Genealogijos slenksčiai

Bet koks gyvenimo įvykis turi du svarbius aspektus - vietą ir laiką.

Ne tik gimimas ir mirtis, bet ir šauktinių sąrašai, asmeninės pareigybių bylos, klausimai dėl teistumo, medicininiai įrašai, namų knygos ar kredito istorijos, visi faktai turi laiko ir vietos įrašų istoriją.

1. Vietos paieškoms svarbu - atkreipti dėmesį į vietovardžių įrašus: upių, ežerų, kelių, miškų, bei aprašytų atstumo nuo žinomų punktų, didesnių centrų, nes bet kokia žymė gali būti surandama žemėlapiuose ar žinynuose.

Jei žinome tik mažo kaimelio ar vienkiemio pavadinimą, kuris seniai išsitrynė iš esamų žemėlapių, sunku rasti jo buvimo vietą. Norint nustatyti jo tikslią lokaciją (lot. locus - vieta), buvusį valsčių ir net dekanatą, kuriame norėtumėte pradėti giminių paiešką, gali tekti tyrinėti pakankamai didelę vietovę ar net visą kraštą. Tokiais atvejais susiduriame su identifikavimo problema - keletu objektų, pavadintų tuo pačiu arba panašiu tikriniu žodžiu. Pati ieškodama su beržų pavadinimu susijusių objektų dviejose parapijose radau net keturis panašius vietovardžius (Beržai ir trys Beržėnai). Tenka paieškoti papildomos informacijos apie kiekvieną iš šių gyvenviečių, kol paaiškės, kuri iš jų tikroji, atitinka reikiamą. Pavyzdžiui, Ylakių parapijoje ieškojau nurodyto Vižontių kaimo - tikrai yra Vižančių (žemaitiškai - Vižontių) – kaimas, 6 km į šiaurę nuo Ylakių.

2. Datos nustatymui svarbu - kuo tiksliau apibrėžti reikalingą laikotarpį. Nežinant tikslios datos, geriausia ieškomų žmonių įvykius susieti su kitomis žinomomis datomis, svarbiais istoriniais įvykiais.

Bandykime išsiaiškinti apytikslį laiką. Ar tai įvyko iki I-ojo Pasaulinio karo ar po jo, prieš vestuves ar po, prieš persikraustant į naują namą ar jau kitame name? Apklausiant gimines ar bet kuriuos liudininkus, galima priartėti prie tikslios datos. Labai svarbu surinkti informaciją iš įvairių šaltinių ir smulkiai ją aprašyti: kas patikslino, kada apytiksliai įvyko ir kur (pvz. susirgo kelionėje, mirė emigracijoje, gimė tremtyje, namai sudegė pirmomis karo dienomis, sodybos pastatai iškelti į kolūkio centrinę gyvenvietę ir kt.).

Radote vietą, kur vystėsi giminės istorinė linija, žinote datą, kuri padės startuoti - pradėkite paieškas nuo žinomų asmenų.

Tam reikia vardo ir pavardės, būtų gerai žinoti ieškomo asmens bent tėvo vardą, dar geriau abiejų tėvų asmenvardžius.

Asmens nustatymui svarbu - patikslinti visus galimus vardus ir pavardes. Perrašant ir įvardijant atsirasdavo netikslumų, asmenvardžiai kito dėl įvairių veiksnių ir aplinkybių. Kažkas gal bandė pasislėpti po svetima pavarde, o gal senųjų knygų įrašai slepia savo puslapiuose užkoduotas mįsles.

Jeigu išlikę katalikų sąrašai, dažniausiai juose galima surasti reikalingoje vietovėje gyvenusius asmenis. Ten įrašytas jų amžius, dažnai nurodomi kiemo gyventojai, kas šeimos galva, jo žmona ir vaikai, kartais patikslinami faktai apie tai kas, iš kur ir kada atvyko. Tokie įrašai palengvina geneologinį tyrimą - sudėlioja daugybe faktų į galimą faktų grandinę. Pagal tokią nuorodą paaiškėja ko galima tikėtis kitose bažnytinėse knygose. Prieš santuokinių apklausų įrašuose dažnai nurodoma kur ir kiek laiko gyvenama iki santuokos, kada atvyko į naują vietą. Jeigu neišlikę kitokie šaltiniai, tenka nuosekliai versti gimimų-krikštų, santuokų ir mirčių knygų puslapius ir metodiškai rinkti savo gentainių dokumentinę medžiagą.

