Pradėkite domėtis savo šeimos istorija

Kaip aš pradėjau ...

Man pasisekė. Aš paveldėjau plačią ir tarpusavyje bendraujančią giminę. Vaikystėje tai priėmiau labai natūraliai: viešėjo tetos, dėdės; tolimesnių net vardų neatsimindavau. Kartais man kas nors primindavo - jis irgi tavo tolimas giminaitis.  Būnant mažai man atrodė - kur eisiu, ten savi. Savotiškas saugumo jausmas.

Iliustracija: 1735 m gimimo-krikšto įrašas. Josvainių parapijos bažnyčia/LVIA


Bet visų mano tyrimų pradininkė - močiutė. Jai giminės, apskritai žmonės tai dideli, nepaprastai įdomūs pasauliai. Jos meilė ir dėmesys kiekvienam, jos mokėjimas pastebėti tai kas žmonėse geriausia, žadino mano vaizduotę ir neišvengiamai apipynė viską legendomis.

Močiutė vietoje pasakos, daug mieliau pasakodavo įvairias savo arba giminių istorijas. Tai buvo įdomios jos gyvenimo akimirkos: vaikystė pas dėdę Liepojoje, Mintaujos gimnazija, prarasti namai I-ojo Pasaulinio karo metais, badas ir šiltinė pasitraukus į Samarą, nepriklausomos Lietuvos laikotarpis, tremtis į Sibirą ... Kasdien išgirsdavau naują istoriją apie sutiktus žmones, įvykius ir, žinoma, gimines. Aš pavydėjau jai tokios patirties, maniau, kad neturėsiu galimybės gyventi įdomiais permainų laikais. Sovietinis rėžimas buvo apribojęs to meto jaunimo gyvenimo erdvę ir galimybes. Atrodė, kad niekas niekada nesikeis…Apsirikau. Pokyčiai palietė ir mano kartą, kovo 11-oji suteikė neribotas galimybes giminių paieškoms, netikėtiems susitikimams su jais, gyvenančiais visuose pasaulio žemynuose.

Į klausimą apie pokyčius močiutė neretai atsakydavo - “man 70 metų, bet aš nežinau kur dar mane nublokš likimas”. Amžinos netektys ir persikraustymai išmokė ją džiaugtis ta diena. Ji visada buvo pasiruošusi permainų vėjams, naujoms patirtims ir... istorijoms. Todėl nieko nekaupė, mėgo viską išdalinti.  Didžiausios vertybės jai buvo - žmonės ir bendravimas.

Mano pirmieji užrašai .

Kartą jos prisiminimus sumaniau užrašyti į sąsiuvinį. Ji prisiminė giminaičių vardus, pavardes, datas, merginų kraitį, paveldėtas valdas, vietovardžius, įdomias gyvenimo detales ir net asmenines savybes. Taip į puslapius sugulė žmonių likimai. Mirgėjo vardai ir pavardės; močiutės tėvo ir mamos, senelio - tėvo, mamos penkių protėvių kartų gentainiai.

Iliustracija. Giminės medžių piešiniai, sudaryti pagal močiutės pasakojimus.

Kada pradėjau galvoti kaip visa tai susisteminti, sumaniau sudaryti sąlygines schemas, kurios priminė medžio piešinį. Iš turimos medžiagos sudariau keturis atskirus medžius: močiutės tėvo, močiutės mamos, senelio tėvo, senelio mamos. Kiekvienas buvo kitokio piešinio, tarsi tikri gamtos medžiai; vienas aukštas, kitas nesimetriškas, arba plačiašakis. Šiuose medžiuose buvo trūkumų, tarsi baltų dėmių: ne visi sutuoktinių vardai buvo žinomi, ne visos datos tikslios, ne visi vaikaičių vardai pasiekdavo močiutę. Apklausiant gimines, daugėjo prieštaringos informacijos.

