Naujiena - Edukacinis žaidimas vaikams "Mano Šeimos Medis"

Legenda apie vieną Žemaitijos bajorų giminę

Dar niekada neteko susidurti su tokia gausia bajorų gimine!

Kai pamačiau bajorystės tvirtinimo dokumentuose sudarytą giminės medžio schema, aiktelėjau. 122 numeruoti vyrai!

Mano sudaryta giminės medžio diagrama - schematinis giminės atvaizdavimas (nepavyko įkelti geresnės kokybės, todėl vos įžiūrimi kontūrai).

Bajorystės bylos psl. (LVIA)

Kas per dydis!!! Svarbu, kad gyvybinga ir skaitlinga gentystė išlaikė stiprų kamieną. Keli giminės atstovai buvo bevaikiai arba neturėjo vyriškos giminės palikuonių, bet tai nesutrukdė visam medžiui sulapoti. Svarbu, kad Šakynos, Kuršėnų ir Telšių archyvinė medžiaga neblogai išsilaikiusi ir pavyko surasti gimimų-krikštų, santuokų ir mirčių faktus pagal visa istorinę schema. Surinkta kaip niekada didelė genealogija virš 400 asmenų. Seniausias dokumentas išlikęs iš 1584 m.

Vienava herbas (iš LVIA)

Lietuvos valstybės istorijos archyve (LVIA) rasta Vienavos herbo bajorų Narkevičių byla ir, pagal joje esančią informaciją, sudarytas giminės aprašymas knygoje “Herbarz szlachty żmudzkiej”. Jos pagrindu surinkta archyvinė medžiaga ir sudaryta šios Žemaitijos bajorų giminės genealogija.

1794 m. Šakynos herbas (iš wapedia.mobi/lt)

Kai perskaičiau, kad antrajai, vidurinei giminės linijai vadovavo Andriaus brolis – Jokūbas (IV). Jis 1770 m. testamentu Šelvenų ir Tulminų (Tulpiki) [Berżański] valdas paliko penkiems sūnums, supatau – priartėjau prie savo giminių istorijos.

Tie mįslingieji bajorai Narkevičiai, kurie nuo XVII a. krikštijo, liudijo mano tolimiausių, archyvuose surastų giminių gyvenimo įvykius, bet tiesioginiais giminėmis netapo.

Tolimiausias protėvis - Nr. 1. Leonardas Narkevičius (diagramos fragmentas).

Su Šakynos parapija susiję seniausios žinios apie bajorystę prisitvirtinusių bajorų Narkevičių giminę. Ši pavardė paplitusi plačiai po visą istorinę Žemaitiją, žinant kiek daug buvo Leonardo Narkevičiaus palikuonių, nestebina. Šakynos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios archyve, randamų dokumentinių įrašų su šia pavarde gausa, kas apsunkino konkrečiai giminei priklausiusių asmenų paiešką. Senojoje raštvedyboje sistemos nebuvo, be to LVIA trūksta seniausių bylų, todėl XVII-XVIII a. dokumentų apžvalga daugiau bendro pobūdžio. Nuo XVIII a. vidurio surasti konkrečių gentainių archyviniai įrašai, pagrįsti vietovardžiais, gimimo datų sutapimais, šeimos narių bajorystės eilės numeriais ir kitais netiesioginiais įrodymais.

Šakynoje rastas seniausias dokumentinis įrašas, kuriame kilmingas Kazimieras Narkevičius (lot. M: D: Casimiri Narkiewicz) iš Beržėnų vedė Marijoną Pilsudskaitę iš Riškaičių. Tais pačiais 1703 m. kitame dokumente nurodyta Marijona Narkevičienė – Beržėnų vėliavnešė (lot. vexillifera de Beržany), vadinasi šie bajorai buvo pareigybininkai. Riškaičiai mūsų giminės tėvonija, valda išlaikyta iki XX a. Dažni Narkevičių vaikų krikštatėviai buvo Riškaičių bajorkaimio gyventojai bajorai: Florijonas Saltuška, Elena Rekošienė ir Kristina Narkevičiūtė, jie krikštijo ir mūsų medžio atstovus. Populiarusis kilmingas bajoras Florijonas Saltuška (lot. Florianus Szoltuszko) iš Čeponių - vien Griežiškėse 8 vaikus pakrikštijęs. Kilmingi kraštiečiai bajorai Aulakai XVIII a. viduryje buvo kviečiami krikštyti mūsų ir jų giminių vaikus. Pati laukiamiausia krašto krikšto mama - Sofija Rekošaitė (Rekoszowna) Šaltuškienė, mano paskaičiavimais pakrikštijo Šakynos parapijoje 17 vaikų. Turbūt neveltui Šakynos bažnyčios įrašuose tuo metu Sofija buvo bene populiariausias mergaičių vardas. Ji krikštijo Marijonos Narkevičiūtės Dluskienės iš Griežiškių ir Marijonos Narkevičiūtės Girdvainienės (Griežiškėse) – sūnus. Dar vienas vietovardis – Griežiškių bajorkaimis, kuriame dvaras buvo mano gentainių Milvydų tėvonija, išlaikyta iki XX a.

