Genealogijos lobynai

„Kas aš esu?“ Gali būti atsakyta tik tuomet, kai bus suprasti santykiai su aplinka ir savimi, kartu santykis su savo protėvių gyvensenos istoriniais veiksniais. Genealogija tarsi sukuria mūsų dabartį, suteikdama jai istorinį kontekstą.  Svarbu surasti atskaitos tašką nuo kurio pradėsite visas istorines sąsajas. Per jas galima atidžiau pažvelgti į savo giminystės paveldą, tuo pačiu į save.

Iliustracija. Archyvo saugyklos /Šaltinis archyvai.lt

Archyvas tai vieta panaši į tradicinę biblioteką, nors fondus sudaro beveik vien rankraščiai. Tai saugyklos, kurios pilnos aplankų ir knygų su įvairiais senais dokumentais. Skaityklose mokslininkai studijuoja saugomus dokumentus, atlieka įvairius tyrimus. Archyvo darbuotojai teikia pagalbą visiems ieškantiems tam tikrų išlikusių dokumentų, taip pat archyvarai gali atlikti reikalingus mokslinius tyrimus, tačiau jie paprastai trunka ilgą laiką ir ne visada atitinka lūkesčius. Problema čia yra ta, kad darbuotojų trūksta, o paraiškų tiek daug, susidaro ilgos eilės, daug ir dirbtinių kliūčių. Mažos skaityklų salės ne visada gali sutalpinti visus norinčius. Rankraščiai blogos būklės, daug dokumentų neišlikę, labai daug metrikų knygų yra sunykusios, suirusios. Įvairūs dokumentai turi skirtingus apribojimų terminus. Norint susipažinti su jais reikia išsiaiškinti kiek gali būti kliūčių, pavyzdžiui, bažnyčių dokumentams taikomi šimto metų apribojimai.

Kartais reikia nedaug, svarbus pradinis postūmis, leidžiantis domėtis giminės istorija.

Ko mes ieškome praeityje? Ar ten rasime atsparos mūsų dabarčiai ir ateities perspektyvoms.

Svarbūs veiksniai, kurie dažniau nei paprastai skatina domėjimąsi giminėmis - tai protėvių nuopelnai, pasiekimai ir žinios apie įdomią praeitį. Dažniau dairomasi atgal, jei žinoma, kad šeimos artimiausioje praeityje viskas buvo sėkminga. Deja, gyvenime yra ir buvo daug trūkumų, nesėkmių, blogio. Turime būti pasirengę tam, kad domėdamiesi istorija, galime susidurti ir su neigiamais savo protėvių ar giminių gyvenimo veiksniais. Tolimų protėvių nuodėmės arba praeityje įvykę konfliktai kartais tampa šeimos istorijos tyrimo kliūtimi. Kaip atskirti savo veiksmus nuo asmeninių nuostatų, kaip teisingai vertinti ir suprasti įvairiapusį istorinį sluoksniavimąsi. Gal galima užbraukti nereikalingą tarpsnį ir pamiršti... O gal verta pabandyti praverti duris į buvusią realybę. Tiesiog surizikuoti.
Vienas iš tokių žingsnių - studijuoti giminės istoriją. Net ir faktai apie mūsų protėvių nuodėmes ir klaidas suteiks mums žinių apie tai, kas buvo blogai. Išnykstančių tautų šaknys ten, kur nurašoma istorinė atmintis. Ten, kur be pėdsakų dingsta ne šimtais, bet tūkstančiais metų kurtas dvasinis žmogaus pasaulis,  visas kultūrinis paveldas.

• Šeimos medis - populiariausia forma pateikti genealoginę informaciją.

• Ryšiai, priklausomybė - geneologiniai žmonių santykiai tarp skirtingų kartų  (tėvų ir vaikų).

• Šeimos istorija - apima informaciją apie socialinę kilmę, turtą, migracijas, karinę tarnybą, švietimą ir kitą informaciją apie šeimos narius.

• Šeimos kortelės - forma, kurioje yra saugomi Geneologijos duomenys: vardai, tėvų ir vaikų, motinos mergautinė pavardė, gimimo datos, santuokos ir mirties datos, pavardės sutuoktinių ir vaikų, ir kita.

• Giminystė - šeimos nariai, tarp kurių galite nustatyti kraujo ryšį ( broliai, seserys).

• Šoninė linija - kilmė iš bendro protėvio, bet ne santykiai atsišakojimas ( sūnėnas, brolio anūkas).

• Motinos moteriška linija - protėviai arba palikuoniai kilę tik moterų linijoje (motina, motinos motina, močiutė promočiutė ir t. t.).

