1851 m).
12 Pvz . Oboje z Jednoszela (lenk.) - abu iš Viensėdžio (1809 m).
Viensėdis - Istoriškai susidariusi ar kilusi iš vienos sodybos gyvenamoji vietovė.
.
12 Pvz. Застенок sutrumpinimai: вь Зас. (rus.) - Avižienių užusienyje (1875 Vilniaus parapija), arba З. - Andreikiškių užusienyje (1858 m).
Užusienis (ažusienis) Застенок (rus.) Zaścianek (Lenkija) - sodyba už gatvinio kaimo. Uždaromi sodybiniai namai buvo vadinami gatvėmis. Kai kurie kaimai ir ypač užuosimai buvo įsikišę tarp kitų dvarų žemių.
XIII-XIV a. Lietuvoje: bajoro ūkį - kaimą sudarė jo namai su žmonėmis priklausančiais žmonėmis, aptverta tvora, į jį patenka po vieną ar du kiemus. Kaip teigia A. Dubonis, kiemas ir kieminėjimas buvo valstybės kūrimosi laikų reiškinys, kai monarchas didino, plėtė ir integravo valstybę, faktiškai savo domeną (dvarą, valstijų žemių plotą).
Istoriografijoje įsitvirtinusi Kita sąvoka - laukas lotynų kalboje - miesteliu, rusėnų. - поле, rusų - пустошь. H. Łowmiańskis lauko sąvoką apibrėžia taip: vientisas žemių kompleksas, susidaręs iš gyvenviečių ir ūkių su arimais, pievomis ir bendro naudojimo naudmenomis, apsuptas miškų, o visi lauko gyventojai buvo vieningi giminaičiai. Laukas apytiksliai apėmė apie 10 km² plotą, jame galėjo gyventi apie 20 šeimų, kitais duomenimis laukas yra didelis arba tankiai gyvenamasis - 30-40 šeimų. Dokumentuose minimi panašūs į lauką objektai galėjo būti vadinami ir kitomis sąvokomis - lokus, provincia, teriula, kurių bendras centras galėjo būti vadinamas "villa", su priklausančiomis žemėmis. 1567 m. surašant LDK kariuomenę, Ukmergės rajono bajorai surašyti laukais, atitinka atitikimą lotynų terminale teritorijoje , vokiečių kalba, atitinkanti vertimą - valsčius .
-
Laukas
13 Pvz. de eodem Territorio (lot.) - iš tos pačios teritorijos.
Apibrėžtai teritorijai, tam tikram žemės sklypui, vietovei pažymėti vartojama žodis teritororio arba teritoria (lot.), Dažniausiai trumpnys: Ter.
-
Dvaras
Dvaro statusą turi tie vietovardžiai, kurie užrašyti su prierašu Aula (lot.), аулы (rus.) Rusijoje tai oficialiai vadinami kaimai (rus. село), nors kasdieninėje kalboje vadinami aūlais.
14 Pvz. Omnes de Aula Pokiewia (lot.) - visi iš Pakievio dvaro. (1800 m).
15 Pvz. Dworze (lenk.) - Dvare (1843 m).
16 Pvz. w majątku (Lenkija) - Dvare (1835 m)
17 Pvz. Имени Рышкайцев (rus.) - - Riškaičių dvare (1907 m).
18 Pvz. Meškelių dvare 1925 m.
-
Akalica
19 Pvz. Okalica Gauryla (lot.) - akalica Gaurylių (1795 m).
20 Pvz. изь oколицы (rus.); (lenk. okolica ).
Bajorkaimis , akalyčia, akalika arba okolica. Tai padrikos gyvenvietes, su netvarkingais žemės sklypeliais prorėžiuose, jų gyventojai - smulkūs bajorai (šlėkta). Akalicos buvo vienos seniausių teritorinių bendruomenių, įteisintos XVI a. viduryje. Bajorkaimiai labiausiai buvo paplitę Vidurio ir Šiaurės Vakarų Lietuvoje.
-
Palivarkas
Palivarkas - Folwark (lenk.), palivarkas. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje palivarkai atsirado XV–XVI a. Tai atskira dvaro dalis su reikalingais ūkio trobesiais; nedidelis dvaras.
.
