Vardai, kuriais buvo krikštijami mūsų protėviai

Vardai tikrai turi savo istorinį kelią, nes jų atsiradimas, sklaida ir išnykimas turi tam tikras tendencijas, tam tikrą pasikartojimų ritmą.

XX a. pradžios populiariausių Lietuvos vardų - Jono, Petro, Onos, ar Marijos paplitimas kituose amžiuose buvo labai netolygus, ką kalbėti apie mažiau žinomus, retesnius vardus.

Peržiūrėjusi daugybę senųjų archyvinių rankraščių, pastebėjau, kad kiekvienas laikmetis turėjo savitus vardus, bei žymėjo vis kitokį vardo užrašą, jo formą, tikriausiai ir tarimą.

Galėjo būti, kad Marija, Marijona, Marė, Marytė - tai vienos moters vardas, arba keletas vienos giminės bendravardžių, išskirtų skirtingu vardo interpretavimu. Kiek tokių vardų sekų galima sudaryti? Iki XIX amžiaus pradžios lotynišką Ignatius vėlesnėse bažnytinėse knygose rasime: Ignacy (lenk.), Игнатий, Игнатiй (rus.), Ignas, Ignacas, arba Ignotas. Tradicinių vardų vartoseną sąlygojo ne tik vyravusi kalba, laikmetis, kriščioniško kalendoriaus vardynas, bet, greičiausiai, tėvų pasirinkimai, o vardų užrašymo formos - rašančiųjų sugebėjimai ir tokie veiksniai, apie kuriuos net nežinome. Skaitydama senųjų knygų įrašus, radau didžiulę kriščioniškų vardų užrašymų įvairovę, bet labai keistų, neįprastų vardų - nebuvo daug. Paprastai, XVII- XX amžių tarpsnyje gimusiam vaikui, buvo suteikiami jau nusistovėję krikščioniški vardai, todėl didelių netikėtumų, būdingų XXI amžiui, neteko matyti.

Be abejo, archyvinių įrašų apžvalgoje savo surinktą sąrašą įvardinau stabiliu vardynu, nes man jis atrodo įprastas. Perskaičiau daugybę dokumentų, rinkau ir rikiavau visą vardų paveldą, lyginau ir studijavau giminių bei jų kaimynų vardynus. Kartais ir aš dar randu nematytą vardą, kurio reikšmę ir kilmę tenka aiškintis. Nuolatos atsiranda žmonių, klausiančių apie retus vardus, tikslinančių jų vertimą ar besistebinčių užrašo keistumu. Nežinomų vardų reikšmes galima pasitikrinti ankstesnėje temoje: Reti vardai

Pavyzdžiui, savo vienos giminės gyventose apylinkėse surinkau retesnius variantus: Symforyana (Kamajai 1832 m.), Erazm-Cyprian (Dusetos 1806 m.), Gaudentus (Obeliai 1832 m.), Каликсть (Obeliai 1877 m.), Bozela (Dusetos 1837 m.), Raymundo (Obeliai 1853 m.), Bazyly (Obeliai 1829 m.), Евстафiй (Obeliai 1885 m.), Witalis (Alesandravėlė 1747 m.).

Manyčiau, kiekviename didesniame giminės medyje galima surasti ne vieną retą vardą.

Iliustracija. Amadėjus. Амадéй (rus.) Suvainiškis 1866 m. 

Reti istoriniai vardai, kurių reikšmes teko aiškintis pagal įvairias užrašymo formasAfesta, Akcencijus, Deodemas, Dotianas, Krisologas, Efronas, Eledoras, Eusebija, Ezekielis, Fausterija, Gletas, Higinas, Januarijus, Rufinas, Vendelinas, Vilgeforta. Tokių įdomesnių vardų daugiau randama iki XIX a. vidurio, tačiau visų laikmečių knygose galima rasti "perliukų". XX a. pradžioje pastebėtas krišto vardas Melisis.

  • Kokie veiksniai nulėmė žmonių pasirinkimus? 

  • Kodėl vyravo vieni ar kiti asmenvardžiai? 

  • Kodėl kiekviena giminė skirtinguose laiko tarpuose turėjo savo mėgstamus vardus?

  • Ar buvo “vardų mada”?

Beveik kiekvienas giminės medis turėjo savitų, tik vienai giminei būdingų vardų. Nedideli skirtumai ryškėjo šalies regionuose; Žemaitijos centrinėje dalyje - vieni vardai, šiaurės Lietuvoje - kiti, rytų Aukštaitijoje daugiau slaviškų, Lietuvos vakaruose - vokiškos darybos.

