radėję domėtis genealogija, kai kas nekantriai klausia; ką galima rasti senose metrikų knygose? Ten tiek prirašyta neaiškaus teksto ir dar sunkiai įskaitoma rašysena.
eįpratusiems senieji rankraščiai atrodo sunkiai įveikiami. Perskaičius visą tekstą - nelabai aišku kas jame svarbiausia; kuri informacija bendro pobūdžio, kuri svarbi genealogijai, šeimos istorijai. Be abejo, galima kopijuoti dokumentą ir saugoti visą tekstą, kuriame paminėti gentainiai, nesigilinant į detales ir bažnytinių knygų turinį.
Svarbiausia išsiaiškinti - kas tuose įrašuose aktualu konkrečiu atveju. Kiekvienas aktas galėjo būti įrašomas skirtingai. Dokumento turinys priklausė nuo laikmečio, tuo metų vartojamos kalbos, parapijos kunigo, raštininko, akto dalyvių pateiktos informacijos ir daugybės kitų veiksnių.
Nuo XIX a. pradžios spausdintose kanceliarinėse knygose atsirado teksto pildymui sudaryta struktūra, dažniausiai grafos, kuriose įrašus lengviau skaityti ir analizuoti. Kartais knygose būna labai nedaug mums, giminės tyrėjams, reikalingos informacijos, kartais surašoma pakankamai smulkūs asmenų ir aplinkybių duomenys. Mažokai informacijos seniausiose knygose, nedaug jos buvo surašant XVIII a. įvairių aktų dalyvius. Tuo atveju, kai išlikusiame įraše krikštijamų, besituokiančių tėvai, arba jų gyvenama vieta lieka nežinomi, labai sunku susigaudyti tarp bendrapavardžių.
Santuokinės apklausos įrašai pradėti užrašinėti nuo XIX a. ir juose informacijos gausiausia, net iki 12 duomenų. Nuo 1918 metų lietuviškai pildomų knygų puslapiuose surašydavo visų asmenų smulkiausius duomenis. Tokie dokumentai ypatingai svarbūs, sužnome gentainių amžių, amatą, gimimo ir vėlesnes gyvenamas vietas, buvusius sutuoktinius, tėvus, vaikus, liudininkus bei kitus duomenis apie kiekvieną asmenį.
aigi, atsakant trumpai į klausimą; ką galima rasti šiose knygose, teigiu - ir daug ir mažai.
avyzdžiui, XIX a. antroje pusėje, dokumentuose rusų kalba, buvo surašoma labai daug giminės istorijai svarbios informacijos.
alėjo būti užrašoma:
-
Akto data (krikšto, santuokos, konfirmacijos, laidojimo, dokumento išdavimo ir kt.).
-
Įvykio data (gimimo, vestuvių užsakų, mirties), vardai ir pavardės (kunigų, tėvų, krikštatėvių, liudininkų).
-
Iš kur visi dalyvaujantys kilę, kur paskutiniu metu gyveno (dekanatas, parapija, valsčius, bendruomenė, kaimas).
-
Dažniausiai galima sužinoti kilmingi jie ar ne, jų tikėjimą, tautybę, pareigybes, profesiją, karinį laipsnį, amžių ir kita.
-
Gali būti įrašyti įvairūs patikslinimai: ryte, dieną ar vakare gimė, vaiką priėmusios akušerės įvardijimas, kitų liudininkų duomenys.
-
Nuo ko mirė, mirus tėvui ar motinai likę vaikai iš kiekvienos santuokos (jeigu tuokėsi ne vieną kartą), gyvas ar našlys sutuoktinis, kur palaidotas, kas dalyvavo laidotuvėse.
-
Santuokinis ar pavainikis (gimė, tuokiasi) pamestinukas (kur ir kada surastas, įvaikintas).
-
Patikslinantys įrašai apie pakitimus, taisymus, ypatingus leidimus, vėlesnius prierašus ir t. t.
-
XIX a. pabaigoje dekanatinėse knygose dažnai sudaromi atskirų parapijų asmenų abėcėliniai sąrašai, kurie palengvina tyrimą.