21 Pvz. w Folwarku (lenk.) - palivarke.
20 Pvz. вь Фoльваркь (rus.) - palivarke (1893 m).
-
Valsčius
Pasak H. Łowmiańskio, valsčių sudaryta didelė, apgyvendinta, planingai užstatyta, paprastai ne mažesnė už lauko teritoriją (plotas svyravo nuo 80 km² iki 370 km² ir daugiau). Valsčius - (lot.) Distructum , (rus.) Волость. Valsčių dydis priklausė nuo gyventojų tankumo teritorijoje, jį sudarydavo vidutiniškai 30–40 šeimų (150–200 asmenų). 1538 m. Upytės valsčiuje buvo apie 30 tokių ūkių.
22 Pvz. Lapių valsčius ir parapija.
23 Pvz. Pvz. Districtus Wilkom. (lot.) - Vilkmergės valsčius (1790 m)..
Tėvonija buvo paveldima valda, kuria valdytojas naudojosi - turėjo teisę į ją, bet nuosavybės prasme ji buvo ne tik pavaldžiųjų nuosavybė, bet kartu ir egzistavo ir giminės teisės į ją.
Žemė (lotynų k. Terra ) buvo didžiausias gentinis teritorinis vienetas, kurio sudėtyje įėjo įvairūs mažesni teritoriniai dariniai. Tačiau kartais valsčiai prilygdavo ar net pranokdavo žemes.
-
Pavietas
Pavietai ir vaivadijos buvo administracinės teritorinės vienetai. Pirmā Kartą Terminas pavieto paminėtas 1388 m. 1564-1566 m. įgyvendinus teisminę-administracinę reformą, Lenkijos pavyzdžiu vaivadijos buvo suskirstytos į apskritį. 1795 m., Lietuvą prijungus prie Rusijos, buvusi LDK teritorija suskirstyta į gubernijas. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsčius. Pavietai ilgainiui sudarė didesnius administracinius junginius - vaivadijas . Vaivadijos centriniame paviete were Vaivada , Kuris administravo vaivadiją , Kiekvieno NE centrinio pavieto priešakyje were maršalka , centriniuose pavietuose maršalkų nebuvo, nenurodyti kitoje vietoje dešimties juos atitiko pilininkai . Maršalkoms (centriniuose pavietuose pilininkui talkino pareigūnai, pakamariai , vėliavininkai, Pilių prižiūrėtojai IR Kiti pareigūnai.
-
Parapija
Parapija - parochialis (daug.) - pirminis organizacinis religinės bendruomenės vienetas, padalinys.
24 Pvz. Parochialis Abelensis. (lot.) - Obelių parapija.
Parapijų pakraščiuose gyvenantys žmonės greičiausiai prašė leidimo priskirti kitai parapijai, kurių bažnyčia arčiau, patogiau ją pasiekti. Todėl pasitaiko atvejų, kai pats pats gyvenamosios vietos pavadinimas užrašytas kelių parapijų bažnytinės knygose. Kartais didesni kaimo gyventojai buvo pakviesti į dvi skirtingas parapijas. Bajorai gal galėjo laisviau elgtis, jų valdos išsiplėtė plačiau, per kelias parapijų ribas, dažnai jų gyvenimo įvykiai registruojami ne vienoje bažnyčioje.
Įrašų įvairovę lėmė daugiakalbė senoji Lietuvos raštinė ir įvairios istorinės aplinkybės.
Lotyniški įrašai buvo vykdyti tada, kai Lietuvos teritorijoje oficialios kalbos statusą turėjo lenkų kalba, todėl ir pastarosios ženklų būta. Pvz. lenkiškų priebalsių buvimas: sz; ć; ł; (Oppido Gruszłauke, Civitate Kurszany). Lotynų kalba, nors ir buvo oficiali bažnytinė, kunigai jos mokėsi seminarijoje, tačiau dažnai jie buvo įtakojami kitų kalbų. Vėliau rusų kalba buvo paraidžiui kirilica perrašyti lenkiški lietuviškų pavadinimų variantai, o prierašai apie teritorinį vienetą nubrėžė kitus terminus.
----------
Parengta PAGAL T. Čelkis " valdžia IR erdvė : " Lietuvos . Didžiosios Kunigaikštystės teritorializacijos procesas XIV -. XVI a. "Šaltinis: vddb.library.lt taip pat: istorikas.lt , etalpykla.lituanistikadb.lt ; Iliustracijos: epaveldas.lt
Dėkoju už pastabas, taip, redaktoriaus neturiu, mėgėjiškai dalinuosi savo patirtimis ir atradimais.
Glaustai pateikta labai įdomi informacija. Gaila tik, kad tekstas nesutvarkytas, gana nemažai redagavimo klaidų.