Istorikų teigimu didžiausią įtaką darė parapijų šventieji. M. Paknys knygoje “Šventieji vyrai šventosios moterys” rašo: “Nagrinėjant liturgines knygas ir atskirų vyskupijų bei vienuolijų liturginius kalendorius paprastai nepraeinama pro Visų šventųjų litanijų rankraščius. Jose pasirodantys atskiri šventieji taip pat nurodo šventojo gerbimo tam tikrame regione paplitimą.”

Aiškėja realiausios tokių tendencijų priežastys, tai krašto, parapijos, šeimos tradicijos. Tradicija - sąlyginis žodis, į jį telpa viskas; šventieji ir palaimintieji, šalyje apsistoję kitataučiai (lenkai, rusai, vokiečiai, prancūzai, prūsai, latviai) su savitu vardynu. Be to, tikrai svarbi vaiko gimimo diena, nes dažniausias reiškinys - kalendorinio vardo parinkimas. Akivaizdus - giminės vardyno paveldėjimas, bet retų ir niekur kitur nesutinkamų atsiradimas - galimai laikmečio mada. Kiek mūsų protėvius įtakojo garsios asmenybės - nesužinosime, bet Napaleono ir Adolfo vardai atkeliavo asmenybių kulto laikotarpiu, o vėliau išnyko iš populiariausių sarašo.

Pastebėjau, kad kur kas ryškiau skyrėsi Romos katalikų, liuteronų, stačiatikių vardynai, jų atstovai buvo įrašomi katalikų bažnyčių archyvinėse knygose, pažymint religiją.

Iliustracija. Ahafia 1803 Kaunas. Greičiausiai lenkiškai užrašytas Агафья vardas, priklausantis rusų kario žmonai. Akivaizdu, kad kunigui nežinomas, užrašytas iš klausos.

Svetimtaučių vardai turi savitas formas ir patenka į retesnių grupę. Tokie, kaip: Aleksejus, Olga, Polikarpas, Moisejus, Natalija, Cholhilda, Ulrikas dažniau užrašomi prie asmenų nelietuviškomis pavardėmis. Plačiau "Vardai lotynų, lenkų, rusų, lietuvių kalbomis".

Iliustracija. Gerasim ir Trafin vardai prie slaviškų pavardžių. 1823 Kaunas. 

Netradiciniai, retesni vardai dažnai užrašomi netaisyklingai, dėl to kartais tampa nesuprantami, neįskaitomi. Pavyzdyje rusiškas vardas, užrašytas lotyniškomis raidėmis gimimo įraše buvo Trafin, nors prieš metus santuokos įraše buvo Trafim.

Iliustracija. Vardas Trafim.1822 m. Kaunas.

Norėdama sekti vardų tradicijas ir paplitimą, surašiau kiekvienos parapijos, kuriose gyveno mano gentainiai vardus, tikslinau kalendoriuose esančius vardadienius. Surašinėjau visų parapijiečių, giminių ir  kaimynų vardų statistiką. Nežinau ar buvo koks nors vienintelis vardų kalendorius, ar jų buvo daug ir kiekviena parapija naudojo kitokius vardynų rinkinius. Pagal surastus lenkų, vokiečių, skandinavų, rusų ir kitų šalių vardų kalendorius galima stebėti vardadienių datas ir rasti atitikmenis. Mano sudaryti sąrašai leido sekti giminių vardų keliones, spėlioti kiek jie galėjo būti įtakoti; populiarumo, laikmečio, šeimos. Įdomūs kiekvieno vardo variantai: mažybiniai, užrašyti ilgosiomis ir trumposiomis balsėmis, ilgieji vardai ir jų trumpiniai, klaidingi ir skirtingomis balsėmis. 

Metai iš metų, įskaičiuojant skirtumą (13 dienų) tarp Julijaus ir Grigališkojo kalendorių, rasime dažnesnius vaikų vardų pasikartojimus vardadienio laikotarpiu. Todėl Kazimiero vardų daugiau įrašytų į RKB knygas kovo mėnesį, Elenomis krikštijo visą gegužį, Jonais - Joninių laikotarpiu, Onomis per Onines, o Steponais ir Tomais - gruodį. Žmonės laikėsi nubrėžto vardyno kalendorinių datų tiek XVII amžiuje, tiek moderniame XX amžiuje.

