Vadoklių bažnyčioje šventinama bajorų vėliava ir iškilmingai keliama giminės tėvonijoje. Rudnica herbui priklausantys bajorai Daunoravičiai, įsikūrę istorinėse Liaudos žemėse. Ten, kur teka Juoda, ten 18 kartos atstovai išsiskleidė dideliu ir spalvingu giminės žiedu, puoselėjančiu išlikusį ir saugotiną paveldą.
Vadoklių bažnyčioje 2024 m. 
Krekenavos 1638-1723 metų krikštų knyga. Viršelis/LVIA
Gilinantis į giminės ištakas, tyrinėjant seniausią išlikusią istorinę medžiagą, būtini kokybiški archyviniai šaltiniai. Tam buvo perskaitytos įvairios Panevėžio vyskupijos kurijos, dekanatų ir parapijų archyvų gimimo, santuokos, mirties metrikų, priešsantuokinės apklausos ir gyventojų surašymų knygos, beį tikrinti vairūs bajorų fondai.
Viešpaties metais 1799 balandžio 23 dieną aš Antanas Valuševičius krikštiju vaiką (lot. Baptisavi Infantem) Domicelės Agnietės dviem vardais. Tėvas bajoras (G.D.) Juozapas Daunoravičius (lot. Dawnorowicz) Žemaitijos Kunigaikštystės vėliavininkas motina bajorė Kotryna Saliminaitė (lot. Saliminowna) iš Vilkų bajorkaimio Krekenavos parapijos. Krikšto tėvai kunigas Antanas Valuševičius altarista ir filosofijos daktaras su bajore (MD) Terese Naulicka Šiaulių apygardos iždininkiene (lot. Thesaur: Distr: Szaul:). Asistentai bajoras (G.D.) Juozapas Bandzinskas su Ona Skinderiene bajoras (G.D.) Juozapas Stasevičius su Sofija Ivaškevičiene.
Sunkiai įskaitomi, sulieti, kartais sugadinti ir net beveik išnykę archyvinių dokumentų įrašai, gali papasakoti kur kas daugiau nei statistinius faktus. XVIII a. pabaigos Pociūnėlių RKB krikšto metrikoje galima perskaityti nemažai duomenų apie visus akto dalyvius. Dukros gimimo dokumente tėvas bajoras Juozapas Daunoravičius pareigybininkas (lot. Vexillifer Ducatus Samogitensis) – Žemaitijos Kunigaikštystės vėliavininkas, (kitaip kariuomenės vėliavininkas - urėdas). Mergaitės krikštatėvis altarista A. Valuševičius - jis filosofijos daktaras (lot. Philosophia Doctor). Krikšto motina bajorė Teresė Naulickienė atvyko iš Šiaulių, jos vyras pareigybininkas - apygardos iždininkas (lot. Thesaur: Distr: Szaul:).
Palanku, kad su Krekenavos parapija susiję seniausios žinios, apie bajorystę prisitvirtinusių bajorų Daunoravičių giminę, buvo surastos labai neblogai išlikusiame istoriniame archyve. Parapijos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Romos katalikų bažnyčios dokumentų rinkinyje, randamų įrašų su šia pavarde gausa apsunkino, giminei priklausiusių asmenų paiešką bei jų identifikavimą. Senojoje raštvedyboje sistemos nebuvo, be to, trūksta dalies seniausių bylų, todėl sukaupta XVII a. dokumentų gausa daugiau bendro pobūdžio, tinka beveik tik statistinei apžvalgai. Nuo XVII a. pabaigos rasti konkrečių gentainių archyviniai įrašai, pagrįsti vietovardžių, gimimo datų sutapimais, šeimos narių, ženklintų bajorystės eilės numeriais ir kitais svarbiais, bet netiesioginiais įrodymais.
1.1.2.2. (VII) Adomas Daunoravičius
1.1.2.2.1. (VIII) Jurgis Daunoravičius X Marijona Montvilaitė.
Archyvinių dokumentų pagrindu sudaryta schematinė giminių eilė. Visų kartų asmenys numeruoti pagal giminės medyje sudarytą eiliškumą. Giminės medžio schema sudaryta, išlaikant kiekvieno asmens žinomą gimimo datą; t.y. vaikai išdėstyti eilės tvarka, pradedant nuo tėvų santuokos. Nesant dokumentinio įrodymo, asmuo atsiduria už paskutinio žinomo, arba apytikslės datos vietoje. Tokia tvarka sudarytas meninis giminės medžio projektas ir giminės genealogijos aprašymas. Visų 18 giminės kartų eilė prasideda nuo tolimiausio protėvio – Ambraziejaus (XVI a.), o archyvinė genealogija – nuo Mykolo gimimo fakto (1665 metų rugsėjo 15 d).
Beveik 600 asmenų giminės medis - gigantiškas projektas.