Dalinuosi savo patirtimi apie kai kuriuos įdomesnius atradimus ir sunkias paieškas dingusių giminaičių. Kiekvienas atvejis gali pasikartoti jūsų ieškojimuose, nesuklupkite prie pirmojo slenksčio, tai tik dar viena patirtis, eikite toliau.

Trumpa vieno vardo paieškų istorija:

Pavyzdžiui, tyrinėjant vieną giminės šaką buvo dingę asmens, Silvestro vardu, gimimo pėdsakai. Maždaug XVIII a. pradžioje toks vardas buvo gana retas, bet jo tėvo mirties įraše paminėtas sūnus Silvestras. Reti vardai visą tyrimą nuveda tiesesniu keliu, nes lengviau ieškoti tėvų-senelių-prosenelių vardų sekoje. Populiaraus Juozapo ar Pranciškaus vardo paveldimumo tradicija labai dažna, bet tokių vardų gausu. Vardo sutapimo linija ne tokia akivaizdi, vienu metu gali atsirasti keli bendrapavardžiai su tokiu dažnu vardu.

Bet mano atveju neatsirado joks kitas Silvestro gimimo pėdsakas. Minėtu laikotarpiu toks retas vardas neįrašytas nei savoje, nei vienoje gretimoje parapijoje. Studijuojant vėlesnes bylas, buvo surastas kito šios šeimos vaiko - Jono krikšto dokumentas, kur užrašytas tėvo vardas - Juozapas, o po pusės metų to paties Jono mirties dokumente - jo tėvas jau Silvestras. Pamaniau, galėjo būti, kad Jono tėvas buvo krikštytas dviem vardais (Juozapas-Silvestras) ir vėliau tapo tik Silvestro vardo asmeniu. Natūralu, kad atsirado ieškomo asmens gimimo dokumentas, bet Juozapo vardu. Mano spėjimai nepasitvirtino, nei viename dokumente joks antras vardas nepaminėtas, mirė ir tuokėsi tik Juozapas. Paslaptis su Silvestru nepaaiškėjo, bet jo giminės genealogija sėkmingai ištirta.

Trumpa vienos pavardės paieškų istorija:

Taip nutiko, kad viena pavardė ėmė ir “iškeliavo” iš tyrinėjamos vietovės prie Molėtų. Niekaip neradau tos šeimos šaknų, tarsi ištirpo tėvai ir seneliai, nuo tam tikro laikotarpio neradau pirmų vaikų gimimų. Pasitaikydavo tik vienas kitas pavardės šmėstelėjimas bažnytinių knygų puslapiuose, bet nei vieno reikiamo asmens. Ilgai stovėjo tos giminės nebaigta istorija, tarsi nukirstas medis, be šaknų. Tyrimas pajudėjo netikėtai, kai atsirado šios šeimos pėdsakai Inturkės valsčiaus 1850 metų sąrašuose. Juose nurodytos dvi to paties asmens pavardės: Simono sūnus Mykolas (1-a pavardė) arba (2-a pavardė) ir prirašytas labai svarbus patikslinimas - su visa šeima tais pačiais 1835 metais persikėlė iš nurodyto kaimo Inturkėje į kitą (nurodytą) kaimą Molėtų parapijoje. Tokiu būdu Molėtų parapijoje (nurodytame) kaime pradėjo gyventi 2-os pavardės gyventojai iš Inturkės. Tuo pat metu 1-os pavardės šeima įsikūrė prie Molėtų. Persikėlę į kitą vietą, perkėlė ir giminės pavardę, bet pavardės paplitimas formavosi ir daugybė bendrapavardžių likdo toje pačioje Inturkės teritorijoje. Kitiems giminaičiams teko auginti vaikus ir vaikaičius nebe tėvonijoje. Nuo XIX a. vidurio Molėtų parapijoje - naujoje vietovėje formavosi ir įsišaknijo visai kitos pavardės giminė.