• Tėvo vyrišką liniją - protėviai arba palikuoniai kilę tik vyrų  linijoje (tėvas, tėvo tėvas, tėvo senelis ir t. t.).

• Tiesi linija, kuri atsiranda prijungiant skirtingas kartas vienos giminės atžvilgiu (anūkė, tėvas, senelis, prosenelis,).

• Giminiškumas ryšis atsiranda per bendrą protėvį. Šeimos nariai, tarp kurių viena iš jungčių yra santuoka. Iš sutuoktinių ryšio išauga giminaičiai.

• Giminystės laipsnis reiškia genealoginį atstumą tarp dviejų giminės asmenų (pvz., senelis ir anūkas yra antrojo laipsnio giminaičiai).

Genealogai susiduria su subtiliais klausimais, nes yra įvaikinimas, vaiko gimimas iš nesantuokinio ryšio ar iš neteisėto sutuoktinio. Todėl geneologija yra ne tik asmenų ryšiai, bet ir tai, kaip šie ryšiai sujungti. Mokslui svarbūs visas rašytinis paveldas, jame palikti laiko ženklai, kultūriniai klodai. “Lietuvoje bažnytinėse metrikų knygose, kuriose registruojamos jungtuvės, gimę ir pakrikštyti kūdikiai, mirtys, staiga atsiranda kunigo įrašas apie siaučiantį marą ar kitos asmeninės pastabos, susiję su kasdieniu ar net asmeniniu gyvenimu. Toks rašymas turėjo ir psichologinės iškrovos prasmę, taip pat tapo savotišku būdu perduoti svarbią žinią, informaciją ateinančioms kartoms” - teigia prof. Arvydas Pacevičius projekte „Lietuvos egodokumentinis paveldas“. Profesoriaus tyrimų sritis - egodokumentika, kuri apima “dienoraščius, atsiminimus, autobiografiją, laiškus, kelionių aprašymus, namų albumėlius ir kai kuriuos kitus su visomis šiomis sritimis susijusius tekstus (pvz., testamentus), atsiradusius privačioje aplinkoje ir rašytus dažniausiai pirmuoju asmeniu”. Kiekvienas apsidžiaugtume radę tokius lobius, tikras “lobių skrynias”, tačiau tai jautrūs tyrimai, nes susiję su gyvąja atmintimi, gyvais žmonėmis, todėl paisant įstatymų neskubama jų viešinti. Kita dalis rašytinių dokumentų - tai namų kronikos, pajamų ir išlaidų, apskritai ūkio apskaitos knygos, kurias rašė senąja gūdų kalba ir lenkiškai ar lotyniškai, XVIII ir XIX a. dažnai ir prancūzų kalba, todėl tyrėjai formuoja gilesnį požiūrį į senąją Lietuvos raštiją, neapsiribojant vien raštais lietuvių kalba. Tie patys raštininkai galėjo rašyti įvairiomis kalbomis.

Bet koks gyvenimo įvykis turi dvi svarbias dimensijas - vietą ir laiką.

Ne tik gimimas ir mirtis, bet ir šauktinių sąrašai, asmeninės pareigybių bylos, klausimai dėl teistumo, medicininiai įrašai, namų knygos ar kredito istorijos, visi faktai turi laiko ir vietos įrašų istoriją.

1. Vietos paieškoms svarbu: atkreipti dėmesį į surastus vietovardžių įrašus: upių, ežerų, kelių, miškų, bei aprašytų atstumo nuo žinomų punktų, didesnių centrų, nes bet kokia žymė gali būti surandama žemėlapiuose, žinynuose. Jei žinome tik mažo kaimelio pavadinimą, jo tikslios vietos nustatymui tenka tyrinėti pakankamai didelę vietovę ar net visą šalį. Tada dažnai susiduriame su identifikavimo problema - keletu objektų, pavadintų tuo pačiu tikriniu žodžiu. Pati ieškodama su beržų pavadinimu susijusių objektų dviejose parapijose radau net keturis panašius vietovardžius (Beržai ir trys Beržėnai). Turime surasti bent kokios papildomos informacijos apie kiekvieną iš šių gyvenviečių, kol paaiškės, kuri iš jų tikroji, atitinka ieškomą.

1. Datos nustatymui svarbu: kada niekas nežino tikslios datos, svarbiausia kuo tiksliau apibrėžti reikalingą laikotarpį. Geriausia ieškomų žmonių įvykius susieti su kitomis žinomomis datomis, svarbiais istoriniais pokyčiais. Išsiaiškinus ar tai įvyko iki I-ojo Pasaulinio karo ar po jo, prieš vestuves ar po, prieš persikraustant į naują namą ar jau kitame name - galima priartėti prie tikslios datos. Labai svarbu surinkti informaciją iš įvairių šaltinių ir smulkiai ją aprašyti: kas patikslino, kada apytiksliai įvyko ir kur (susirgo kelionėje, mirė emigracijoje, gimė tremtyje, namai sudegė pirmomis karo dienomis).