1775 m. Riškaičiuose bajorams Jokūbui Laucevičiui ir Onai Narkevičiūtei gimusią dukrą Viktoriją, krikštijo mano protėvis – bajoras Mykolas Daugėla iš Riškaičių, jam asistavo bajorė Marijona Narkevičienė ir kt.

XIX a. pradžioje šių bajorų ryšiai nenutrūko, vėlesnės kartos Narkevičiai bendravo su tų pačių bajoriškų pavardžių kaimynais. Bajoras Feliksas Narkevičius 1825 m. buvo dviejų santuokų liudininkas Riškaičiuose gyvenančių bajorų. 1830 m. Šakynoje Feliksas Narkevičius iš Žarėnų vedė Reginą Liutikaitę iš Paliesių dvaro. 1818 m. susituokė Teofilis Narkevičius ir Barbora Apolonija Liutikaitė (Reginos sesuo) iš Paliesių dvaro, jų liūdininkai: kilmingi Ignotas Liutikas, Feliksas Narkevičius, Paulius Rekošius ir kiti.

Vėliau, Narkevičių šakų atstovams persikėlus į Kuršėnų parapiją, genealogijos dokumentų rinkinys pasipildė šios bažnyčios knygų įrašų kopijomis. Ir vėl pastebimi glaudūs ryšiai su mano giminėmis iš šios parapijos. Aš Narkevičius vadinau savo giminių piršliais, kas daugiau galėjo juos suvesti nuo Tirklšlių iki Kelmės, jeigu ne skaitlingieji bajorai Narkevičiai. Kada rinkau visus galimus jų gentainius, tai giminė išsisklaidė per visą Žemaitiją, per santuokas jie tapo viena labiausiai išplitusia bajorų gimine, apjungusia nesuskaičiuojamą kiekį įvairių krašto bajorų pavardžių.

Pirmą kartą galėjau 20 metų tyrinėtą savo giminės genealogijos dalį prijungti prie užsakymo. Gavosi išsamus visos Narkevičių giminės medžiagos aprašymas – net 100 puslapių, su istorine aplinka ir dokumentų vertimais bei komentarais. Smagu. Galėjau valandų valandas pasišvęsti analizei, sugretinimams, grįžo prisiminimai, atsirado naujų faktų, detalių. Grįžo malonus džiūgavimas pačiu procesu.

 Kilmingų bajorų Ignoto Narkevičiaus ir Marijonos Gecevičiūtės - sūnaus 1913 m. Santuoka.Telšių RKB (LVIA)

Sudarius medžio schema, liko apsispręsti kiek asmenų dėsime į projektuojamą medžio dizainą. Aišku, visų tikrai neverta, nors surinkta daug istorinės medžiagos. Medžiui sudaryti reikia apsiriboti tam tikra apimtimi - pvz. pagrindinių protėvių linijomis. Žinoma, visas grožis vešlios medžio šakos ir giminės vyrai grupuojami bajorystės eile iki 122 numeruotų asmenų. Šie turėjo tapti pagrindu, o žmonos ir dukros, prijungus XIX a. Telšių liniją, sudarė įsimintinai tobulą medį.

Giminės medis

Grafinėmis programomis suprojektuotas giminės medis, buvo sumažintas iki 220 asmenų ir išsiųstas į spaustuvę, Pasirinkta drobė, ant jos spausdinamas giminęs medis pagal pasirinktą formatą 115x95.

 Giminės medžio vienas iš eskizų.

Ranka nupiešiau ąžuolo medį, kuris dedamas po giminės schema, komponuojami herbai, giminės pavadinimas. Dvi dienos ir paveikslas baigtas, lieka tik įrėminti.

Atsakinga, bet smagu.

Buvo  verta.


3 komentarų

  • Tai pasitvirtinusi jog kilimo lenkas 😅nei Samogits nei Lietuvis 🤔

    Eli
  • Sveiki, Jauniau,
    Dėkoju už nuoširdų komentarą. Neviešinu jokių vaizdų, nereklamuoju darbų, tik skatinu susidomėjimą savo giminės genealogija, pasidalinu sėkmės istorijomis

    ELENA
  • Šaunu, kad tiek daug kantrai, krupščiai padidbėta
    Jus prisimins ir pro- pro anūkiai,kai žvelgs į šį medį.
    O mes dėl mažumo,nedaug ką ir tematom,tik skaičių sutalpintų.

    Jaunius

Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.