Surašymų bylose įrašų turinys priklausė nuo jo pobūdžio t.y. vietos, tikslo, temos, laikmečio ir nuo raštininkų. Tokios bylos saugomos vadinamuose reviziniuose gyventojų sąrašuose, arba dvarų bei bažnyčių inventoriniuose sąrašuose. Kartais juose nurodytos tik pavardės ir vardai, kitais atvejais išvardinta visi šeimynos nariai su socialine padėtimi, giminystės ryšiais, amžiumi ir kitomis detaliomis žymomis. Dvarų ir jų valdytojų sąrašuose, sudarytuose bajorų herbynuose, randami specifiniai, jų statusui svarbūs duomenys: vietovardžių rodyklės, dvarų ir sodybų pavadinimai, valdytojai ir jų nuomininkai, jiems priklausantys valdiniai su tarnybomis, jų “dūmais” (šeimynos kiemai su pastatais ir gyventojais), samdiniai, bei jų šemos. Kartu sekė visų gyventojų turto bei prievolių surašymai. Nuo XIX a. buvo vykdomi mokesčiai, juose atsispindi gyventojų ir valdytojų turtas.
antuokų knygose buvo užrašoma pakankami daug su giminės istorija susijusių faktų. Pavyzdžiui, lietuviški įrašai kai kuriose Aukštaitijos parapijose užpildomi nurodant sutuoktinių tikslias gimimo datas (diena, mėnuo, metai ir vietovė, kur jis gimė). Senieji XVII-XVIII a. įrašai labai neinformatyvūs, nes sutuoktinių tėvai nebuvo nurodomi, kartais net nuotakos pavardės nerasite. Lotynų kalba pildomose knygose dažnai nerašydavo vietovės, iš kurios atvyko jaunikis, nebent abu iš to paties kaimo. XIX a. pradžioje lenkų kalba buvo surašoma kur kas daugiau svarbių faktų, o atsiradus spausdintoms knygoms - grafose raštininkai surašydavo visus dokumentui privalomus duomenis.
riešsantuokinių knygų puslapiuose jau XIX a. lenkų kalba dažnai nurodoma kur jaunavedys ir nuotaka gimė, jei persikėlę į kitą vietą, pažymima - nuo kada gyvena naujoje vietoje, rusų kalba įrašydavo dar daugiau smulkmenų.
okios informacinės detalės labai vertingos, pagal jas galima surasti asmenų persikraustymų datas ir vietas. Labai svarbu genealogijos tyrimo eigai, kada dėl nutrūkusios įvykių sekos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nebelieka jokių pėdsakų.
ei iš aprašomų namų išvyko suaugę jaunuoliai (nuo 20 metų), vadinasi, galėjo pradėti mokskslus, tarnybą, slėpėsi nuo karo prievolės, vedė, mirė. Tuo atveju, kai visi šeimos nariai persikėlė į naują gyvenamą vietą, galimai įsigijo naują valdą, išvyko į naują pareigybių vietą, nuomojo kitą dvarą, pardavė ar prarado nekilnojamą turtą. Valstiečiai - nenorėjo netekti laisvųjų statuso, bėgo nuo prievolių. Beveik kiekvienos šeimos storija pilna įvkių; sudegė namai, karo padariniai, maro ir epidemijų padariniai, pasitaiko netradicinių atvejų, bet apie tai rašau kitose temose.
iekvieno perskaityto dokumento informaciją vėliau galima papildyti iš kitų šaltinių. Archyvuose gali būti išlikusių perrašytų parapijų ir dekanatų knygų, jose gali atsirasti originalą patikslinančių faktų, klaidų. Gentainio kitas vardas, nauja ar dviguba pavardė, naujas vietovardis dezinformuoja ir kartais klaidina, bet genealoginėse paieškose gali atsirasti naujas posūkis.
eigu ieškoma iš kur kilę krikštatėviai, liudininkai - iš to paties kaimo ar tolimesnio, gal iš kitos parapijos, nei visa šeima, atsiranda naujų prielaidų plėstis. Dokumentuose nieko atsitiktinio nebuvo, visi žmonės, atsidūrę šalia giminių, tapo gentystės įstorijos dalimi.
