Giminės medžių detektyvai. Kiekvienas galime tapti profesoriumi Mažyliu.

„Pirma pamačiau mikrofilmą, paskui jau reikėjo prašyti autentiškų dokumentų. Apėmė jausmas, galima suprasti koks, nepaprastai puikus. Pergalės jausmas“, – sakė prof. L. Mažylis.

Koks pažįstamas jausmas - pasakys ne vienas savo giminės istorijos tyrėjas.
Aš daug metų konsultuoju pradedančiuosius, patariu iškilus sunkumams. Ne kartą stebino jų džiaugsmingi išgyvenimai. Naujokų patirtys ir nusivylimai skatino dirbti dar uoliau, ištiesti vilties ranką suklupusiam, patarti atsidūrusiam akligatvyje. Kartais užtenka vieno sakinio, kartais procesas užtrunka mėnesius.

Tai žodžiai, kurie atlygina už sugaištą laiką:

...po truputį pažinsiu save,
- fantastika, taip ir galvojau, domėjausi tais kaimais ir man protas nenešė kiek sužinojau…didelis dėkui, kad vargstate dėl manęs,

- radau savo mamytes tėvelius! Jūsų dėka, ačiukas ačiukas ačiukas iš visos širdelės:)

- radau, iš pradžių pagalvojau - aha, pakliuvai!

- super, aš bent jau nebusiu be nieko, nes nenoriu kažko nežinoti…lieku skolinga puodeli kavos.

- pažadu nusipirksiu dideli lapą popieriaus ir pradėsiu su babyte braižyti medį.

- aš jau sėdžiu 10 val. prie šitų ieškojimų, toks vaizdas, kad dingę nuo žemės paviršiaus…
- ačiū už patarimą, o sąsiuvinį reikia dar vieną užvesti, nes dedu spalvotus lapelius - tai man leidžia surasti lengviau, na, tai jau archyvas…

- tai tikrai neatsitiktinumas, kad mudvi bendraujame

- radau Joną, pasirodo, jis 1899 05 16 buvo liudininkas vestuvėse…

- tuoj pasižymėsiu - kuo toliau tuo įdomiau!

Užduodami klausimai dažnai gali būti aktualūs kitiems, todėl trumpai rašau apie viena įdomią temą - mergautinę pavardę.

Genealogijos pinklės. Kaip rasti nutrūkusią šeimos liniją?

Visiems nutinka toks momentas, kai koks vienas pėdsakas dingsta. Jis gali tapti pačiu problemiškiausiu tašku visame jūsų giminės medžio tyrime.

• Ką darote norėdami surasti pamestinuko tėvus?

• Ar galima identifikuoti asmenį pagal prieglaudoje atsidūrusio senyvo amžiaus skurdų mirties aprašymą?

• Kur rasti moters mergautinę pavardę?

Ar yra kokios gudrybės, padedančios surasti trūkstamą mergautinę pavardę?

Moterys dažniausiai prarasdavo savo mergautines pavardes po santuokos ir gali būti nepaprastai sunku surasti kokiai giminei ji priklausė iki vestuvių. Pavyzdžiui, XIX a. pradžios dokumentuose retai buvo rašoma mergautinė pavardė. Kartais kilmingoms bajoraitėms pasisekdavo, nes prie vyro atsirasdavo žmonos pavardė, bet daugeliu atveju įrašomas tik vardas. Tokia įvykių dokumentavimo tvarka tyrimą veda į visišką aklavietę, nes neįmanoma nustatyti motinos linijos. Mergautinė pavardė dažniausiai buvo užrašoma santuokos liudijime arba mirties įraše, rečiau surašymo, vaikų gimimo - krikšto dokumentuose. Kaip suprantu, pasitaikydavo atvejų, kad mirties įrašų metu niekas nebeprisimindavo moters ankstesnės pavardės. Matydama krikšto įrašuose neteisingą motinos vardą, arba pavardę, kurie kitų vaikų gimime nesikartojo, suprantu, kad krikštatėviai arba nežinojo, neįsidėmėjo, ar pamiršo tikruosius motinos asmenvardžius. Jeigu nuotaka atitekėjo iš kitos parapijos, jos pavardė net kunigui galėjo būti nežinoma. Visa grandinė kliūčių ir giminės medžio šakos nebeauga.