Ko tik nepasitaiko skaitant senus dokumentus, ieškant reikalingų įrašų, svarbių faktų apie protėvius, bandant sudaryti bent kiek aiškesnę giminės schemą.

Kaip atsiranda netikėtų nesutapimų, pervadinimų, klaidų ir kitų kliūčių?

Klaidos - nebuvo retenybė. Pavardės ir vardo užrašymas senose knygose ne visada sutapdavo su realiai egzistavusiu asmenvardžiu. Vienaip vadino, kitaip parašė, gal raštininkas blogai išgirdo, gal nemokėjo lietuviškai, gal akto liudininkai pamiršo. Gali būti, kad įvairiose tarmėse - tas pats žodis kitaip kirčiuojamas, trumpinamas ir kitaip tariamas. Pavyzdžiui, Daubys, Duobys, Duobinskas, Duoba… Vienaip bus Suvalkijoje, kitaip Aukštaitijoje, o jeigu atvežtinis asmenvardis, tai iš kur? Iš Prūsijos, Žemaitijos ar dar iš kur toliau? Gal šalia yra gyvenvietė tokiu pavadinimu, o gal asmenvardį kildina nuo tokio ežero pavadinimo. Tuomet įdomi giminės pavardės kilmės paieška ir dar viena istorija. Kartais pavardės užrašomos tarmiškai su joms būdingomis priesagomis: Balčyčia, Balčiškė. Balčiūtė ir kt. Žemaitijoje užrašytų vardų įvairovė ne vieną nustebintų: Kastas, Danis, Pilomė, Zopė, Manė, Nastazė, Dyonyzas, Jadvė, Katerina ir Katrė. Visi surasti užrašymai yra jūsų asmenvardžių paveldas; kaip vadino ir kaip kas užrašė, kiek vardo ir pavardės versijų - tai genealogijos tyrimo neatskiriama ir labai svarbi dalis.

• Galimi atvejai, kai asmenys pervadinami pagal tėvo, motinos, vyro asmenvardį. Dažniau tam, kad atskirti greta gyvenančius bendravardžius, arba dėl nežinomų priežasčių. Pavyzdžiui, kaime gyveno šeima tradicine pavarde, o visas kaimas žmoną vadino vyro vardu - Adomiene. Niekas jos nevadino nei vardu, nei pavarde.

• Teko susidurti su dvigubomis pavardėmis, kai vienas asmuo bažnytinėse knygose užrašomas dviem ar net trimis pavardėmis. Pavyzdžiui įrašytas asmuo 2 pavardėmis: Наркевичъ или Шяулaнcкий (rusų k.). Gali būti, kad vienuose dokumentuose tas pats asmuo Narkevičius, kituose – Šiaulenskis, o dar kituose - abiem pavardėmis. Tyrinėtojui pasisekė, nes galima sekti visą dviejų pavardžių grandinę, nustatyti jų paplitimo ribas ir galimus dvigubus giminaičius. Gal būt pasiseks surasti priežastį, dėl kurios asmuo įvardintas dviem-trim pavardėmis.

• Būdavo, pakeisdavo pravardę pagal pareigas (pvz, Tijūnėlis), arba pagal amatą (pvz. Kavolis), turbūt pradėjo vadinti vienodus asmenvardžius turinčius žmones, vėliau pravardė „prigydavo“, praugdavo prie asmens tarsi nauja oda. Kartais metrikose tą patį žmogų įrašydavo tai viena, tai kita pavarde, kol tikriausiai visi pamišdavo pirmąją. Suradę naują asmenvardį, nebūtinai surasite jo šaknis arba visą paplitimo istoriją. Pravardinė pavardė - gali neturėti ankstesnio “gyvenimo” ir startuoti nuo tam tikros vietos ar datos. Tačiau, jeigu kita pavardė prirašoma pagal motinos mergautinę, patėvio, įvaikinusio asmens pavardę, tai atsiranda daugybė galimybių tyrinėti naujos linijos genealogiją.

 Iliustracija. Pamestinuko krikšto įrašo fragmentas - tėvai nežinomi, prisiima atsakomybę auklėti krikštatėviai./Šaltinis epaveldas.lt .