Knygų įrašai apie krikštą, santuoką, mirtį

Norint naudotis įvairiais dokumentais, kurie dažniausiai yra sukaupti istorinių archyvų saugyklose, bibliotekose, bažnyčių registracijos knygose, muziejuose ir internete reikia suprasti kaip skaityti senuosius rankraščius. Svarbiausios yra bažnyčių registracijos knygos, kuriose galima rasti įvairaus pobūdžio tekstų: spausdintinių ir rankraštinių ir įvairiose laikmenose: knygose, mikrofilmuose ar elektroniniame pavidale. Genealoginei paieškai tinkamiausios bažnyčių gimimo-krikšto, jungtuvių ir mirties registracijos knygos.
Remiantis knygose esančiais įrašais, buvo išduodami gimimo liudijimų (išrašai), tai patvirtina dažnai randami specialiai parengti išrašai. Pamestinukas ar nesantuokinis vaikas gan dažnas XIX a. reiškinys ir apie tai rašoma vidurinėje grafoje.

XIX a. antroje pusėje prie gimimo įrašo atsirasdavo įrašas apie įvykusią santuoką. Knygų puslapiuose galima rasti išskirtinį vienam asmeniui skirtą išrašą - toks dokumentas tikras lobis.

Iliustracija. 1817 m. santuokos dokumento išrašas. Šaltinis LVIA

Lotynų kalba ranka užpildomos knygos

Iliustracija. 1796 m gimimo-krikšto dokumento įrašas. Šaltinis LVIA

Pvz. 1796 m gimimo-krikšto įrašas, kuriame data, vikaro, kūdikio, jo tėvų, krikštatėvių asmenvardžiai. Prieš tėvo vardą įrašomas žodis Patris - reiškiantis tėvas, prieš motinos vardą rašomas žodis motina Matris. Krikšto tėvai įvardijami žodžiu Lewantes, arba Patrini.

Seniausiose knygose dažnai nebuvo specialių grafų, kurios atsirado vėliau. Lotynų kalba pildomas tekstas paprastai nebuvo suskirstomas pagal kokią nors sistemą. XVII-XVIII a. pradžioje knygose nepastebima jokių specifinių taisyklių ar normų, todėl kiekvienos parapijos knygos buvo užpildomos savaip. Vieni raštininkai paliko minimalius duomenis, kiti praplėsdavo įrašų kiekį. Pasitaikydavo neįrašytų krikšto vardų, tėvų ar vieno iš jų, nepilni liudininkų sąrašai, be gimimo dienos ar vietos. Santuokų įrašuose beveik neminėdavo tėvų, kartais trūkdavo gyvenamos vietos įrašų, jaunųjų amžiaus ir kitokių svarbių faktų.

Lenkų kalba ranka užpildomos knygų grafos 

Gimimo - krikšto įrašai

Iliustracija. 1802 m gimimo-krikšto dokumento grafos. Šaltinis LVIA

Viršutinėje grafoje lotynų kalba įrašyta data / 

Apatinėje lenkų kalba - gimimo vieta, gimimo data, krikšto data / Krikšto vardas / Tėvų kilmė ir asmenvardžiai / Suteikiančio krikštą (kunigo) asmenvardžiai / Krikštatėvių asmenvardžiai /

Santuokų įrašai

Iliustracija. 1806 m santuokos dokumento grafos. Šaltinis LVIA

Viršutinėje grafoje lenkų kalba įrašyta parapija, dekanatas ir pavietas data / 

Apatinėje - Jaunųjų gyvenamoji vieta / Santuokos data / Sutuoktinių asmenvardžiai / Kunigo asmenvardžiai / liudininkų asmenvardžiai /

Lenkų kalba spausdintu šriftu užpildomos knygų grafos (paaiškinimai).

