Lietuvoje sugyveno skirtingos kultūros

Dažnai klausiama ar liuteronų evangelikų knygose galima rasti katalikų?

O katalikų bažnytinio paveldo sistemoje - tik katalikai?

Nesu tyrinėjusi bažnyčios istorijos, bet nuolatinis darbas su Romos katalikų bažnyčios senaisiais dokumentais leidžia pagrįstai teigti, kad didelė Lietuvos gyventojų įvairovė atsispindi paliktuose įrašuose apie gimimą, santuoką ir mirtį. Katalikų metrikų įrašuose paprastai nurodoma kokio tikėjimo asmenys, vieni jų - liuteronai. Pasitaiko tėvas liuteronas, o motina katalikė ir atvirkščiai.

Tikyba iš dalies gal ir galėjo apspręsti tautybę, su jai būdingais bruožais. Lietuviai ir lenkai daugiausia buvo katalikai, bet tai dvi skirtingos tautos. Rusai - pravoslavai, ir sunku buvo įsivaizduoti mūsų krašte gyvenusį pravoslavą lenką, o kataliką rusą. Priverstinai carinės Rusijos valdžia bandė reguliuoti ir kontroliuoti imperijos pakraščiuose gyvenusių žmonių tikėjimo ir bažnyčios laisvę. Visada buvo ir yra tokių šalių, kur tos pačios tautybės žmonės priklauso įvairioms tikyboms, pavyzdžiui Baltarusija.

Štai kodėl tyrinėjant giminės genealogiją, pravartu patikrinti įvairių tikėjimų įrašus, ypač, jeigu radote ženklų, nurodančių į kito tikėjimo asmenį.

Pasitaikantys reti ir dažnesni bažnytinių įrašų pavyzdžiai

 

Iliustracija: 1797 m Varnių RKB liuterono Henriko ir žydaitės Skolastikos (priėmusios katalikų tikėjimą) santuoka./Šaltinis epaveldas.lt

Iliustracija: 1887 m Smilgių parapijos bažnyčia - krikštą gauna 23 metų žydaitė./Šaltinis epaveldas.lt

XVIII a. pabaigoje - XIX a. antroje pusėje vis dažniau buvo krikštijami žydai (įvairaus amžiaus) - krikštatėviai ir liudininkai aplinkiniai bajorai, jų sąrašai visada ilgi. 

 Pavyzdžiui,1794 m Šakynos parapijoje krikštijant žydą Juozapo vardu, dalyvavo 14 bajorų, kurie buvo vaiko krikšto liudininkai.

Esu radusi liuteronas ir žydaitė krikštijo savo vaiką katalikų bažnyčioje.
Skaičiau straipsnį, kad Lietuvoje, kaip niekur Europoje. nebuvo paisoma religijos, visų konfesijų ir visų Bažnyčių atstovai draugiškai tarpininkavo ir nelabai paisė kanonų.
Mes, dairydamiesi po senų knygų puslapus, tai galime patvirtinti
“…ir po Lietuvos prijungimo prie Rusijos šio pariteto nesilaikoma, procesai vyksta katalikybės naudai: daugumos mišrių šeimų sutuoktiniai vaikus krikštija katalikų bažnyčiose ir auklėja katalikiškai”./Petras Kalnius, Vilniaus gubernijos lietuvių XIX a. demografinė depopuliacija: mitas ar realybė?/Liaudies kultūra 2004/3.

Dažnai XVII a. katalikai tėvai išsirinkdavo ne katalikus krikštatėvius. Pirklių liuteronų šeimos tapdavo pastoviais katalikų, kalvinistų kūdikių ir net žydų vaikų krikštatėviais, kartais kartu su krikštamote stačiatike. Greičiausiai todėl kalvinistinė „Agenda“ (vadovėlis apie mokymą ir apeigas, skirtas į reformaciją perėjusiems dvasininkams Lenkijos Karalystėje ir LDK) skelbė”:

„Dievo tarnas privalo budriausiai kovoti, kad pamaldūs tėvai nesirinktų Krikšto sakramentui kitą religiją išpažįstančių krikštatėvių, ir pats turėtų tokių neleisti be didžios ir svarbios priežasties“./DAVIDAS FRICKAS LDK istorija: toleruoti netoleruotinus – sugyvenimas XVII a. Vilniuje/Straipsnis publikuotas žurnale „Naujasis Židinys-Aidai/2014 Nr. 3

Parinkau keletą pavyzdžių iš LVIA fondų, kurie iliustruoja šią situaciją.

Iliustracija: 1809 m Jiezno parapijos RKB. Įrašo fragmentas. ...našlys disidentas vokietis susituokė su Marijona…/Šaltinis LVIA.

Iliustracija: Įrašo fragmentas. Aukštųjų Lietuvos miestiečių …teisėtos santuokos žydų duktė. /Šaltinis epaveldas.lt

Iliustracija: Šakynos RKB 1779 m krikšto (lot.) Zomel Nolszteyn (Zomel Nolštein) ir Cristina Zomecka (Kristina Zomecka) Germanorum - vokiečiai.

Taigi, santarvės ir darnaus sugyvenimo linkiu mums visiems šiais neramiais laikais.

Vienas žingsnis ne į tema:

Atskleista milžiniška paslaptis apie visus mėlynakius

Mokslininkai seniai išsiaiškino, kuris genas lemia akių spalvą. Jis lemia, ar akys bus rudos, žalios, gelsvos, ar pilkšvos. Tačiau mėlyna akių spalva niekaip su tuo nesusijusi. Ir dabar mokslininkai išsiaiškino, kad visus pasaulio mėlynakius sieja viena dešimties tūkstančių metų senumo paslaptis.

Mokslininkų išvada išties stulbina: jie sako, kad visi mėlynakiai turi vieną ir tą patį protėvį, kuris gyveno prieš 6000–10 000 metų. Vadinasi, visi jie yra giminės.

Daugybę metų mokslininkai tyrinėjo geną OCA2, kuris lemia akių pigmento kiekį, vadinasi, ir spalvą. Tačiau visi tyrimai parodė tik viena – gaminamas pigmentas yra rudos spalvos, tad nuo jo kiekio priklauso, ar akys bus tamsiai rudos, ar žalsvos, ar gelsvos. O mėlyna spalva čia niekuo dėta – genas OCA2 mėlynai akių nudažyti tiesiog negali.

Galiausiai išsiaiškinta, kad žmogaus akys mėlynos dėl geno HERC2 mutacijos. Jis tiesiog išjungia rudą akies spalvą kuriantį geną OSA2 ir tuomet mes matome, kad žmogus yra mėlynakis. Svarbiausia – šis genas kiekvieną mėlynakį veikia visiškai identiškai. Kitaip tariant, visi jie kilo iš to paties mutaciją patyrusio individo.

Mėlynas akis turi tik iš Europos kilę Žemės gyventojai. Todėl mokslininkai mano, kad jos atsirado dėl mutacijos, kuri įvyko pirmosioms gentims atsikrausčius į Šiaurės Europą.

Šiuo metu seniausias žinomas mėlynakis gyveno prieš 7000 metų Šiaurės Ispanijoje – mokslininkai tai nustatė atlikę genetinę aptikto skeleto analizę.

Tad scenarijus lyg ir aiškus – kažkoks kailiais apsisiautęs žmogelis patyrė mutaciją ir paskleidė savo geną taip, kad ligi šiol jo dukras apdainuojame dainose apie žydraakes lietuvaites./http://it.lrytas.lt/2016-01-21


Palikti komentarą

Prieš paskelbiant viešai, visi komentarai yra peržiūrimi.