• Kartais našlių moterų pavardės pridarydavo painiavos jų palikuonių įvardijimams. Pasitaikydavo, kad vieni jos vaikai buvo užrašyti mergautine pavarde, kiti pirmos santuokos asmenvardžio įvardijimu, o jos mirties dokumente visi vaikai surašyti prie antrojo vyro pavardės. Todėl tik suradę papildomų dokumentų, galėtume juos visus sujungti į vieną šeimą. Tam būtini ir mirčių, ir santuokų įrašai, kur gali būti patikslinti asmenvardžiai.

• Reti, bet pasitaikantys, santuokoje nesantuokinių vaikų gimimų atvejai, nežinia kurią pavardę paveldintys.

 Iliustracija. Nesantuokinio vaiko, gimusio susituokusių šeimoje, krikšto įrašo fragmentas 1857 m. /Šaltinis epaveldas.lt.

• Kita pavardės migravimo versija - asmenys pabėgdavo iš vieno dvaro į kitą, norėdami išsaugoti laisvojo valstiečio statusą, taip perkeldavo naują, tai parapijai nebūdingą pavardę.

• Dar viena pavardžių migracijos priežastis - santuokos su piršlių surastomis tolimų parapijų turtingesnėmis nuotakomis. Tolimų bažnytinių apylinkių mergelių migraciją lėmė, jog daugiausia „svetimų“ jaunikių buvo kilę iš kažkur toliau, rečiau po santuokos likę gyventi užkuriomis, jie įkurdindavo savo pavardes naujoje vietoje.

• Bajoriškos giminės dažnokai atspindėjo ir nebūdingą vedybų tendenciją – tuoktis su jaunavedžiais sąsajų neturinčios parapijos bažnyčioje. Tada “gaudyk vėją laukuose”. Arba santuokos ilgai nerasi arba kiekvienas vaikas kitame bajorkaimyje gimė, kitoje parapijoje krikštijamas.

• Ano meto visuomenėje nebuvo draudžiama sudaryti santuoką tarp skirtingų krikščioniškų šaknų atstovų. Katalikų tuoktuvės su kitų krikščioniškų religijų (pvz. evangelikų reformatų, liuteronų) asmenimis, buvo retos, bet pasitaikydavo. Taip plito keliaujančių, Lietuvoje apsigyvenusių svetimtaučių pavardės, jų santuokos su vietiniais nulėmė visame žemyne esančių svetimvardžių įsiliejimą į mūsų giminių paveldą.

Iliustracija. Protestantų poros santuokos įrašo fragmentas 1811 m (prierašas - su savo pastoriaus leidimu).

• Gali būti, kad paprasčiausiai pavardė buvo išversta pagal prasmę. Kartais kunigai palikdavo prierašą apie pavardės pakeitimą, bet dažniau tokie pokyčiai pastebimi tik dažnėjančių slaviškomis priesagomis pavardžių sraute. Galima numanyti, kad prie tų pačių vardų prisiklijavusi naujo darinio pavardė - tik tos pačios giminaičio pavardės nauja versija. Tokiam pastebėjimui reikia išvystyti asmeninį įžvalgumą, stebėti aplinką ir kontekstą, bei pasikliauti intuicija.

• Kai pradeda trūkti jungčių, kai mirusių daugiau nei gimusių, galima pradėti ieškoti pradingusių pėdsakų pagal visus išvardintus požymius ir dar daugiau - rasti savų būdų atpažinti tam tikrus slėpinius ir “nuvalyti susidariusią laiko patiną nuo raidžių”.

Iliustracija. Dokumento fragmentas nurodantis į nutartį apie pavardės kaitą.

Nenuosekli asmenvardžių rašyba neturėtų stebinti, kadangi tik 1920 m. buvo apibrėžta teisinėmis normomis. 1938 m. gruodžio 6 d. Seimas priėmė „Pavardžių įstatymą“, kuriame nurodoma pavardžių suteikimo, keitimo, taisymo ir rašymo tvarka. Kiekvienas galime pasidairyti plačiau, pabandyti sekti visą giminės pavardžių evoliuciją.