Santuokų įrašai

Iliustracija. 1832 m santuokos dokumento grafos. Šaltinis LVIA

Eilės Nr. / Santuokos data / Kada kur kas priėmė užsakus, palaimino / Kokie jaunavedžių asmenvardžiai, kokios jie kilmės, amžiaus ir kurios parapijos /Kokie abiejų jaunavedžių tėvų ir santuokos liudininkų asmenvardžiai /

Mirties įrašai

Iliustracija. 1838 m mirties dokumento grafos. Šaltinis LVIA

Eilės Nr./ Mirties data, amžius. / Kada kur kas ir nuo ko mirė ar suteikti Sakramentai /  Kokie asmenvardžiai, kilmė, kiek ilgai gyveno, kokioje parapijoje ir kiek vaikų liko / Koks kunigas kada ir kur palaidojo /

Vis dar vyksta teorinės diskusijos kaip rašyti nelietuviškas pavardes. Gal svarbiau sužinoti kas nutarta dėl tų nelietuviškų ir lietuviškų asmenvardžių rašymo rusiškais rašmenimis ir galimų transkripcijų lietuviškos pavardės lietuviškame vertime. Geneologija - mokslas, mokslo žinių reikia visiems terminams iššifruoti.
Gerai žinomi Šaukėnai (Szawkiany) ir kiti miestai ar lietuviški vietovardžiai rašomi lenkiškai, vertimui nereikalauja ypatingų žinių. Ką daryti su bajorkaimiais, kaimais, viensodžiais, kurių pavadinimų (Sumeli, Pili, Oreykiszki, Szpule, Szezesaycie, Podorniki, Zasciory, Pogerdy, Noreysz, Dumitry, Saxnovcie, Izmariany, Zybicensi, Leptynka) nerasime jokiuose žinynuose, nes neišliko, dingo iš žemėlapių, pakito negrįžtamai. Dar jeigu juos raštininkai užrašė svetimos kalbos raidėmis iš klausos - ištartus buvusiomis tarmėmis, kas gali žinoti koks buvo pirminis pavadinimas.

Rusų kalba ranka užpildomos knygų grafos 

Nuo tada, kai mūsų raidyną pakeitė rusų caro pareigūnai ir vietoje lotyniško raidyno buvo primesta kirilica, bažnyčios raštininkai prisitaikė prie situacijos. 

Rusų kalba spausdintu šriftu užpildomos knygų grafos (paaiškinimai).

Krikšto įrašai

Iliustracija. 1889 m krikšto dokumento grafos. Šaltinis LVIA

Eilės Nr. / Datos gimimo ir krikšto / Kada, kur, kas ir kaip krikštijo / Kas tėvai, kur ir kada gimė / Kokie krikštatėvių ir atstovų asmenvardžiai / Liudininkų prierašai ir kiti užrašai.

Santuokų įrašai

Iliustracija. 1907 m krikšto dokumento grafos. Šaltinis LVIA

Eilės Nr. / Santuokos data / Kada, kur, kas, kiek kartų skelbęs užsakus sutuokė / Kokie jaunavedžiai, kokios kilmės, rango, amžiaus ir parapijos / Kokie abiejų jaunavedžių tėvų asmenvardžiai, kilmė ir kokie santuokos laiduotojai ar liudininkai. 

Mirties įrašai 

Iliustracija. 1911 m krikšto dokumento grafos. Šaltinis LVIA

Eilės Nr. / Mirties data / Amžius / Kada kur, kas ir nuo ko mirė ar suteikti Sakramentai / Kokios kilmės, socialinės padėties ir bendruomenės, kiek gyveno, kokioje parapijoje ir kie vaikų liko / Koks kunigas kada ir kur palaidojo /

Tai dažniausiai archyvuose randamų dokumentų užpildomų grafu variantai, bet būna išimčių. Apie tai bus rašoma kitose temose.

Studijuojant senus raštus susiduriame su daugybe tikrinių žodžių, kurių užrašymo formos variavo labiau nei pildomų grafų eilutės.

Seniausi vardai ir pavardės tirpsta perrašant ir perkuriant pagal kiekvieno raštininko nuostatas ir sugebėjimus. Senieji istoriniai baltų pavadinimai stumiami į pašalį. Autentiški prūsiški vietovardžiai ir toliau keičiami į slaviškus pavadinimus. Daugybę metų vykęs slavų dominavimas, įbaugino svetimųjų pranašumu ir apsunkino atsitiesimo kelią. Mokslo žmonės teigia, kad baltų kalbos yra seniausios hidronimijos centre. Knygose likę tik nežymūs vardų ar vietovardžių pėdsakai. Palikti laiko ženklai blunka, žodžiai keičia raides, neatpažįstamai transformuojasi. Mes turime praskleisti tamsos uždangą ir įžvelgti autentiškus buvusių tikrinių žodžių pavidalus.

Jeigu kam nors padėsiu perskaityti istorinius dokumentus su įrašais apie protėvius, užrašytus įvairiomis kalbomis ir pagal tam tikrą nustatytą tvarką, tikrai džiaugsiuosi.

Parengta pagal: mokslasplius.lt/2013/03 genpol.com archyvai.lt/