Daunoravičių (lot. Daunorowicz, Downorowisz) giminės tėvonija Gasčiūnų (lot. Gosciuny) bajorkaimis. Tautginas, Vitartas, Montvila, Daunoras, Daugminas, Surgautas, Gedgaudas, Gotautas, Rimgaila – kokia puokštė lietuviškų asmenvardžių! Ne kiekviena giminė gali pasidžiaugti bajorų pavardėmis, kurių kilmė iš pagoniškų lietuvių vardų.
1766.G.Krekenavos RKB. psl. 216. 10 dieną balandžio aš kunigas (lot. Ego Sacerdos) Antanas Romaškevičius krikštiju vaiką Marcijonos vardu. Tėvai teisėti sutuoktiniai Tėvas bajoras (GD:) Petras Daunoravičius (lot. Dounarowicz) motina bajorė (GD) Petronėlė Rajuntaitė (lot. Rajuncowna). Krikšto tėvai bajorai Kazimieras Rimkevičius su Ona Rimkevičiūte visi iš Vilkų bajorkaimio arba iš Liaudos (lot. de Lauda).
Pirmą kartą archyvinime dokumente įrašytas Liaudos vietovardis. Istoriografijoje gyvenvietės pradžia įprasta laikyti datą, kuri pirmą kartą paliudija vietovardį dokumentuose. „Livonijos kronikoje“1372 m. pirmąsyk paminėta Liauda. Žygimantas I patvirtina Baisogalos parapijos įsteigimą 1539 m.: in districtu qui vulgo Lauda dicitur [3]. „Districtu“ reikėtų versti kaip apygarda arba rajonas. Žemaičių kunigaikštijos kūrenamų dūmų (1775) ir malūnų (1777) tarifuose minimas Liaudės dv., esantis Veliuonos pavieto Liaudės trakte. 1776 m., anot Volumina Legum, Šiaulių teisminei apygardai buvo priskirtas Veliuonos pavieto Dotnuvos bei Liaudos traktai. /Livonijos kronika, H. Latvis, H. Vartberbė, Vilnius, 1991, p. 197–198. /alkas.lt/
Sutapimas, kad H. Senkevičius, Nobelio premijos laureatas 1880 metais gyveno Bistrampolio dvare ir rinko medžiagą romanui „Tvanas“. Gretimose apylinkėse jis ieškojo prototipų, kuriais tapo daugelis Liaudos krašto bajorų. Romano pradžioje yra minimos vietovės: Krekenava, Upytė, Vadaktai, Pociūnėliai, Mitriūnai, Valantovičiai. Vadovaujami bajoro Butrimo, Liaudos ir Upytės krašto bajorai savo jėgomis sukūrė pirmuosius būrius, kurie ir pradėjo LDK išvadavimą. Visi vietovardžiai ir dalis rašytojo paminėtų pavardžių atsispindi Daunoravičių giminės medyje.
"Rašytojas prie Liaudos, Šuojos ir Nevėžio upių įkurdino garsiąją Billevičių giminę, o Olenką Bilevičiūtę – Vadaktuose (jos giminei priskyrė Mitriūnų, Liubičių dvarus, jie buvo netoli smulkiosios Liaudos bajorų). Liubičiuose gyveno romano herojus Kmiticas, Pociūnėliuose – Goštautai, Valmančiuose – Butrimai, Gasčiūnuose – Gocevičiai, Mariezuose – Stakjonių giminė, Drąseikiuose ir Mazguose gyveno Damoševičiai. Be to, romane minimi ir stambesni bajorai: Sologubai (Sołłohuby), Montvillos (Montwiłłowie), Šillingai (Schyllingowie), Koryznos (Koryznowie), Sicinskiai (Sicińscy)" /Nuoroda.
Nuostabu, skaityti tokį romaną, kupiną vaizdingų aprašymų, turtingų charakterių, dramatinių įvykių ir suvokti, kad kažkur netoli tarpo tavo gentainiai. Goščiūnuose gyvenę Goščevičiai "dervę giriose varė, ir nuo to užsiėmimo juos vadino Goščevičiais Juodaisiais arba Duminiais"/epaveldas.lt. Gal neužkliuvo rašytojo akis už kiekvieno bajoro ir jie netapo knygos personažais. „Tvane“ aprašyti Vadaktai ir Olenka Bilevičiūtė, karštai gynusi savo ištikimus "Liaudės" riterius. Kas tie Liaudos šlėktos (Lawdańska szlachta), lenkiškai kalbantys smulkieji bajorai su labai gražiomis, grynai žemaitiškomis-lietuviškomis pavardėmis?
XXI amžiuje visas būrys palikuonių restauruoją bajorų "dūmą" prie Juodos upės ir ne Juodaisiais vadinasi, o Daunoravičiais.