Medžio duomenų pildymą atnaujinau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kada archyvai atvėrė savo saugyklas. Tai buvo džiugus atradimų metas. Kiekvienas naujas vardas buvo įtraukiamas į sukurtą medžio struktūrą. Vienos santuokos ieškojau du mėnesius, seko kantrybė. Kas galėjo pagalvoti, kad XIX amžiaus pradžioje proprosenelis nuotaką išsirinko už 200 kilometrų esančioje parapijoje. Tokios genealoginės ,,mįslės" vertė galvoti apie giminiavimosi iš tolimų Lietuvos kraštų ir kontaktų galimybes. Pastebėjau dėsningumus - tie patys krikšto tėvai arba santuokų liudininkai dalyvavo tarsi jungtis tarp įvairių mano giminių. Pradėjau sisteminti; sudariau schemas tokių vienu metu gyvenusių gentainių nuo Žagarės iki Kelmės. Juos jungė pažįstamų ratas, jis buvo gana uždaras. Viena ar kelios pavardės vis sukosi šiame rate, nors giminėmis jie netapo. Tarsi piršliai, o gal šiaip populiarūs krašto ar to meto visuomenės žmonės. Tuo pat metu atrodė keistai, kad viename kaime, visai šalia gyvenantys kaimynai, niekada nebuvo kviečiami liudininkais, niekada per kelis šimtmečius nesusigiminiuodavo su maniškiais. Tarsi ,, juoda katė“ jų kelią būtų perbėgusi. Ne veltui iki mūsų dienų atėjo priesakai; neimti žmonos iš tos ar kitos šeimos, nekviesti krikštatėviais, nes vaikams persiduos jų blogos charakterio savybės. Tokiu būdu šeimos, manau, tarsi saugodavo giminės garbę, nuostatas, dvasines ar materialines vertybes, gal net paveldimą genetiką.

Žinome istorijas, kuriose būdavo aukojami jaunų žmonių jausmai, kiti pasirinkimai, kartais gal ir sugriaunami likimai.

Gal legendų nesužinosime skaitydami archyvines bylas, bet kuo daugiau sukaupsime informacijos, tuo aiškesnis bus mūsų šeimos istorinis paveldas. Paaiškės gentainių likimų linijos, kurios buvo visos Lietuvos istorijos dalis. Ligos, ankstyvos mirtys, vyriškos linijos išnykimas - viskas sutampa su įvykiais mūsų valstybėje.

Renkant medžiagą, ne kartą teko grįžti prie tų pačių knygų, nes suradus sutuoktinius, reikdavo ieškoti jų pusės giminių, t.y. surasti kas jų tėvai, broliai, seserys. Taigi, gentainių paieška man tarsi rebusas, kryžiažodis, savotiškas galvosūkis, kurio įminimas visą laiką tolsta. Čia labai tinka lietuviška patarlė; kuo giliau į mišką tuo daugiau medžių.

Sužinojau, kad anksčiau iš vienos ar kitos giminės įvairiose kartose buvo kas domėjosi mūsų šeimų istorija ir sudarinėjo giminės medžius. XX amžiuje taip pat atsirado giminių besidominčių genealogija, sujungėme mūsų turimą medžiagą ir 2000-aisiais sudarėme 1700 asmenų genealoginį medį. Jo negalima pavadinti siauru giminės medžiu - tai tiesiog gentainių junginiai, kuriuos suvienijo bendra istorija. Man jie svarbūs, nes visi kažkaip per santuokas yra susiję su manimi.

Medis niekada nebus baigtinis kūrinys. Tai gyvas organizmas, kuris plečiasi ir lapoja kartu su laiku, su naujai gimstančiais palikuoniais.

Linkiu auginti ir puoselėti Lietuvos medžius.

Jeigu turite klausimų giminės medžio, genealogijos temomis, rašykite.

Nepretenduoju į profesionalių  genealogų darbo sritį, bet 30-ties metų mėgėjiška mano patirtis gali padėti pradedantiesiems, palengvinti jų gentainių paieškas.

Gal būt mano pasakojimas paskatins jus domėtis savo giminės istorija.


Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.