Taigi, kas “sufleruoja” apie moterų tikruosius vardus ir pavardes?

Jei negalite rasti savo promočiutės santuokos ar mirties įrašo su nurodyta mergautine pavarde - kas tada? Pravartu praplėsti tyrimo lauką ir peržvelgti visas pavardes. Tyrinėkite asmenis, esančius vaikų krikšto dokumentų įrašuose, arba santuokų liudininkų eilutėje. Mano patirtis leidžia teigti - šie asmenys labai dažnai susiję giminiškais ryšiais. Kaip taisyklė, jie buvo tolimesni giminaičiai, kaimynai, pusbroliai ir pusseserės. Labai dažnai svarbius įvykius liudijo tėvo arba motinos broliai ir seserys, arba ištekėjusių seserų vyrai, vedusių brolių žmonos. Štai puiki tradicija kviesti kūmais dieverius, svainius, mošas ir kitus giminaičius, kuri labai praverčia ieškant pasislėpusių pavardžių. Radote krikštamotę, galimai seserį, pagal pavardę greitai rasite jos šeimą, o jos tėvų santuokos arba mirčių dokumentuose atsiras dar viena duktė. Jeigu ne, yra kiti variantai.

Ar pasidairėte kokių neįprastų šaltinių?

Knygose surašyta daugybė vietovių, pavyzdžiui gretimų kaimų, kuriuose galima rasti netoliese gyvenančių, ieškomos mergautinės pavardės atstovų. Jeigu neišlikusios surašymų bylos, teks “pabraidyti” po aplinkinių gyvenviečių gimimų ir mirčių dokumentų įrašus, gretimų parapijų santuokų knygas. Analizuokite aplinką, tirkite visą tiriamą teritoriją, visas keliose kartose esančias gentainių pavardes ir stebėkite, kurios iš kaimynų kartojasi tėvų ir senelių dokumentuose, liudijant įvykius. Tokių kaimynų dukros galėjo tapti jūsų giminaičių žmonomis. Sėkmingiau rasti moterį su retesniu vardu.

Dar viena tendencija - vardų paveldas.

Dauguma šeimos istorijų tyrėjų pripažįsta, kad vardai paveldimi. Lietuvoje yra paprotys, pagerbiant artimuosius duoti savo vaikams giminės vardą. Tai buvo populiarūs krikščioniški vardai, jeigu vardas retas - tyrėjui gali būti didelė sėkmė. Tokio vardo paveldo kelias gali padėti priartėti prie moters mergautinės pavardės. Išnagrinėkite ieškomos giminės protėvių vaikų, anūkų, proanūkių vardus ir gal kai kas paaiškės.

XIX a. antroje pusėje gimimo įrašų skiltyse atsirasdavo prierašai apie įvykusias santuokas, todėl verta ieškoti gimimo dokumento.  Vyriškos lyties vaiko gimimo-krikšto lape galima rasti jo nuotakos vardą, pavardę ir datą bei bažnyčią, kurioje įvyko tuoktuvės.

Pasienio vietovėse neretai nuotakos atvykdavo iš kaimyninių šalių, todėl duomenų apie jos asmenybę verta ieškoti už Lietuvos ribų.

Manau kiekvienas mėgėjas, padirbėjęs su šaltiniais, turi savo patyrimų, kurie praverstų pradedantiesiems.

Pradžiuginkime juos padrąsindami.

Dirbant tikrai bus vaisių, bet nenustebkite, ateis lūžio taškas, bus bloga pagalvoti, paskui vėl pradės kirbėti noras sugrįžti prie archyvinių įrašų.

Linkiu sėkmės.