iandien galima tęsti tyrimus naujoje "šviesoje". Pasižvalgius po senus žemėlapius, sulyginus su naujausiais ar pasidomėjus šiandienine Lietuva, galima patikslinti vietoves, stebėti jų pavadinimų pokyčius, surašyti išlikusius ir dingusius iš mūsų padangės istorinius vietovardžius.
asidomėjus galima sužinoti ar yra išlikę protėvių tėvoninės žemės ir valdos. Gal yra krašto, kaimo, bendruomenių tema leidinių įdomių istorijų, susijusių su įvardintais kaimais, gyvenvietėmis, miestais, parapijų bažnyčiomis.
ada, kai duomenų bazė išsiplės, galimai paaiškės visų surašytų smulkmenų ir, pradžioje atrodžiusių nesusijusių faktų, svarba. Tie patys liudininkai kartojasi keliose giminės kartose; greta gyvenantys kaimynai, bendrapavardžiai, iš kitur atvykę įvykių dalyviai. Vėliau, suradę tolimuosius prosenelius, greičiausiai pastebėsite, kad dalis pavardžių nebuvo atsitiktinės, jos prijungiamos prie giminės medžio. Atsiradę prosenelių palikuoniai da-nai būna kaip tik tie, kuries kitos kartos artimiesiems ar seneliams liudijo vėlesnius įvykius.
storija taip ir susideda. Skaičius prie skaičiaus, vardas prie vardo - grandine jungiasi per santuokas prie užauginto giminės medžio šakų.
ada paieška vyksta per bažnytinių surašymų knygas, ten miestai, kaimai, vienkiemiai, juose gyvenę žmonės, jų apytikslis amžius, raštingumas, socialinė padėtis. Šiose knygose kiek mažiau tikslumų, bet galima kita įdomi informacija, jose kas keli metai galima sekti kiek kada šeimoje liko ar padaugėjo asmenų. Suaugę, po vestuvių vaikai iškeliauja, vaikai išvyksta mokytis, paimami į kariuomenę, išvyksta nepastoviems darbams, galiausiai miršta. Neturint kitų dokumentų, surašymai gali padėti surinkti gentainius, bei apytiksles įvykių datas. Esant tiksliems gimimų, santuokų ir mirčių dokumentiniams, tokie surašymų faktai tik papildoma medžiaga.
rchyvinių knygų studijavimas reikalauja kantrybės. Nereikėtų nusiminti jeigu iš karto surasti gentainių nepavyksta. Grįžti galima vėliau, kada bus daugiau informacijos, geresnis laikas paieškoms.
eimos istorija - tai mes ir žinomi giminių kartų gyvenimo ženklai. Kol protėviai nesurasti, visi jie tik mus įtakoję paslaptingi praėjusių amžių gyventojai. Šiandien svarbūs ne tik kilmingų didikų, gediminaičių giminių medžiai, kurie dažniau išlikę ir saugomi, nes yra valstybinės svarbos paminklai. Protėviai neturėtų būti pamiršti, dylantys nežinomybių pilnose knygose ir likti yen dulkėti užrakintais visiems laikams.
et suradus rankraštį, kuriame užrašytos ištisos, viena po kitos sekančios vaikų mirtys, stebins kokia sunki šeimų dalia. Pasigilinus paaiškės - tai maro metai, arba lemtingas sukilimas, karas praūžė, nušlavė nuo paviršiaus ištisus kaimus su visais gyventojais, retino miestelėnų gretas... kokia aukšta išlikusiųjų "kaina".
iekas bažnytinėse knygose nepaliko jau parašyto rašinio apie gentainius ar istorinių įvykių aplinkybes.
is susideda iš atminties, ištrauktų iš užmaršties faktų ir žmonių likimų. Istorija renkama iš senolių pasakojimų, prisiminimų, aplankytų kapų, foto albumų, senų laiškų, relikvijų. Tikrai verta pabandyti.
Iliustracija. Archyvinio dokumento fragmentas. 1678 m Židikų parapijos santuokos/epaveldas.lt