Tyrinėjate savo giminės istoriją?
Turiu jums klausimą.
Ar tam tikro žmogaus užfiksuoti realaus pasaulio įvykiai, egzistavę tam tikroje erdvėje ir laike, galėjo būti perkeliami į rankraštinių dokumentų lygmenį?
Gal būt šiandieninė istorinės medžiagos interpretacija yra tik teorinė. Kas jeigu tuo metu egzistavusių santykių perkelti į nūdieną neįmanoma, nes neliko atpažinimo ženklų ir būdų.
Iliustracija. 1833 m. Užvenčio parapija. Prieš pat krikštą motina netikėtai pabėgo...
Skaitydami istorinio romano labai vaizdingai aprašytas scenas ar įvykius labai individualiai suvokiame kaip tai galėtų būti, tačiau viskas nebūtinai atitinka realybę. Galbūt tai tik mano sąmonėje egzistuojantis suvokimas, kitas ją matys kitaip. Kiekvieno iš mūsų sukaupta patirtis ir žinios, gali tapti raktu arba kliūtimi tiksliai perskaityti tam tikro laiko ženklus.
Manau, vos tik pradėję jungti įvairius archyvinius komponentus į vieną konkretų paveikslą, gauname rezultatą su konkrečiais elementais, bet ne visada vientisą vaizdą.
Iliustracija. Suirusio dokumento vaizdas archyvo ekrane. 2019.
Kiekvieną kartą iškyla svarbiausia užduotis - išanalizuoti abstrakčias teksto frazes ir iš jų tiksliai sudaryti viso įvykusio veiksmo piešinį. Kitas veiksmas - pagal dokumento surašymo modelį, to laiko principus ir taisykles, perskaityti, atpažinti bei fiksuoti visus svarbiausius dokumento aspektus.
Bet vos tik perpratome vieno laikmečio dokumentavimo modelį, persikėlę į kitą vietą ar epochą, turime rasti naują raktą. Skirtingomis kalbomis užpildyti puslapiai, rašančiojo stilius, bažnyčios reikalavimai ir kiti veiksniai priverčia mus ieškoti būdų ir priemonių kaip "atrakinti" paliktą pranešimą.
Senąjį pasaulį raštininkas užkoduoja, perduoda dokumento pavidalu to meto institucijoms ir, jeigu išlieka, tolimai ateičiai.
Iliustracija. Raseiniai 1790 m. surašymo fragmentas. Kaimo gyventojai: Antanas,Tomas, Jurgis, Petras ir Motiejus, jų šeimų sudėtis, turimų gyvulių kiekis, kiaušiniais, grūdais ir kitomis naudmenomis privalomi atsiskaitymai, darbadienių skaičius, dar činčo mokesčiai - visa tai tik vienos dienos atspindys .
Dokumentinis įrašas su simboliniu įvykio paveikslu, kuriame nelieka pilnų išmatavimų, erdvinio vaizdo su visomis detalėmis, kažkaip jis turi atgyti naujame pasaulyje. Mūsų radinys - tik popieriuje, pagal tam tikrą tvarką surašytas, įvykęs veiksmas. Skaitydami įrašo tekstą, randame įvykio laiką, vietą - bažnyčią ar koplyčią, įvardintą kunigą, visus dalyvius, kitus liudininkus, dalyvaujančius ceremonijoje. Galime rasti detaliai išvardintų asmenų pareigybes, laipsnį, statusą, luomą, socialinę padėtį, profesiją ar užsiėmimą. Dokumente surašytos įvykio detalės kartais gali plačiau atspindėti veiksmo esmę, jei iki smulkmenų aprašytas kaip, kur ir kokiu būdu vyko veiksmas. Pavyzdžiui, mirties fakto aprašymas, kur vaizdingai perteiktos tragiško nužudymo aplinkybės. Esu skaičiusi kunigų mirties priežasčių aprašymus kaip smuklėje buvo užmuštas muštynių metu, arba pakelėje mirtinai sužalotas plėšiko ar bėgdamas nuskendo upėje.
Daug dažniau nedetalizuotas, bet irgi informatyvus svarbus veiksmo aprašymas, leidžia pajusti laiko dvasią, nuostatas ir tradicijas. Gimė pakeliui, mirė ligoninėje, palaidotas privačiose kapinėse pačių parapijiečių, santuokos liudininkai sutuoktiniai, surastas pamestinukas prie nurodyto asmens namų ir t. t.
Iliustracija. Krikšto įrašo fragmentas: vaikas surastas traukinyje1906 m. Mažekių geležinkelio stotyje.
Dar plačiau pasaulį užkoduoja ir perteikia pats rašantysis, pridėdamas asmeninį požiūrį ar komentarą, pvz. jau antrą kartą nesantuokinio vaiko tėvas. Kitu atveju nerašydamas ne santuokoje gimusio vaiko motinos pavardės - tarsi paslepia įvykusio krikšto dalyvių duomenis.
Iliustracija. 3 įrašų fragmentai su nesantuokinių vaikų krištais, bet kiekvienas atvejis kitaip aprašytas.
Sužinome tik faktus, bet nieko apie dalyvių santykius. Neįmanoma nustatyti, kodėl konkretūs asmenys dalyvavo veiksme ir kokie motyvai lėmė, kad buvo pasirinktas būtent toks, o ne kitoks veiksmo liudininkas.
Iš surinktos medžiagos paaiškėja, kad sudėtingesniems atvejams aprašyti trūksta elementarių žinių. Faktų rinkinys retai kada leidžia sudaryti įvykių žemėlapį, sukurti šeimos istorinį paveikslą, sudėti visą giminės genealogijos turinį į nuoseklų rašinį. Žingeidiems faktų neužtenka, tenka gilintis plačiau; įnikti į krašto istoriją, skaityti biografines knygas, lankyti muziejus ir labai atidžiai analizuoti visą giminės palikimą.
Pirmyn ir atgal - nuolatinė įvykių kaita.
Darbas istorijos archyve taip ir vyksta - iš XX a. pradžios keliaujame į XIX a. pasiekiame XVIII a. pradžią, tenka grįžti 100 metų į naujesnį laiką. Padirbėję su naujais duomenimis XIX amžiuje, vėl ieškome šaltinių XVII a. ribose.
Pavyks sujungti visus radinius į nuoseklų giminės medį ar ne?
Jeigu giminė gyveno sėsliai ir parapijos archyvas pilnai išlikęs, pasisekė - greičiausiai turėsite pilną faktų istoriją.
Iliustracija. 1938 m. Tribunolo sprendimas (Įrašo fragmentas) pakeisti 1892 m. krikštyto vaiko ir jo tėvų vardus.
Tuo galima būtų ir baigti, tačiau prasideda dar viena įdomi istorija. Tada iškyla klausimas, kodėl keliaujant priekin, laiko scenose vis daugiau faktų ir duomenų? Ar seniausia praeitis konkuruoja su dabartimi?
Iliustračija. Santuokos įrašo fragmentas, 1926 m. prierašas apie įvykusią neteisėtą santuoką.
Jei esate ne naujokas, tikriausiai žinote, kad giminės istorija niekada nesibaigia.
Kaip pasukta genealogijos laiko ašis? Praeitis → dabartis → ateitis.
Mes praeities→ieškome dabar→vardan ateities.
Iliustracija. Kalendoriaus viršelis 1846 m. Respublikinė biblioteka. Kalendorių paroda 2020.