Pagal išanalizuotą Žemaitijoje gyvenusių giminių vardų paplitimą, tarp įvairių grupių gyventoju, paaiškėjo; 1701 metais Šakynoje nuo vasario 17 d. iki kovo 19 d. Kazimiero vardu pakrikštyta 19 berniukų, tik 5 tuo metu gavo kitus vardus. Įdomu, kad 5-iems iš tų 19 krištatėviai buvo irgi Kazimierai. Galima manyti, kad jie irgi parenkami pagal vardadienį, nes gruodžio 25 d. krikštijant Tomo vardu, krikštatėvis bendravardis. Kovo 16 dieną ir krikštatėvio ir kūdikio vardai Juozapai. Mergaitės Marijonomis ir Magdalenomis krikštijamos visus metus, neatsižvelgiant į vardadienį, ir šie vardai populiaraiusi. Tas pats kartojosi po 20 metų balandyje 7-iems davė Jurgio vardą, per Jonines 5 - Jono, vieną jų krikštijo bendravardis. Įdomu, kad 1721 metais tik vienas berniukas gavo Kazimiero krikšto vardą, Elžbietos ir Onos - po 3. Amžiaus pabaigoje, t. y. 1780 metais populiariausias berniuko vardas buvo Juozapas ir šiuo vardu krikštijo vaikus visus metus, beveik neišskiriant vardadienio laikotarpio. Onomis tapo įvairiais metų laikais krikštytos mergaitės. Kiek kita vardų populiarumo tendencija 1780 metais; net 28 vaikams suteikti krikštatėvių vardai, visai neatsižvelgiant į vardadienių datas. Tais metais Juozapo ir Onos vardai išlaikė populiarumą, bet atsirado naujų "vardų-mados" tendencijų. XVIII a. pabaigoje pradėjo vaikus krikštyti įvairesniais vardais, pavyzdžiui, Stanislovo (5), Vincento (7), Ievos (7), Motiejaus (5). Visiems įprasti Antano, Petro, Kazimiero, Marijonos vardai tuo metu nebuvo populiarūs. Pastebimi Liucijos, Sofijos, Konstancijos, Matildos, Reginos, Lauryno, Augustino, Bazilijaus, Gedeono vardai, kurių nebuvo apžvelgto  amžiaus pradžioje.

Apie vardų užrašymus ir asmenvardžių paveldą rašoma kitose  vardų kelionių temose.

Iliustracija. Sudaryta Obelių parapijos moterų vardų diagrama iš: 1650-1651; 1654-1655, 1667-1668 metų laikotarpių.

  • Agnietė          9,13,6
  • Anastazija      4,10,1
  • Apolonija         7,3,1
  • Barbora           2,4,1
  • Dorotėja        15,23,0
  • Elena               5,6,8
  • Elžbieta           6,16,7
  • Ieva                 7,2,3
  • Jadvyga         10,12,6
  • Justina            2,3,1
  • Kotryna         14,32,19
  • Kristina         10,8,9
  • Liucija             5,11,2
  • Magdalena     2,5,2
  • Margarita      11,22,7
  • Marijona         8,20,13
  • Ona              16,39,1
  • Sofija            19,22,22
  • Uršulė            5,2,2

XVII a. statistika aiški; Kotryna ir Sofija - populiariausi mergaičių vardai, Ona, Margarita ir Doroteja labiausiai svyruojančiu skaičiumi vardai, tuo metu Justinos, Uršulės ir Barboros vardais buvo mažiausiai krikštytų mergaičių.

Mano giminės medyje populiariausi XVII a. vardai buvo:

Vyrų: Andriejus, Benediktas, Dominykas, Jokūbas, Jonas, Justinas, Motiejus, Mykolas, Simonas, Tomas.

Moterų: Agota, Cecilija, Elzbieta, Emilija, IevaLiudvikaKotryna, MarijonaMargaritaOna, Sofija, Viktorija.

Palyginkime su XXI a. lietuvių vardynu - ratas apsisuko!

Informacinės sistemos (MEPIS) duomenimis, 2019 m. populiariausi lietuvaičių mergaičių vardai buvo: Sofija, Lėja, Luknė, Amelija, Emilija, Kamilė, Patricija, Liepa, Gabija ir Ema. Berniukų: Matas, Lukas, Jokūbas, Nojus, Dominykas, Jonas, Benas, Markas, Herkus ir Kajus.

Tęsiu vardų keliones, ruošiu straipsnį apie miestiečių ir miestelėnų vardus. Apie tai, kad miestuose esančių parapijų bažnyčių knygose surastas vardynas įmantresnis. Tikriausiai nieko nestebina tas margumas, juk juose gyventojų sudėtis buvo įvairi, daug mišrių šeimų ir retų krikšto vardų labai daug.


Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.